Kas yra sėjėjas?
Terminas "sėjėjas" turi kelias reikšmes, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Jis gali reikšti tiek leidinį, tiek asmenį, kuris sėja, tiek simbolizuoti Dievo žodžio skelbimą.
Istoriniai ir dabartiniai leidiniai
Sėjėjas - tai dvisavaitis evangelikų reformatų žurnalas, kurio leidyba prasidėjo 1926 m. liepos 18 d. ir tęsėsi iki 1940 m. liepos 1 d. Vėliau, nuo 1992 m., tas pats pavadinimas buvo suteiktas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios laikraščiui, leidžiamam Biržuose. Pirmojo leidinio adresas buvo Kaunas, Trakų g., o leidėju ir redaktoriumi dirbo Povilas Jakubėnas, administratoriumi - Adolfas Ramonis. Spaudos darbus atliko Biržų spaustuvė. 1994 m. laikraščio tiražas siekė 500 egzempliorių.
Be to, 1998-2000 m. tokiu pačiu pavadinimu buvo leidžiamas katalikų pedagogų žurnalas, o 2000-2002 m. - dar vienas leidinys.
Sėjėjas Biblijoje: palyginimas ir jo reikšmė
Vienas žinomiausių ir svarbiausių Jėzaus palyginimų, nagrinėjamų visose sinoptinėse evangelijose (Morkaus, Mato ir Luko), yra palyginimas apie sėjėją. Šis palyginimas, kartu su Jėzaus pateiktu paaiškinimu, yra itin svarbus suprasti Dievo žodžio skelbimo ir priėmimo procesą.
Palyginimo esmė
Palyginimo esmė slypi Jėzaus žodžiuose: „Sėkla yra Dievo žodis“. Sėjėjas, kuris beria sėklą, simbolizuoja tą, kuris skelbia Dievo žodį. Dirva, į kurią krenta sėkla, yra klausytojų širdys. Jėzus aiškina, kad Dievo žodis, kaip ir sėkla, krenta į skirtingų rūšių dirvą, todėl ne visa sudygsta ir duoda vaisių.
Palyginimo aiškinimas
- Pakelė (kelio kraštas): Sėkla, nukritusi prie kelio, yra greitai surenkama paukščių. Tai simbolizuoja žmones, kurie girdi Dievo žodį, bet jo nesupranta, ir piktasis tuojau pat jį atplėšia iš jų širdies. Jie lieka abejingi Evangelijos žiniai.
- Uolėta žemė: Sėkla, nukritusi ant uolėtos žemės su nedaug dirvožemio, greitai sudygsta, bet neturėdama gilių šaknų, nuo kaitros nuvysta. Tai simbolizuoja žmones, kurie žodį priima su džiaugsmu, bet jų tikėjimas yra laikinas ir paviršutiniškas. Ištikus sunkumams ar persekiojimams, jie greitai atkrinta.
- Tarp erškėčių: Sėkla, nukritusi tarp erškėčių, yra užgožiama erškėčių. Tai simbolizuoja žmones, kurie girdi žodį, bet pasaulio rūpesčiai, turto apgaulė ir gyvenimo malonumai jį užgožia, ir jis lieka nevaisingas.
- Gera žemė: Sėkla, nukritusi į gerą žemę, sudygsta ir duoda gausų derlių (šimteriopą, šešiasdešimteriopą ar trisdešimteriopą). Tai simbolizuoja žmones, kurie girdi Dievo žodį, supranta jį ir laikosi jo, duodami vaisių ištvermingai.
Kas yra sėjėjas?
Pats Jėzus yra pagrindinis sėjėjas, skelbiantis Dievo žodį. Tačiau jis taip pat įgaliojo ir savo mokinius, o vėliau ir visus tikinčiuosius, būti jo žodžio skelbėjais. Taigi sėjėju gali būti:
- Jėzus Kristus: Pagrindinis Dievo žodžio skelbėjas.
- Mokiniai ir apaštalai: Pirmeiviai, skelbę Evangeliją po Jėzaus.
- Visi tikintieji: Kiekvienas krikščionis, dalinantis tikėjimo tiesomis ir Dievo žodžiu su kitais.
Kaip vyksta sėja?
Sėja vyksta daugiausia per žodį - verbalinį Biblijos turinio perteikimą. Tai gali būti pamokslai, pokalbiai, diskusijos, liudijimai. Svarbu, kad žodis būtų skelbiamas nuoširdžiai ir tikslingai.
Kur turėtume sėti?
Dievo žodis turi būti skelbiamas visur: namuose, šeimoje, mieste, darbe, bendruomenėje, pasaulyje. Nėra jokių apribojimų. Ypač svarbu skelbti žodį šeimoje, nes tai pirmoji ir svarbiausia institucija.
Sėjėjas kaip paminklas Kaune
Kaune, Vytauto Didžiojo muziejaus parke, stovi skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas paminklas „Sėjėjas“. Nors pats paminklas tarpukariu buvo laikomas gana nykokiu, jis pagarsėjo dėl gatvės menininkų sukurtų žvaigždžių ant greta esančios sienos. Vakare, apšviestas prožektoriais, šis reginys pritraukdavo daugybę turistų. Deja, 2008 m. pabaigoje vandalai uždažė žvaigždes, sunaikindami šį meno kūrinį.
Dievo žodis ir Šventoji Dvasia
Svarbu suprasti, kad Dievo žodis ir Šventoji Dvasia veikia išvien. Nors sėjama Dievo žodžio sėkla, Šventoji Dvasia yra ta, kuri atgaivina, pašventina ir įgalina tikėjimą. Biblijoje sakoma: „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas.“ (Jn 6, 63).
Šventoji Dvasia įkvėpė Bibliją užrašiusius autorius, todėl visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti ir auklėti teisumui.
Krikščioniškas mąstymas ir žodis
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur įsigali nepagarba žodžiui ir cinizmas, svarbu nepamiršti Dievo žodžio autoriteto ir galios. Krikščionybė nėra tik gyvenimo būdas, bet tikėjimo tiesų ir Dievo žodžio priėmimas. Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją.
Kaip sakoma Evangelijoje pagal Joną: „Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Visa per Jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa.“ (Jn 1, 1-4).