Augalai Lietuvoje: Įvairovė ir Naudojimas

Maistiniai augalai

Lietuvoje savaime auga apie 120 rūšių maistinių augalų. Didžiausią reikšmę turi valgomus vaisius vedantys augalai, tokie kaip paprastoji mėlynė, paprastoji avietė ir paprastoji bruknė. Rečiau maistui vartojami kiti augalų vaisiai, pavyzdžiui, miškinės obels, paprastojo šermukšnio ar paprastojo putino. Kartais kaip daržovės valgomi laukinių augalų lapai, įskaitant didžiosios dilgėlės, paprastosios garšvos ir paprastosios kiaulpienės.

Be savaime augančių augalų, Lietuvoje auginama daugiau nei 200 rūšių kultūrinių maistinių augalų. Tarp savaime augančių maistinių augalų, reikšmingais laikomi maždaug 20 rūšių augalai, nors iš viso jų yra apie 50 rūšių.

Prieskoniniai augalai

Dažniausiai prieskoniams Lietuvoje naudojamos paprastųjų kmynų ir dirvinių čiužučių sėklos, paprastųjų kadagių kankorėžiai, valgomųjų krienų ir vaistinių šventagaršvių šaknys bei lapai, juodųjų serbentų lapai, keturbriaunių čiobrelių ir paprastųjų raudonėlių žolė. Prieskoniams taip pat tinka paprastasis apynys, kvapioji stumbražolė, kvapusis lipikas ir baltažiedis barkūnas.

Aliejiniai augalai

Lietuvoje savaime auga daugiau kaip 10 rūšių augalų, turinčių aliejingų sėklų. Daugiausia kokybiškų aliejų (iki 80 %) susikaupia paprastojo lazdyno riešutų branduoliuose. Daug aliejų randama mažalapės liepos, dirvinio garstuko, paprastojo ežeinio ir trikertės žvaginės sėklose.

Eterinių aliejų augalai

Lietuvoje eterinius aliejus savaime kaupia apie 20 rūšių augalų. Tarp jų yra kartusis kietis, vaistinė šventagaršvė, keturbriaunis ir paprastasis čiobreliai, vaistinė ramunė bei plaukuotasis beržas.

Nektaringieji augalai

Lietuvoje aptinkama apie 200 rūšių nektaringųjų augalų, kurie yra svarbūs bitininkystei. Daugiausia nektaro išskiria mažalapė liepa (250-1000 kg/ha), siauralapis gaurometis (300-400 kg/ha), baltažiedis ir geltonžiedis barkūnai (200-600 kg/ha), šilinis viržis (iki 200 kg/ha). Daug nektaro taip pat randama čiobrelių, kiaulpienių, dobilų, šalpusnių, usnių, šermukšnių, bruknių, gluosnių ir karklų žieduose.

Pagal žydėjimo laiką nektaringieji augalai skirstomi į pavasarinius, vasarinius ir rudeninius.

Vaistiniai augalai

Lietuvoje naudojama daugiau nei 460 rūšių savaiminių ir auginamų vaistinių augalų. Laukinius vaistinius augalus, atsižvelgiant į jų biologines savybes ir žaliavos išteklius, galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:

• Pirmoji grupė: Visoje šalyje paplitę ir įvairiose buveinėse augantys vaistiniai augalai, tokie kaip paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium), šilinis viržis (Calluna vulgaris), paprastoji žemuogė (Fragaria vesca). Šių augalų žaliavos rinkimas gamtoje ir racionalus išteklių naudojimas negresia pavojumi laukinėms jų populiacijoms.
• Antroji grupė: Rūšys, kurios auga tik tam tikro tipo buveinėse, todėl jų ištekliai yra nedideli. Pavyzdžiai: miltinė meškauogė (Arctostaphyllos uva-ursi), paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis).
• Trečioji grupė: Vaistiniai augalai, kurių ištekliai gamtoje maži arba labai maži. Tai dažniausiai vieno ar kelių tipų buveinėse augantys, aplinkos pokyčiams jautrūs augalai, pavyzdžiui, kalninė arnika (Arnica montana), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), paprastasis amalas (Viscum album). 33 šios grupės rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Vaistiniai augalai kaupia daug įvairių biologiškai aktyvių junginių, tokių kaip alkaloidai, glikozidai ir raugai. Veikliosios medžiagos gali būti kaupiamos visame augale arba tik jo dalyse. Vaistams dažniausiai naudojamos tos dalys, kuriose augalai sukaupia daugiausia veikliųjų medžiagų.

Pavyzdžiui:

• Lapams vaistinei žaliavai renkami paprastojo šalpusnio (Tussilago farfara) ir didžiosios dilgėlės (Urtica dioica).
• Žiedams ir žiedynams - mažalapės liepos (Tilia cordata) ir vaistinės ramunės (Matricaria recutita).
• Sporoms - vaistinio pataiso (Lycopodium clavatum).
• Žievei - paprastojo ąžuolo (Quercus robur) ir paprastojo šaltekšnio (Frangula alnus).

Vaistiniai augalai arba jų dalys renkami tuo metu, kai juose daugiausia veikliųjų medžiagų. Pumpurai dažniausiai renkami anksti pavasarį, kol dar nepradėjo skleistis; šaknys ir šakniastiebiai - vėlai rudenį; žolė - augalui žydint; lapai - jiems visiškai išaugus.

Ūkiuose išauginti vaistiniai augalai sudaro tik 5 % visos farmacijos pramonėje naudojamos žaliavos. Pramoninių vaistinių augalų auginimu Lietuvoje užsiima tik 0,3 % ūkininkų.

Pašariniai augalai

Lietuvoje auga apie 100 rūšių pašarinių augalų. Didžiausią dalį sudaro miglinių šeimos augalai, tokie kaip paprastosios šunažolės, pievinės miglės ir pašariniai motiejukai. Dėl juose sukauptų baltymų kaip pašariniai vertinami pupinių šeimos augalai, įskaitant baltuosius ir raudonuosius dobilus, siauralapius vikius, geltonžiedes ir mėlynžiedes liucernas. Naminiai paukščiai dažnai lesinami žąsininių sidabražolių, baltųjų balandų, paprastųjų garšvų ir kitų augalų lapais.

Dažiniai augalai

Lietuvoje auga apie 120 rūšių dažinių augalų. Įvairiems audiniams ir odoms dažyti dažniausiai buvo naudojama:

• Žievė: paprastųjų ąžuolų, baltalksnių, blindžių, juodalksnių.
• Lapai: karpotųjų ir plaukėtųjų beržų, paprastųjų gervuogių, paprastųjų ievų.
• Vaisiai: paprastųjų erškėčių, paprastųjų mėlynių.
• Žolė: geltonžiedžių barkūnų, triskiaučių lakišių, kanapinių kemerų, žąsinių sidabražolių.
• Šaknys ir šakniastiebiai: paprastųjų gervuogių, valgomųjų rūgštynių, miškinių sidabražolių.

Rauginiai augalai

Lietuvoje savaime auga apie 50 rūšių rauginių augalų. Daugiausia raugų susikaupia gluosnių ir karklų (6-20 %), eglių (7-12 %) žievėje. Taip pat raugų gausu miškinių sidabražolių (iki 30 %) ir paprastųjų gyvatžolių (15-25 %) šakniastiebiuose, pelkinių vingiorykščių (9-15 %) žolėje ir miltinių meškauogių (10-25 %) lapuose.

Medieniniai augalai

Lietuvoje savaime auga apie 40 rūšių medieninių augalų. Labiausiai paplitę yra paprastoji pušis, paprastoji eglė, paprastasis ąžuolas, plaukuotasis ir karpotasis beržai, baltalksnis, juodalksnis, paprastasis uosis, drebulė. Menkos kokybės mediena dažniausiai naudojama kurui. Smulkiems dirbiniams, įrankių rankenoms ir drožiniams gaminti naudojama paprastojo kadagio, europinio ožekšnio, paprastojo lazdyno, miškinės obels ir kitų mediena. Iš lanksčių karklų vytelių pinami krepšiai ir baldai.

Dekoratyviniai augalai

Lietuvoje savaime auga apie 160 rūšių dekoratyvinių augalų. Dažniausiai gėlynuose auginami gražiai žydintys augalai, tokie kaip paprastasis sinavadas, miškinė lelija, paprastoji pakalnutė. Taip pat auginami sausrai atsparūs, žemaūges vejas sudarantys augalai, pavyzdžiui, šilinė perkūnropė, siauralapis ir aitrusis šilokas.

Nuodingieji augalai

Lietuvoje savaime auga apie 120 rūšių nuodingųjų augalų. Be to, šalyje auginama apie 200 rūšių introdukuotų nuodingųjų augalų, didžioji dalis kurių yra dekoratyviniai.

tags: #augalai #sarasas #lietuvoje

Populiarūs įrašai:

• Universalių jautienos faršo ir pomidorų padažo receptų vadovas
• Plastikinių vazonų rožėms naudojimo patarimai
• Kaip pasidaryti dilgėlių raugą
• Astriosios daržovės
• Svogūnų maistinė vertė