Kornišų veislės vištos: išsami informacija

Kornišai - tai mėsinių vištų veislė, pavadinta pagal senųjų Kornvalio gyventojų kornų anglišką pavadinimą. Ši veislė yra labiausiai pasaulyje paplitusi tarp mėsinių vištų, o jos hibridai su kitomis veislėmis yra itin tinkami broileriams auginti.

Kornišų veislės charakteristika ir eksterjeras

Kornišai yra stambūs, raumeningi paukščiai. Jiems būdinga plati, didelė ir iškili krūtinė. Kojos yra trumpos, storos, tvirtos ir plačiai pražergtos. Galva didelė, snapas trumpas. Oda ir snapas yra geltonos spalvos.

Pagal plunksnų spalvą skiriami keli kornišų atmainų tipai: balti, geltoni, pilkai mėlyni ir kitų spalvinių variantų kornišai.

Augimo ypatumai ir svoris

Šie paukščiai pasižymi greitu augimu. 7-8 savaičių amžiaus vištaitės pasiekia maždaug 1,5 kg svorį, o gaidžiuko svoris šiuo laikotarpiu gali siekti 2,0 kg. Suaugusio gaidžio svoris svyruoja nuo 3,5 iki 4,5 kg, o vištos - nuo 2,7 iki 3,5 kg.

Dėslumas ir kiaušinių savybės

Kornišų veislės vištos nėra prastos dedeklės. Per metus jos gali dėti nuo 80 iki 160 kiaušinių, kurių kiekvienas sveria apie 55 g. Nors deda negausiai, jos pasižymi geromis perėklumo savybėmis. Kiaušinių lukšto spalva gali varijuoti nuo kreminės iki rudos.

Istorija ir paplitimas Lietuvoje

Kornišų veislės vištos į Lietuvą buvo įvežtos 1962 metais tiesiai iš Jungtinės Karalystės. Ši veislė yra plačiai naudojama mėsinių vištų auginimui, ypač broileriams, dėl savo hibridinių savybių.

Bendroji informacija apie vištas

Vištos, arba naminės vištos, yra naminiai paukščiai, priklausantys vištinių paukščių (Galliformes) būriui ir fazaninių (Phasianidae) šeimai. Jos kilo iš bankivinės vištos (Gallus gallus bankiva) ir kitų Indijos šiaurinėje dalyje paplitusių vištų rūšių. Bankivinės vištos yra nedidelės, patinų svoris siekia 900-1200 g, patelių - 500-700 g, jos yra įvairių spalvų ir deda 8-12 kiaušinių. Vištos buvo prijaukintos prieš maždaug 4000 metų, paplitusios Persijoje, vėliau Egipte ir Europoje.

Vištos auginamos dėl kiaušinių, mėsos ir plunksnų. Jų mėšlas naudojamas kaip trąša. Pagal produkciją vištos skirstomos į dėsliąsias, mėsines ir mišraus produktyvumo (kiaušinių ir mėsos).

Dėsliosios vištos

Dėsliosios vištos yra nedidelės (masė 1,8-2,2 kg), greitai auga, anksti subręsta ir yra judrios. Jos pradeda dėti kiaušinius 5-6 mėnesių amžiaus, per metus deda 250-320 kiaušinių. Dėslumas mažėja apie 10-15 % kasmet. Vištų ir gaidžių santykis dedeklių grupėse turėtų būti 15:1.

Mėsinės vištos

Mėsinės vištos yra didelės (masė 3-4,5 kg), pasižymi trumpu kaklu, tvirtomis kojomis, maža galva ir trumpa uodega. Jos deda 120-150 kiaušinių. Vištų ir gaidžių santykis mėsinių veislių grupėse turėtų būti 8:1.

Mišriosios vištos

Mišriosios, arba mėsinės ir dėsliosios, vištos pasižymi vidutiniu dėslumu. Per metus jos deda 230-280 kiaušinių, dažniausiai rudos spalvos, sveriančių 55-62 g. 70-80 dienų amžiaus viščiukai sveria 20-30 % daugiau nei dėsliųjų vištų viščiukai. Vištų ir gaidžių santykis mišriose grupėse turėtų būti 12:1.

Vištų auginimo istorija Lietuvoje

Lietuvoje vištos buvo auginamos jau nuo XIV amžiaus, ką patvirtina archeologiniai radiniai (pvz., Alovėje, Kriemaloje, Kauno rajone, Rumšiškėse rasti vištų kaulai). 1529 m. didžiojo kunigaikščio nuostatuose minima prievolė dvarų valdytojams tiekti vištas ir kiaušinius. Iki Pirmojo pasaulinio karo ir kurį laiką po jo buvo auginamos daugiausia vietinės vištos. 1923-1939 m. į Lietuvą buvo atvežta 19 vištų veislių, tarp jų leghornų, rodailendų, minorkų, raibųjų plimutrokų ir viandotų. 1934 m. Panevėžyje įkurta viščiukų perinimo stotis, veikusi iki 1940 m. Daugiausia vištų buvo auginama Klaipėdos krašte, Šakių, Tauragės ir Vilkaviškio apskrityse. 1940 m. Lietuvoje buvo apie 5 mln. vištų, kurios padėjo apie 300 mln. kiaušinių.

Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo vištininkystės ūkis smuko, tačiau vėliau vištų skaičius pradėjo augti - 1959 m. jų buvo 5,5 mln. (visuomeniniame sektoriuje - 0,4 mln.). Nuo 1966 m. paukštininkystė pradėta plėtoti versliniu būdu, didėjo vištų skaičius ir jų produktyvumas. 1966 m. buvo 5,7 mln. vištų (visuomeniniame sektoriuje - 0,9 mln.), gauta 578 mln. kiaušinių, o vidutinis vištos dėslumas siekė 185 kiaušinius per metus.

Šiuolaikinė paukštininkystė Lietuvoje

Nuo XX a. pabaigos paukštininkystės produktų gamyboje vis plačiau naudojami trijų ar keturių linijų vištų krosai. Šie krosai sudaromi grynaveislius paukščius kryžminant pagal tam tikras formules, ir jų produktyvumas paprastai būna 10-20 % didesnis nei grynaveislių vištų. Didieji paukštynai, naudodami pasaulinių firmų dėsliuosius hibridus, per metus iš vienos vištos surenka 310-315 kiaušinių. Šiuolaikinėse fermose vištos dažnai laikomos be gaidžių.

Lietuvoje daugiausia auginami dėsliųjų vištų krosai, tokie kaip Lohman Brown, Hisex Brown, Hy-line, Lohman White, bei mėsinių vištų krosai, pavyzdžiui, Cobb-500 ir Ross-208. 2012 m. Lietuvoje buvo gauta 770,9 mln. kiaušinių ir užauginta apie 3,4 mln. vištų. 2018 m. gauta 891,7 mln. kiaušinių, o 2019 m. užauginta 11,562 mln. paukščių.

Broilerių auginimas

Individualiose sodybose nėra sudėtinga auginti mėsai skirtus paukščius - broilerius. Tam reikia įsigyti mėsinių viščiukų, juos intensyviai lesinti ir, pasiekus 1,7-1,9 kg svorį, realizuoti. Pirmosiomis dienomis jų auginimas mažai skiriasi nuo kitų viščiukų, jiems taip pat reikalingos augintuvės.

Broileriai dažniausiai auginami ant kraiko. Laikant ant kraiko, viename kvadratiniame metre gali būti auginama 12-18 vienadienių viščiukų. Jei viščiukų skaičius didesnis, vištidė turi būti gerai vėdinama. Pirmąsias dvi savaites broilerių auginimo patalpa intensyviai apšviečiama, vėliau apšvietimas gali būti ne toks intensyvus, tačiau jo trukmė turi būti ne mažesnė kaip 14 valandų per parą.

Auginant broilerius narveliuose, auginimo pabaigoje vienam paukščiui turi tekti 290 cm² narvelio grindų ploto arba 200 cm²/kg kūno masės. Tokius paukščius reikia realizuoti anksčiau, kad nesusidarytų nuospaudos ant krūtinkaulio.

Vištų lesinimas

Kornišų veislės vištų mityba yra labai svarbi, todėl būtina gerai išmanyti jų mitybos ypatumus. Nuo vištų šėrimo priklauso jų augimo laikas ir kokybė. Todėl augintojas turi gerai suprasti, kad viščiukų lesinimas skiriasi nuo suaugusių vištų lesinimo.

Reikėtų atkreipti dėmesį į orientacinius vieno viščiuko lesalo ir vandens poreikius per parą. Svarbu užtikrinti tinkamas mitybos sąlygas tiek viščiukams, tiek suaugusioms vištoms.

Laikymo sąlygos

Mėsinių vištų laikymo sąlygos yra itin svarbios. Nuo tinkamų laikymo sąlygų priklauso paukščių produkcija ir sveikata. Tik laikant tinkamomis sąlygomis galima pasiekti geriausią produktyvumą. Svarbu paminėti, kad vištų laikymo sąlygos skiriasi nuo suaugusių žąsų laikymo sąlygų.

Auginant ant kraiko, rekomenduojama viename kvadratiniame metre laikyti 12-18 vienadienių viščiukų. Jei paukščių daugiau, būtina užtikrinti gerą vėdinimą. Patalpos intensyviai apšviečiamos pirmąsias dvi savaites, vėliau apšvietimas gali būti mažiau intensyvus, tačiau ne trumpesnis nei 14 valandų per parą.

tags: #kornisu #veisles #vista

Populiarūs įrašai:

• Nauja traktoriaus priekaba
• Išsamus kopūstų auginimo vadovas
• Kaip pasirinkti laistymo žarną
• Bijūno priežiūra vazone
• Pastatai Šiltnamių gatvėje 28 ir gretimuose adresuose