Augalų tarpusavio poveikis: kai kaimynystė kenkia

Įvadas į augalų suderinamumą

Augalų pasaulyje, kaip ir žmonių santykiuose, egzistuoja abipusė simpatija ir antipatija. Vienų augalų kaimynystė gali būti naudinga, skatinant augimą ir derlių, tuo tarpu kitų - kenkti, slopinant vystymąsi ir mažinant augalų kokybę. Augalai gali sugyventi, konkuruoti, padėti vieni kitiems arba stengtis išstumti nepageidaujamą kaimyną iš savo teritorijos. Augalas yra gyvas organizmas, nuolat kovojantis dėl savo gyvenamosios aplinkos.

Alelopatija: mokslinis paaiškinimas

Tokius reiškinius, kaip dirvos nuovargis nuo joje auginamų augalų, dar 300 m. pr. Kr. aprašė botanikos mokslo pradininkas Teofrastas, vėliau juos nagrinėjo romėnų išminčius Gajus Plinijus Vyresnysis. Jau pirmame mūsų eros amžiuje Kinijoje buvo žinių apie 300 augalų, pasižyminčių pesticidinėmis, kitus augalus slopinančiomis savybėmis.Viena iš pagrindinių dirvos nuovargio priežasčių, kaip vėliau nustatė mokslininkai, yra **alelopatija**. Tai biologinis reiškinys, kai į dirvą išskirtos augalų biocheminės medžiagos daro poveikį vėliau pasėtiems augalams. Alelopatija yra vienas iš konkurencijos būdų tarp organizmų, kuriuo Europoje pradėta domėtis dar XVII-XVIII a. Prancūzų gamtininkas ir botanikas Augustinas De Condole XIX a. pradžioje nustatė, kad augalai skleidžia chemines medžiagas, kurios vienus augalus veikia teigiamai, o kitus - neigiamai. XX a. pradžioje šios medžiagos buvo pavadintos **alelochemikalais**, o pats reiškinys - **alelopatija**. Alelochemikalus į aplinką gali išskirti visas augalas, bet daugiausia jų paskleidžia šaknys. Antžeminės augalo dalies išskirti alelochemikalai į dirvožemį patenka kartu su lietumi. Panašiu principu veikia ir antibiotikai.
Schema, iliustruojanti alelopatijos mechanizmą: augalo šaknys išskiria chemines medžiagas (alelochemiaklus), kurios veikia greta augančius augalus.

Bendrieji augalų suderinamumo principai

Norint užtikrinti gerą augalų augimą ir derlių, svarbu laikytis keleto bendrųjų principų:

  • Venkite giminingų augalų sodinimo šalia: jiems reikalingos vienodos maisto medžiagos ir augimo sąlygos (panašus šviesos ir drėgmės poreikis), juos puola tie patys kenkėjai ir ligos.
  • Įvairinkite šaknų sistemų gylį: kaimynystėje tiktų sodinti augalus, kurių šaknų sistema skverbiasi giliai ir sekliai. Taip jie nekonkuruos tarpusavyje dėl vandens ir maisto medžiagų. Sekliai šaknijasi ridikėliai, kaliaropės, špinatai, agurkai, svogūnai; vidutiniškai sekli yra žemaūgių pupelių, žirnių, salotų, pomidorų, žiedinių kopūstų šaknų sistema; giliai šaknijasi burokėliai, morkos, smidrai.
  • Įvairinkite aukštį ir lapijos formą: nereikėtų tankiai sodinti vienodo aukščio ir lapijos augalų.

Gretimose lysvėse pasodintos daržovės gali stimuliuoti viena kitos augimą, apsaugoti nuo ligų ar atbaidyti kenkėjus. Kiekvienas augalas į aplinką išskiria specifinius junginius - **fitoncidus**, kurie gali reguliuoti kitų sėklų dygimą, daigų vystymąsi ir augimą, atbaidyti ar traukti kenkėjus, padėti apsisaugoti nuo ligų arba apkrėsti.

Nepageidaujami kaimynai darže

Yra daugybė augalų, kurie blogai dera tarpusavyje, stabdydami vienas kito augimą arba neigiamai veikdami derlių ir kokybę. Šie nesuderinamumo reiškiniai dažnai grindžiami augalų šaknų ir lapų išskyromis.

Konkretūs augalų deriniai, kurių reikėtų vengti:

  • Šalavijas nesugyvena su svogūnu.
  • Ropė kenčia nuo pikulės ir rūgčio kaimynystės.
  • Serenčiai prastai veikia ankštinius augalus.
  • Kartusis kietis kenkia žirneliams ir pupelėms.
  • Bitkrėslė nepalanki lapiniams kopūstams.
  • Balandūnė nepageidaujama bulvių kaimynystėje.
  • Juodasis riešutas išskiria juglonu vadinamą medžiagą, kuri stabdo daugumos daržovių, azalijų, rododendrų, gervuogių, bijūnų ir obelų augimą.
  • Daugelis daržovių nepageidauja artimos karčiojo kiečio kaimynystės.
  • Pankolis yra „asocialus“ augalas, neigiamai veikiantis pomidorus, pupeles, kmynus, žirnius ir špinatus.
  • Lauko kultūrų piktžolės, tokios kaip aguonų ir ramunių rūšys, kenkia kviečiams, o pikulė ir laukinės garstyčios - rapsams.
  • Dobilai ir visų vėdryninių šeimos augalai. Vėdryninių šaknyse susiformuoja raninkulinu vadinama medžiaga, kuri slopina gumbelinių bakterijų augimą, todėl dirvožemis tampa netinkamas dobilams.
  • Eglė yra agresyvus medis, priešiškas kitiems medžiams, o jos neigiamas poveikis dirvožemyje išlieka dar penkiolika metų po jos nukirtimo.

Konkretūs daržovių deriniai, kurių reikėtų vengti:

  • Pomidorai nekenčia bulvių, kopūstų, ridikėlių, pupų, žirnių bei pankolių.
  • Agurkai nemėgsta, kai šalia auga bulvės ir pomidorai.
  • Svogūnai negali pakęsti greta esančių žirnių bei pupelių.
  • Šalia česnakų nesodinkite žirnių, pupelių bei kopūstų.
  • Morkos nenori, kad kaimynystėje būtų bulvių, burokėlių, krapų, kopūstinių daržovių.
  • Burokėliai nepakenčia, kai jiems tenka augti šalia bulvių, česnakų, špinatų.
  • Pupelės praranda savo derlių, kai šalia auga svogūnai, česnakai, burokėliai, pankoliai bei kopūstinės daržovės.
  • Žirniai nori, jog greta nebūtų svogūnų ir česnakų.
  • Gūžiniai ir žiediniai kopūstai nemėgsta, kai kaimynai - pomidorai, ridikėliai ir morkos.
  • Ridikėliai nenori augti, kai netoliese lapoja pomidorai ir kopūstai.
  • Salierai negali pakęsti šalia esančių pupų ir bulvių.
  • Raudoni ir juodi serbentai nemėgsta vyšnių kaimynystės.
  • Obelys negalima sodinti šalia serbentų ir alyvų.
Infografika su pavyzdžiais nepageidaujamų augalų kaimynysčių darže.

Augalai, kurie gali kenkti arba padėti

Kai kurie augalai gali turėti dviprasmišką poveikį kitiems: dideli kiekiai gali kenkti, o maži - skatinti augimą. Tokius augalus rekomenduojama sodinti daržovių lysvių pakraščiais, tačiau tik nedideliais kiekiais. Tai galioja baltajai notrelei (dar vadinamai netikrąja dilgėle), esparcetui, valerijonui, kraujažolei.Pavyzdžiui, dideli kiekiai ramunių kenkia kviečiams, o santykiu 1:100 skatina grūdų derlių.

Augalų suderinamumas šiltnamyje

Augalų suderinamumas yra itin svarbus ir auginant daržoves šiltnamyje. Tinkamai parinkus augalus, galima vienu metu užauginti kelių daržovių derlių, o jų kokybė dažnai būna geresnė.

Pagrindiniai principai auginant šiltnamyje:

  • "Sausieji" ir "drėgnieji" augalai: "Sausieji" augalai, tokie kaip pomidorai, melionai, arbūzai, geriausiai apsidulkina, kai oro drėgnis yra labai mažas. "Drėgnieji" augalai, pavyzdžiui, agurkai, paprikos, baklažanai, reikalauja didesnės drėgmės.
  • Agurkų ir pomidorų nesuderinamumas: Didelė drėgmė, šiluma ir kondensaciniai lašai, kurie naudingi agurkams, gali būti pražūtingi pomidorams. Pomidorams tinkamas mikroklimatas - dažnas vėdinimas, skersvėjis, kuo sausesnis oras - visiškai netinka agurkams. Jei nėra galimybės auginti atskiruose šiltnamiuose, juos reikėtų perskirti plėvelės siena ir skirtingose dalyse sukurti kiekvienai kultūrai tinkamas sąlygas.
  • Agurkų, paprikų ir baklažanų suderinamumas: Šie augalai priklauso "drėgnųjų" augalų tipui ir gali augti kartu, tačiau svarbu, kad jie neaugtų vienoje lysvėje. Juos reikėtų sodinti skirtingose šiltnamio pusėse arba galuose, atsižvelgiant į jų specifinius poreikius (agurkai mėgsta rytinę saulę, paprikos - vakarinę, baklažanai - aukštesnę temperatūrą).
  • Pomidorų kaimynystė: Su pomidorais gerai auginti petražoles, salierus, bazilikus, porus, česnakus, ridikus, pupeles, burokėlius, melionus, arbūzus. Bazilikai ir česnakai apsaugo pomidorus nuo ligų, o bazilikai pagerina jų skonį. Šparaginės pupelės didina dirvožemio derlingumą kaupdamos azotą.
  • Agurkų draugai: Agurkai "priima" paprikas ir baklažanus, mėgsta kukurūzų bei ankštinių kultūrų draugiją. Krapai atbaido kenkėjus ir saugo agurkus nuo ligų.

Sėjomainos svarba

Planuojant daržo darbus, svarbu nepamiršti ir sėjomainos. Tose pačioje vietoje tų pačių daržovių sėti neverta, nes tai neigiamai veikia derlių. Keisti daržovių vietas taip pat reikia pagal taisykles, atsižvelgiant į augalų šeimas ir jų poveikį dirvožemiui. Pavyzdžiui:
  • Kopūstai: Negalima sodinti dažniau nei kas dvejus-trejus metus. Geriausia sodinti po bulvių, pomidorų, svogūnų, pupelių, žirnelių, morkų ir burokų.
  • Bulvės: Tinkamiausi pirmtakai - kopūstai ir šakniagumbiai. Netinkami - pomidorai. Vienoje vietoje auginti ne ilgiau nei trejus metus.
  • Agurkai: Kasmet reikėtų ieškoti naujos vietos. Geriausiai auga po žiedinių kopūstų, ankstyvųjų baltagūžių kopūstų, pomidorų, bulvių, žirnelių ir burokų.
  • Pomidorai: Negalima auginti po bulvių. Puikūs pirmtakai - žiediniai ir ankstyvieji baltagūžiai kopūstai, moliūginės šeimos ir ankštiniai augalai.
Schematinis pavaizdavimas sėjomainos principų skirtingoms daržovėms.

tags: #kokie #augalai #nemegsta #vienas #kito #kaimynystes

Populiarūs įrašai: