Kambariniai augalai: klasifikacija ir priežiūra
Kambariniai augalai yra auginami ne tik dėl grožio, bet ir siekiant puošti bei formuoti aplinką. Jie gali būti skirstomi į daugybę grupių, atsižvelgiant į įvairius kriterijus, tokius kaip dekoratyvinės savybės, auginimo vieta, gyvavimo trukmė, augimo tipas ir šviesos poreikis. Daugelis augalų gali būti priskiriami kelioms grupėms vienu metu.
Dekoratyvinės savybės ir jų reikšmė
Kambariniai augalai traukia akį dėl įvairiausių priežasčių - nuo keistos formos ir ryškių spalvų lapų iki grakštaus silueto. Lapų ažūras, matomas per tarpus lapijoje, išryškėja priklausomai nuo šviesos kiekio. Augalai, kurių lajoje tarpų nedaug (mažiau nei 25%), atrodo masyviai, o tie, kuriuose tarpų daugiau nei 50%, - lengvi. Siauri, plunksniški ar vėduokliški lapai suteikia augalui permatomumo įspūdį.
Fitodizaineriai pataria kambarines gėles su nedideliais ir lengvais plunksniškais ar ažūriniais lapais interjere komponuoti kaip foninius augalus, derinant juos su solidesniais, sunkesnės faktūros augalais. Grakštus didelio augalo siluetas įspūdingai atrodo ir ryškaus rašto tapetų fone, tarsi atsveria jų „monumentalumą“.
Lapų dekoratyvumas
Kai kurie augalai, pavyzdžiui, gelsvasis dipsis, pasižymi ypač puošniais ir tankiai suaugusiais lapais. Tinkamai prižiūrint, galima užauginti didingą palmę, kuri išlieka įspūdinga net metams bėgant. Dipsio dekoratyvumui išryškėti reikia didelės erdvės.
Spigliuočių išskirtinumas
Vienas iš nedaugelio namuose auginamų spygliuočių - araukarija - suteikia augalui išskirtinį statusą. Jos dekoratyvumas gali būti vertinamas dėl unikalios išvaizdos.
Smulkių lapelių raštai
Smulkiažiedžiai augalai, tokie kaip švelnusis adiantas, lanksčios ir į visas puses pasklidusios šakelės, atrodo ir nerūpestingai, ir elegantiškai. Švelniojo adianto neturėtų užgožti kiti augalai, jam reikia palikti vietos lapams, nes jie trapūs.
Priežiūros aspektai ir galimos problemos
Daugelis kambarinių augalų yra jautrūs aplinkos veiksniams, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jų priežiūrą.
Oro drėgmės ir laistymo svarba
- Gelstantys lapai: tai gali signalizuoti apie per sausą orą, ypač šildymo sezonu. Dažnesnis purškimas gali padėti.
- Džiūstantys lapų galai: dažnai rodo nereguliarų laistymą arba per didelį žemės išsausėjimą. Vazono žemė turėtų būti nuolat drėgna.
- Lapų kritimas: gali būti dėl skersvėjų, temperatūros pokyčių ar drėgmės pertekliaus.
- Ruduoja lapų galiukai: tai gali reikšti, kad žemė perdžiūvo.
- Nuplikęs stiebas apačioje: sausas oras gali sukelti tokį efektą.
Svarbu atsiminti, kad kai kurie augalai, pavyzdžiui, viksvuolė, yra tropinių pelkių augalai ir jiems neįmanoma perlaistyti - žemė vazone nuolat turi būti drėgna, o kai kurios rūšys ištvertų net stovintį vandenį.
Temperatūros ir aplinkos poveikis
- Temperatūros pokyčiai: dizigoteka nemėgsta temperatūros svyravimų.
- Genėjimas: prie kai kurių augalų, pavyzdžiui, dizigotkos, lapų geriau nelįsti.
- Karštis ir sausas oras: gali sukelti geltonuojančias šakeles, spyglio kritimą ir stiebo nuplikimą, kaip nutinka su araukarija. Vienintelė priemonė - kasdien purkšti ir vėdinti kambarį.
- Pernelyg šilta patalpa: gali lemti viksvuolės stiebų viršūnių parudavimą.
- Ryški saulė: gali sukelti lapų pageltimą.
- Šviesos ar drėgmės stygiaus: taip pat gali lemti lapų pageltimą.
Kiti priežiūros niuansai
- Purškimas: dauguma paparčių nemėgsta purškimo, todėl jiems drėgmę reikia palaikyti kitaip. Adiantas, kaip ir kiti paparčiai, sunkiai pakelia karštį ir sausą orą, todėl jo lapeliai ruduoja. Kad augalas neskurstų, žemė vazone visada turi būti drėgna.
- Žemės drėgmė: selaginelės lapeliai vysta, jei vanduo nepasiekia šaknų, o lapelių galiukai džiūsta esant per sausam orui. Pamiršus laiku palaistyti, augalas gali sunykti.
- Šviesos poreikis: smulkusis fikusas meta lapus, kai trūksta šviesos - margalapiui jos reikia daugiau nei žalialapiui. Nepatinka jam ir pasikeitusi aplinka. Lapai džiūsta ar susiraukšlėja, jei oras per sausas arba žemė perdžiuvo. Padėkliuke vandens neturi likti, nes lapai ims kristi. Fikusas nepakantus vėsiam orui.
- Laistymas: soleirolijos lapai pasidaro dėmėti ir ima kristi, jei liejama priešokiais, ir net nuo vienkartinės sausros ji gali žūti. Geriausia vandenį pilti į padėkliuką. Tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti lapelius.
- Formavimas: smidras paprastai formuojamas kaip išsikerojęs krūmelis nulinkusiomis šakomis. Gali užaugti didelis, jei bus tinkamai prižiūrimas. Lapus tinka skinti puokštėms.
Šviesos poreikis ir augalų prisitaikymas
Kambarinių augalų poreikis šviesai yra vienas svarbiausių kriterijų juos skirstant į grupes. Nors dauguma augalų normaliai vystosi esant visam apšvietimui, jie skiriasi atsparumu pavėsiui.
Šviesą mėgstantys augalai
Šie augalai reikalauja daug tiesioginės saulės šviesos ir negali augti pavėsyje. Pavyzdžiui, kaktusai ir sukulentai auga lėčiau, jei trūksta šviesos. Citrusų medžiams taip pat reikia saulėtos vietos.
Atsparūs šešėliui augalai
Šie augalai gali augti ir daliniame pavėsyje, ir esant ryškesniam apšvietimui. Jiems nebaisus šviesos trūkumas. Pavyzdžiui, aglaonemos puikiai tinka šiauriniams kambariams, koridoriams ar vonios patalpoms.
Mėgstantys pavėsį augalai
Šie augalai negali augti apšviestose vietose ir nori nuolat likti šešėlyje. Jie puikiai toleruoja normalios šviesos trūkumą bute. Pavyzdžiui, sanpaulijos, gebenkrūmiai, raibuolės.
Augalai, tinkantys tamsioms vietoms
Nors dauguma augalų reikalauja šviesos, egzistuoja rūšys, kurios puikiai jaučiasi ir tamsesnėse patalpose, tokiose kaip koridoriai, vonios kambariai ar miegamieji. Tokie augalai, kaip zamiokulkas, aspidistra, sansevjera ar vijokliniai augalai, gali augti esant minimaliam apšvietimui.
Zamiokulkas: dar vadinamas „tinginių sodininkų augalu“, puikiai prisitaiko prie tamsesnių sąlygų. Jo blizgūs, tamsiai žali lapai sugeria šviesą ir ilgai išlaiko dekoratyvumą net auginamas pavėsyje. Trūkstant šviesos, auga lėčiau, bet išlieka gyvybingas.
Aglaonemos: dekoratyvios lapinės gėlės su ryškiais, margintais lapais, ypatingai prisitaikiusios prie pavėsio. Puikiai tinka šiauriniams kambariams ir kitoms mažai apšviestoms vietoms.
Skindapas: universalus ir lengvai auginamas vijoklinis augalas, vertinamas dėl ilgo, svyrančio augimo ir dekoratyvių margintų lapų. Gerai prisitaiko prie pavėsio.
Vėzdūnė: elegantiška kambarinė gėlė, kuri puikiai jaučiasi ir be tiesioginės saulės. Silpnoje šviesoje žydėjimas gali būti retesnis, bet augalas išlieka sveikas.
Chamedorėja: šis palmių šeimos augalas bijo tiesioginių saulės spindulių ir mėgsta šešėlį. Jis taip pat valo orą.
Saginis (fikuso kilmės): neįnoringas ir nereikalauja saulės šviesos, nors ir nėra toks aukštas kaip tikra palmė.
Svyruoklinis fikusas: auga ir be saulės šviesos, gali užaugti iki pat lubų.
Difenbachija: augalas su gražiais lapais, puikiai auga šešėlyje ir nereikalauja ypatingos priežiūros.
Dracena: vienas iš neįnoringiausių lapinių augalų, kuriam nereikia nei saulės šviesos, nei dažno laistymo.
Chlorofitas: gražiai atrodo ir žydi bet kokiomis sąlygomis, puikus pasirinkimas buto interjerui pagyvinti.
Filodendras: jam reikia tik reguliariai laistyti ir apkarpyti ilgas šakas, o jis atsidėkoja valydamas orą.
Monstera: nors ir laikoma šiuolaikinių interjerų žvaigžde, gerai auga ir pavėsyje.
Sansevjera: nepretenzinga, ištverminga ir puikiai valo orą, gali išgyventi bet kokiomis sąlygomis.
Aspidistra: vienas iš atspariausių augalų, tinkamas tamsoje.
Kalatėja: mėgsta dalinį pavėsį ir drėgmę, jos lapai primena meno kūrinį.
Maranta: tinkamas auginti butuose, kur kartais trūksta dienos šviesos.
Augalai, kuriems būtinas gausus laistymas
Kai kurie augalai, pavyzdžiui, soleirolija (helcinė soleirolija), mėgsta drėgmę ir suformuoja tankų lapų kilimą. Šį augalą dažnai sodina į terariumus ir pakabinamus vazonus. Reikia reguliariai apipurkšti vandeniu ir stebėti, kad žemė nuolat būtų drėgna.
Viksvuolė (cyperus): tropinių pelkių augalas, kurio žemė vazone nuolat turi būti drėgna.
Selaginelė: drėgmę mėgstanti gėlė, kurios žemę reikia nuolat laikyti drėgną, o pačią gėlę dažnai apipurkšti vandeniu.
Papartis (Nephrolepis): dauguma paparčių puikiai jaučiasi drėgnose patalpose. Papartis nephrolepis - klasikinis kambarinis augalas, kurį lengva auginti, jei tik neleisite perdžiūti šaknims. Trūkstant drėgmės, lapai pagelsta, todėl reikia kasdien apipurkšti ir stebėti, kad vazono padėkliuke visada būtų šiek tiek vandens.
Kambariniai augalai ir jų klasifikacija
Kambariniai augalai skirstomi į daugybę grupių ir pogrupių pagal dekoratyvines savybes, gyvavimo trukmę, paskirtį, auginimo būdą ir augimo tipą.
Pagal gyvavimo trukmę ir formą
- Vienamečiai: pvz., balzamininės sprigės, brovalijos, paprikos.
- Dvimiečiai: pvz., eustomos.
- Daugiamečiai: pvz., anturiai, chlorofitai, viksvuolės.
- Puskruščiai: pvz., lenktadygliai smidrai, pelargonijos.
- Kruščiai: pvz., ožekšniai, krotonai, kiauliauogės.
- Medžiai: pvz., araukarijos, fikusai, gardenijos.
Sukulentai
Tai atskira grupė, apimanti kaktusus, šilokus, karpažoles.
Pagal šviesos poreikį
- Mėgstantys saulėkaitą: pvz., eševerijos, tukviai, meileniai.
- Šviesomėgiai: pvz., storlapiai, tradeskantės, difenbachijos.
- Mėgstantys pavėsį: pvz., sanpaulijos, gebenkrūmiai, raibuolės.
- Ūksminiai: pvz., adiantai, inkstpapčiai, soleirolijos.
Bonsai
Speciali grupė augalų, auginamų kaip miniatiūriniai medeliai.
Vaismedžiai kambaryje
Kambariniai vaismedžiai skirstomi į dvi pagrindines grupes: visžalius ir lapus metančius.
Visžaliai vaismedžiai
Šie augalai auga ir kartais net žydi bei dera visus metus. Jiems reikalingas nuolatinis, nors ir šiek tiek sumažintas ramybės periodu, laistymas ir tręšimas.
Lapius metantys vaismedžiai
Šiai grupei priklauso vidutinio klimato juostos vaismedžiai (obelys, kriaušės) ir šiltesnių kraštų augalai (abrikosai, persikai, figmedžiai). Jie rudenį numeta lapus ir žiemą ilsisi.
Oro drėgmės svarba vaismedžiams
Figmedžiai, granatmedžiai, laurai, persikai, abrikosai, vynmedžiai, apelsinmedžiai neblogai auga net sausame kambario ore. Figmedis, avokadas, persimonas, kavamedis geriausiai auga, kai laistoma gausiai, o vynmedis, lokva, granatmedis, feichoja - saikingai. Drėgmės perteklius gali sukelti šaknų puvimą.
Kambarinių augalų sodinimas ir persodinimas
Augalai sodinami moliniuose, plastikiniuose ir mediniuose induose. Jauniems augalams tinka 25-30 cm skersmens ir tokio pat gylio vazonai. Suaugusiems augalams reikia didelių indų. Persodinant, jei šaknys nesužeistos, jos neskarpytos, sodinama į 5-10 cm platesnį vazoną. Jei šaknys apipuvusios ir jas reikia pašalinti, dažnai užtenka to paties indo, pakeičiant tik žemę.
Vazonuose auginami kambariniai vaismedžiai mėgsta vidutinio sunkumo ir neutralios reakcijos priesmėlį su daug humuso. Jauni kambariniai vaismedžiai persodinami kasmet, suaugę - kas 3-5 metus. Suaugusiam derančiam medeliui užtenka 50-60 cm skersmens vazono.
Tręšimas
Vegetacijos pradžioje mineralinėmis trąšomis tręšiama kas 14 dienų, o sulapojus - kas 10 dienų.
Augalų tipai
- Krūmas: daugiametis augalas su keliais stiebais ir būdingu šakojimusi beveik nuo pat žemės paviršiaus.
- Medis: daugiametis augalas su vienu kamienu ir šakų laja.
- Liana: augalas, sugebantis įsikibti į atramą arba apsiraizgyti aplink ją.
- Spygliuotis: augalai, išauginantys ne žiedus, o kankorėžius.
Apšvietimo svarba kambariniams augalams
Šviesa yra gyvybiškai svarbi bet kokiems augalams, nes ji teikia fotosintezės procesą, kurio dėka jie vystosi. Pagal šviesos poreikį augalai skirstomi į šviesą mylinčius, atsparius atspalviui ir mėgstančius šešėlį. Pastarosioms rūšims saulės spindulių perteklius yra žalingas.
Šešėlį mėgstančių augalų bruožai
Dauguma šešėlį mėgstančių floros atstovų yra augalai su tamsiai žaliais lapais. Jie retai žydi. Kuo tamsesni lapai, tuo labiau augalas mėgsta tamsą. Veikiant šviesai, jų lapai išnyksta ir pašviesėja, ant jų paviršiaus atsiranda dėmių. Tačiau net ir tokiems augalams reikia šiek tiek išsklaidytos šviesos.
Fotosintezė ir šviesos reikšmė
Fotosintezė, dar vadinama augalų oro mityba, leidžia jiems apsieiti be organinių medžiagų. Augalai iš vandens ir anglies dioksido, pridėdami mineralinių druskų, sintetina viską, ko jiems reikia. Tam būtina šviesa. Be pakankamo apšvietimo, augalai negali įsisavinti vandens, anglies dioksido ir mineralinių elementų. Šviesos trūkumas silpnina apsaugą, nutrūksta žydėjimas, sulėtėja ar sustoja augimas, ir net augalas gali žūti.
Šešėlį mėgstančių augalų priežiūra
Šešėlį mėgstantys augalai yra gana nepretenzingi. Bendras reikalavimas - saikingas laistymas. Drėgmės perteklius yra žalingas, tačiau viršutinis žemės sluoksnis visada turi išlikti šiek tiek drėgnas. Patartina juos purkšti. Spalvų išblukimas rodo šviesos trūkumą, o geltonumo atsiradimas - puvimo procesus prie šaknies. Svarbu palaikyti augalų švarą, nes dulkės ant lapų apsunkina šviesos prasiskverbimą.
Šviesos režimo pažeidimai
Viena iš dažniausių kambarinių augalų žūties priežasčių yra šviesos trūkumas, tiek nepakankamas dienos laikas, tiek intensyvumas. Pirma, keičiasi lapų spalva - jauni auga blankesni ir mažesni, margi praranda rašto ryškumą, apatiniai lapai gelsta. Ūglių tempimas ir mažesnis žydėjimas taip pat rodo šviesos trūkumą. Augalas nustoja augti, žydėjimas nevyksta, lapai pagelsta ir nukrenta.
Dirbtinis apšvietimas
Esant nepakankamam natūraliam apšvietimui, galima naudoti dirbtinį apšvietimą, pavyzdžiui, LED fitolampas. Jos imituoja saulės šviesą, skatina augimą arba žydėjimą, priklausomai nuo spindulių spektro.
Kambariniai augalai ir jų klasifikacija pagal šviesos poreikį
Kambarinius augalus įprasta skirstyti į tris pagrindines grupes pagal jų požiūrį į šviesą: šviesą mėgstantys, atsparūs šešėliui ir abejingi šešėliui.
Šviesą mėgstantys augalai
Šie augalai reikalauja ryškios šviesos ir tiesioginių saulės spindulių.
Atsparūs šešėliui augalai
Šie augalai gerai toleruoja įvairias apšvietimo sąlygas, įskaitant ryškų apšvietimą, šešėlį ir dalinį pavėsį. Jiems nebaisus apšvietimo trūkumas.
Mėgstantys pavėsį augalai
Šie augalai negali augti apšviestose vietose ir nori nuolat likti šešėlyje. Jie puikiai toleruoja normalios šviesos trūkumą.
Kambariniai augalai skirtingose namų erdvėse
Kambariniai augalai gali paversti bet kurią erdvę jaukesne ir gyvesne.
Prieškambariai ir koridoriai
Šios patalpos dažnai būna tamsios ir šaltesnės. Augalai, statomi arčiau natūralios šviesos šaltinio, ar net ir tamsesnėse vietose, gali sukurti jaukią atmosferą.
Vonios kambarys
Dėl didelės drėgmės ir ribotos šviesos prieigos, vonios kambarys yra puiki aplinka paparčiams ir vijokliniams augalams. Jei vonios kambaryje nėra lango, augalams galima suteikti dirbtinę šviesą.
Tamsios patalpos
Patallpose, kuriose langai yra tik vienoje pusėje, dažnai susiduriama su šviesos trūkumu tam tikrose vietose. Čia puikiai tiks šešėlį mėgstantys augalai.
Biurai ir darbo vietos
Pavėsį mėgstantys kambariniai augalai gali suteikti gaivos darbo vietai, ypač jei daug laiko praleidžiama prie kompiuterio.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kurie kambariniai augalai geriausiai susidoroja su šviesos trūkumu?
Geriausia pavėsyje auga zamiokulkas, aspidistra, sansevjera arba vijokliniai augalai. Šiems augalams pakanka minimalaus apšvietimo.
Kokie kambariniai augalai tinka butuose?
Daugiabučiuose tinka nepretenzingi augalai, pavyzdžiui, zamiokulkas, sansevjera, dracenos ar žalčialunkiai. Jie toleruoja sausą orą, mažesnę drėgmę ir minimalų apšvietimą. Tamsiems koridoriams ir vonios kambariams rekomenduojame paparčius.
Ar kambarinius augalus galiu laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose?
Dauguma šešėlį mėgstančių augalų nepakenčia tiesioginės saulės spindulių. Jiems tinkamiausias yra dalinis pavėsis arba išsklaidytas šviesos.
Kurių augalų tikrai negalima sodinti pavėsyje?
Augalų, kuriems reikia tiesioginės saulės spindulių arba daug šviesos, pavyzdžiui, kaktusų, sukulentų ar citrusų medžių, neturėtumėte statyti šešėlyje.
tags: #kambariniai #augalai #skirstomi #i #4