Bonsai medelių formavimas sode: menas ir priežiūra

Daugelis, pamatę konteineryje augantį medelį, mano, kad tai jau bonsai medelis. Tačiau bonsai - tai ne tik mažas medelis, bet ir meno kūrinys, kuris kuriamas daugelį metų. Jis turi būti estetiškai gražus, proporcingas ir atitikti tam tikrą gamtoje matytą medį.

Žmonės kartais mano, kad bonsai - tai medžių kankinimas. Tačiau parodos ir meistrų demonstracijos gali praplėsti akiratį ir parodyti, kad tai ne kankinimas, o atvirkščiai - medžiui suteikiama dar viena galimybė išgyventi ir džiuginti žmones. Meistrai, atvykę iš įvairių šalių, kasdien formuoja medelius, demonstruodami, kad iš bet kokio medžio galima sukurti bonsai.

Bonsai medelio formavimo demonstracija

Bonsai formavimo principai ir mitų paneigimas

Kęstutis Ptakauskas paneigia mitą, esą medelių formavimas yra jų kankinimas. Genėti reikia visus sode augančius medžius. Dažnai bonsai meistrai ieško gamtoje pažeistų, nulaužtų ar kitaip sužalotų medžių, kurie negalėtų normaliai augti. Tokius medžius, kurie būtų kertami tvarkant mišką, meistrai išsikasą, sodina į didelius konteinerius ir, jiems prigijus (maždaug po 2 metų), pradeda formuoti. Po pirminio suformavimo medelis turėtų metus laiko augti tame pačiame konteineryje, kad sustiprėtų, ir tik vėliau gali būti persodintas į specialų bonsai konteinerį.

Didžiausia problema dažnai kyla dėl to, kad žmonės perka medžius iš parduotuvių, kurie auga netinkamam grunte. Šie medžiai, atvežti iš Kinijos ir apdoroti Olandijoje, dažnai sodinami į durpingą, drėgną gruntą, kad atlaikytų ilgą transportavimą. Pasodinę tokį medį į tinkamą bonsai gruntą, su juo nebus problemų, svarbiausia - laiku palaistyti.

Specialus bonsai gruntas ir jo savybės

Specialus bonsai gruntas ir laistymo ypatumai

Ypač pradedantiesiems augintojams palengvina specialus gruntas, kuris keičia spalvą - patamsėja, kai drėgnas, ir pašviesėja, kai išdžiūsta. Tai padeda suprasti, kada medelį reikia laistyti, nes laistymas yra vienas sudėtingiausių darbų. Medeliui kenkia tiek perlaistymas, tiek drėgmės trūkumas. Jei trūksta drėgmės, medis gali žūti per dieną, o perlaistymas procesą šiek tiek ilgina. Taigi, bonsai medeliams vandens reikia tik tiek, kiek jiems reikia.

Bonsai auginimas: palyginimas su vaikų auginimu

Meistras Kęstutis Ptakauskas bonsai auginimą prilygina vaikų auginimui. Nors iš pradžių gali būti sunku, vėliau vaikas tampa savarankiškas. Su medeliu atvirkščiai - kuo daugiau darbo įdedi jį augindamas, tuo brangesnis jis tampa, ne finansiškai, o dėl įdėto rūpesčio ir darbo.

Meistras pasakoja, kad jo žmona, prižiūrėdama medžius jam išvykus, randa juos „verksmingus“, o jam sugrįžus jie tarsi pradeda džiaugtis. Tai nutinka todėl, kad meistras kiekvieną medį pažįsta ir vasarą prie kiekvieno prieina mažiausiai du tris kartus per dieną. Tai didelis rūpestis, nes vasarą medelis gali žūti per vieną dieną.

Žiemą yra paprasčiau. Dauguma auginamų medžių yra mūsų klimato zonos, o lepesni medeliai laikomi neapšildomuose šiltnamiuose arba uždengiami plėvele. Žiema yra medžių ramybės periodas, kai jais nereikia aktyviai rūpintis.

Bonsai medelis žiemą

Vazono ir medžio proporcijos

Labai svarbu išlaikyti teisingas medžio ir vazono proporcijas. Vizualiai gali atrodyti, kad žemės vazonėlyje yra per mažai, tačiau jos kiekis paskaičiuojamas pagal medžio dydį ir kamieno apimtį. Jei didelis medis sodinamas į per mažą vazoną, jis greitai išgers visą drėgmę ir reikės laistyti net 4 kartus per dieną. Mažesnis medelis dideliame vazone taip pat blogai - medis nesugebės išgerti visos drėgmės, o šaknys nuolat mirks. Todėl svarbu žinoti proporcijas. Jei gruntas ir vazonas geri, o augalas sveikas, jokių problemų nebus.

Bonsai formavimo menas ir jo praktinis pritaikymas

Visos problemos atsiranda iš nežinojimo. Laikyti bonsai medelius nėra sunku, sunkiau juos formuoti. Kiekvienais metais medžius reikia performuoti, persodinti, tad darbo yra nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Tačiau medis atsidėkoja savo energija, suteikdamas ramybę ir malšindamas stresą.

Medelių formavimo technika praverčia visiems sodininkams. Galima formuoti medžius, keisti savo sodą, išlaikyti medį norimo dydžio ir formos, kad jis neteiktų didelio malonumo. Peraugusius medžius žmonės dažnai išmeta, tačiau juos galima priglausti, formuoti ir po kelerių metų jie tampa nuostabiais sodo elementais. Todėl medžių formavimą bent minimaliai išmanyti verta kiekvienam sodininkui.

Japoniško stiliaus sodas su formuojamais medžiais

Harmonijos ir darbo suvokimo svarba

Kęstučio Ptakausko teigimu, kiekvienas žmogus renkasi tai, ko jam reikia. Jam pačiam reikėjo harmoningos aplinkos, kurioje jis jaustųsi gerai. Sodas suteikia pasitenkinimą, pritraukia paukščius, žuvis ir kitus gyvius. Sodas verčia dirbti, primindamas darbo svarbą, kurį šiuolaikiniai žmonės dažnai praranda, orientuodamiesi tik į pinigus. Darbas sode padeda suprasti kitą žmogų, kuris vargsta. Sąlytis su gamta yra kaip terapija.

Ypač gera sode anksti ryte, kai tylu. Tai meistrui yra variklis ir energijos šaltinis.

Bonsai ir Nivaki: panašumai ir skirtumai

Šis menas atsirado Kinijoje prieš 2000 metų, vėliau išplito Japonijoje. Jo esmė - augalus formuoti taip, kad jie atrodytų kuo senesni ir mažesni, primindami gamtoje augančius ir nuolat vėjuose genamus medžius. Bonsai - tai tarsi gyvos skulptūros, auginamos specialiuose plokščiuose keraminiuose induose.

Nivaki - tai spygliuočių ir lapuočių augalų grupė, auginama kuriant japoniško stiliaus sodus. Nivakai visada auga šaknimis tiesiai į sodo dirvą, skirtingai nei bonsai, kurie auginami žemame padėkle ar konteineryje.

Medžių formavimo principai bonsai ir nivaki daugeliu atžvilgiu yra panašūs. Yra aštuoni nivaki stiliai, vienas iš jų - Chyokan, reiškiantis tiesų medį su vienu tiesiu kamienu.

Nivaki formos spygliuočių medis

Formavimo technikos ir augalų parinkimas

Nors ne visi japoniški medžiai tinka mūsų klimatui, paprastoji pušis ar jos veislės yra gana tinkamos. Norint, kad pušies vainikas įgytų norimą formą, svarbu kontroliuoti jos augimą:

  • Retinimas: Jauni pušies ūgliai yra kaip žvakės. Sutrumpinus juos nuo pusės iki 2/3, adatos augs į šonus, todėl vainikas taps storesnis.
  • Temptos šakos: Šakos gali įgyti naują formą, jei jos sulenkiamos ir užfiksuojamos.

Formuojant nivaki pušį, reikia įsivaizduoti, kiek ji užaugs per kelerius metus. Pernelyg didelis augimo slopinimas gali sukelti augalų ligas dėl imuninės sistemos silpnėjimo. Genėtus ūglius reikia dezinfekuoti, o šakas gydyti stimuliatoriais.

„Nivaki“ formavimąsi galima pradėti per 5-6 metus po pasodinimo. Vėliau, kai medis auga, šakų daugėja, jas reikia pjauti kasmet vis dažniau. Kiekvieną rudenį mirštančias adatas reikia pašalinti, kad jos netaptų ligos šaltiniu.

Gražus rezultatas pasiekiamas, jei karūnai suteikiama rutulio forma. Tam sutrumpinami jauni ūgliai, ir pušis pradeda augti „į plotį“. Tačiau svarbu atsižvelgti į kitų medžių poveikį, kurie gali atimti šviesą ir maistingumą.

Kalninė pušis, augdama lygumos sąlygomis, gali augti labai sparčiai. Negalima vienu metu nupjauti visų šakų; norint suteikti norimą formą, procesą patartina pratęsti keleriems metams. Jei genėjimu persistengta, o ant kamieno atsiranda jaunų ūglių, jų negalima liesti.

Bonsų ir Nivaki priežiūros ypatumai

Bonsų medelių auginimas reikalauja nuolatinės priežiūros:

  • Laistymas: Žemė turi būti nuolat drėgna, bet ne permirkusi. Galima naudoti įprastą laistymą arba vazono merkimo į vandens indą metodą. Vandentiekio vanduo gali būti per daug kalkėtas, todėl verta naudoti skirtingus vandens tipus.
  • Tręšimas: Bonsus rekomenduojama reguliariai tręšti specialiomis, ne per stipriomis trąšomis, ypač šiltuoju sezonu. Nerekomenduojama tręšti sergančių, žydinčių ar neseniai persodintų augalų.
  • Formavimas: Nuolat genėti stypstančias šakas ir viršūnę. Įkvėpimo semtis iš laukinėje gamtoje matomų formų.
  • Vėdinimas ir drėgmė: Užtikrinti gaivų orą ir palaikyti tinkamą drėgmės lygį, ypač žiemą, kai oras namuose tampa sausesnis.

Persodinimas: Jaunus augalus rekomenduojama persodinti kartą per metus, susiformavusius - kartą per 2-3 metus. Naudoti specializuotą, purų, maistingą ir vandeniui pralaidų substratą. Geriausias laikas persodinimui - pavasaris.

Beginners guide to starting a new bonsai.

Bonsai medelių parinkimas ir auginimo sąlygos

Bonsai gali būti bet koks medis, kurį galima formuoti pagal japoniško meno tradicijas. Tinka tiek Lietuvoje sutinkami, tiek egzotiški variantai. Renkantis svarbu atsižvelgti į augalo savybes ir tinkamas auginimo sąlygas - lauke ar namuose.

Tinkamos sąlygos namuose:

  • Gausi šviesa, bet ne tiesioginiai saulės spinduliai.
  • Aukštesnė temperatūra (+18-24 laipsniai).
  • Vidutinė/didesnė drėgmė, nepakeliama per sausas oras.
  • Reguliarus tręšimas.
  • Nuolatinis formavimas.

Tinkamos sąlygos terasoje (subtropinės rūšys):

  • Žemesnė temperatūra (+5-12 laipsnių).
  • Šaltuoju sezonu - įnešti į vidų (pvz., garažą).

Renkantis augalus bonsams, svarbu atkreipti dėmesį į šaknis - jos turi būti tolygiai einančios aplink kamieną. Rinkitės medelius su estetiška lapija, mažais žiedais ir vaisiais.

Įvairių rūšių bonsai medeliai

Dažniausios problemos ir jų sprendimai

Bonsai medis numeta lapus: Tai gali būti streso ženklas. Priežastys gali būti sausas oras, skersvėjis, tiesioginiai saulės spinduliai, maistinių medžiagų trūkumas arba netinkamas gruntas. Įvertinkite persodinimo laiką ir naudojamą žemę.

Bonsai auginimas lauke: Vasaros sezonui gyvą dekoraciją galima pernešti į lauką, tačiau vengti tiesioginių saulės spindulių ir pasirūpinti pastoge.

tags: #kaip #gormuoti #sodi #bonsus

Populiarūs įrašai: