Gyvatvorės: praktiški ir estetiški sprendimai jūsų sodui
Gyvatvorė gali būti naudojama ne tik sklypo riboms apsodinti, bet ir kiemo erdvėms atskirti - tai praktiškas ir estetiškas sprendimas vienu metu. Žinoma, norime, kad funkcionalūs augalai ir atrodytų išvaizdžiai. Taigi, pasiūlysime keletą žydinčių augalų, kurie ne tik bus grožis akims, bet ir tiks auginti kaip gyvatvorės savo kieme. Tačiau karpoma gyvatvorė žydės žymiai mažiau. Tad jeigu norėsis gausiai žydinčios, neaukštos ir nekarpomos gyvatvorės, teks rinktis žemesnius krūmus.
Žydinčios gyvatvorės: grožis ir funkcionalumas
Gyvatvorės gali tapti ne tik sklypo riboženkliu, bet ir estetišku būdu atskirti kiemo erdves. Pasirinkus žydinčius augalus, galima džiaugtis ne tik tvarkinga veja, bet ir spalvingais žiedais.
Lanksvos - anksti žydintys krūmai
Lanksvos - tai vienas iš populiariausių krūmų, iš kurių galima formuoti gražią žydinčią gyvatvorę. Ankstyviausiai žydinčios lanksvos pradeda žydėti balandžio mėnesį. Visos lanksvos mėgsta saulėtas vietas, ir nors jos gali augti daliniame pavėsyje, bet ten mažiau žydės. Genėti geriausia iš karto po žydėjimo arba anksti pavasarį. Tiesa, jeigu auginsite jį visai prastomis sąlygomis, tai mažai ir žydės. Auksiniai žiedai skleidžiasi balandžio mėnesį, o lapai pradeda žaliuoti bebaigiant žydėti.
Gausiažiedė ir gražiažiedė lanksvos
Tai dar vienas gražus augalas, tinkantis žydinčiai gyvatvorei. Lietuvoje auginamos ankstyvoji (W. praecox), žydinti gegužės mėnesį, taip pat gausiažiedė (W. floribunda), gražiažiedė (W. Žiedų spalva - nuo baltos iki įvairių atspalvių rožinės spalvos. Nekarpomi krūmai užauga iki 2-3 metrų.
Deucijos - apleistas, bet tinkamas gyvatvorėms krūmas
Tai kiek primirštas, bet irgi labai tinkantis gyvatvorėms krūmas. Anksčiau lietuviai jas vadino radastais. Deucijų yra keletas rūšių, bet gyvatvorėse paprastai auginama šiurkščioji deucija (D. Jei krūmo nekarpysime, jis pasieks 2-2,5 metro aukštį. Lapai žali ir šiurkštūs, nuo to ir gavę pavadinimą. Geriausiai jaučiasi saulėtose vietose, vidutinio derlingumo dirvose. Želdynuose dažnai auginamos įvairios veislės (‘Plena‘, ‘Codsall Pink‘, ‘Candidissima‘ bei kt.).
Gudobelės - tankios ir saugančios gyvatvorės
Šie krūmai ypač pakantūs karpymui, atsparūs sausroms, šalčiams, daliniam pavėsiui ir užterštam miesto orui, greitai auga. Tai idealus krūmas tiems, kas nori tokios tankios gyvatvorės, pro kurią negalėtų pralįsti net katės. Pavasarį gudobelės žydi baltai gelsvais ir vaistingais žiedais, o rudenį kai kurios rūšys (vienapiestė, glotnioji) sunokina vitaminingus vaisius. Auginkime žydinčias gyvatvores, kurios bus ne tik gražios, bet ir teiks apsaugą nuo pašalinių akių.
Populiariausių gyvatvorių pasirinkimai Lietuvoje
Įsigijus sklypą anksčiau ar vėliau iškyla klausimas kaip išspręsti privatumo ar sklypo zonavimo klausimus ir pradedama svarstyti kokią gyvatvorę pasirinkti. O jų gali būti pačių įvairiausių - praktiškai iš visų augalų, priklausomai nuo to, kokia gyvatvorės paskirtis ir numatyta vieta.
Vakarinė tuja - universali visžalių gyvatvorių karalienė
Bene populiariausias pasirinkimas Lietuvoje. Tuja - kiparisinių šeimos augalas, visžalis, lengvai formuojamas, gana greitai augantis. Tujos yra nereiklios, atsparios ir lengvai formuojamos. Tujų sodri žalia spalva puikus fonas kitiems augalams, taip pat yra tujų aukso spalvos geltona laja. Tujų gyvatvorės privalumas toks, kad jos sukuria aukštą, žiemą, vasarą žalią uždangą. Portale novate.ru aptariami kiekvieno iš 10 augalų, tinkamiausių gyvatvorei, ypatumai. Piramidės formos visžalės tujos - vienos iš mėgstamiausių augalų gyvatvorėms. Tujos išsaugo sodrią žalią spalvą visais sezonais, gelsta rečiau nei kiti spygliuočiai. Iš tujų galima suformuoti tiek neaukštą 30-40 cm gyvatvorę („Danica“, „Hoseri“ rūšys), tiek 3 metrų sieną - viskas priklauso nuo jūsų norų. Jei patinka gyvatvorės su kolonos pavidalo medeliais, atkreipkite dėmesį į „Smaragd“ rūšį. Jeigu norisi labai tankios gyvatvorės, rinkitės „Brabant“ rūšį - šios gyvatvorės greitai auga į aukštį ir į plotį.
Mažalapė liepa - natūralus pasirinkimas
Liepų gyvatvorės užauga iki metro ar poros metrų aukščio, tiesa, dėl šių medžių ypatumų galima suformuoti ir iki 3 metrų aukščio gyvatvorę. Mažalapės liepos dailios, gražiai atrodo ir vasarą, ir žiemą. Jos puikiai auga ir pavėsyje, dažniausiai jas renkasi miškinguose sklypuose. Liepas gyvatvorei rinkitės pagal turimą biudžetą. Mažalapės dvejų-trejų metų amžiaus liepos gana nebrangios, iš jų nesudėtinga patiems suformuoti 1-2 metrų aukščio gyvatvorę. Prie pinučių pritvirtintos liepos gerokai brangesnės, kainos siekia šimtus ar net tūkstančius eurų, priklausomai nuo kokybės, sezoniškumo, nuo to, ar sunku buvo suformuoti karūną. Be to, gali būti sudėtinga patiems prižiūrėti tokio tipo gyvatvorę.
Skroblas - dekoratyvi ir nepermatoma ištisus metus
Paskutinė apželdinimo mados tendencija - skroblų gyvatvorė. Lietuvoje sparčiai populiarėjantis pasirinkimas, na, o užsienyje - jau seniai taikomas ir vertinamas gyvatvorės variantas. Nepaprastai dekoratyvi gyvatvorė ne tik tuo, kad leidžia stebėti visus metų laikus keisdama lapų spalvą nuo žalios iki rudos, bet ir tuo, kad genėjimo pagalba galima išgauti reikalingą plotį (net labai siaurą) ir aukštį (net labai aukštą, iki 4 metrų). Skroblai, kitaip nei dauguma lapuočių, lapų rudenį nenumeta, o juos išsaugo per žiemą ir numeta tik pavasarį, kai pradeda augti nauji, todėl gyvatvorė yra nepermatoma beveik visus metus. Žiemą, struktūriški, rudos, varinės spalvos lapai yra ne tik labai dekoratyvu, bet ir puikus prieglobstis mažiesiems laukiniams žmonių draugams. Skroblų gyvatvorių pritaikymas sklype labai platus - nuo sklypo zonų atskyrimo, takelių apvadų iki aukštos uždangos suteikiančios visišką privatumą sukūrimo. Tautvydas akcentuoja, kad nei skroblo, nei buko gyvatvorių negalima karpyti anksti pavasarį. Tuo metu šie augalai leidžia sulą, todėl ne laiku nugenėję augalą galite ir pražudyti.
Buksmedis - klasikinio stiliaus ir formalių gyvatvorių pasirinkimas
Buksmedis - vienas iš plačiausiai naudojamų augalų norint sukurti formalią, klasikinio stiliaus, įmantrių formų gyvatvorę, tačiau puikiai tinka ir moderniam apželdinimui. Buksmedžiai yra visžaliai, lėtai auga, nereiklūs dirvožemiui, turi tankią, smulkią, tamsiai žalią lapiją, todėl labai gerai išlaiko suteiktą formą, tarsi visžalės skulptūros. Juk tai vienas iš plačiausiai naudojamų augalų topiariniam menui, taip pat kuriant parterinius simetrinius gėlynus. Iš buksmedžių dažniausiai formuojamos neaukštos gyvatvorės, skirtos atskirti sklypo zonas, kaip bortelis gėlynams, takelių apvadams. Ypatingai gražiai atrodo kaip apvadas klasikiniams rožynams su fontanėliu ar skulptūra viduryje. Buksmedžiai nepamainomas pasirinkimas gyvatvorei, kuri planuojama šešėlyje, nes puikiai auga pavėsyje, o saulėje - kaip tik reikia saugoti, ypač nuo pavasarinių spindulių, kad neapdegtų.
Kukmedis - vertinamas ir puošnus visžalis augalas
Kukmedžiai - nuo seno vertinamas, gražus ir puošnus visžalis augalas. Tai taip pat puikus pasirinkimas pavėsio gyvatvorei, tačiau ne pigus. Kukmedžiai - lėtai augantys ir ilgaamžiai spygliuočiai, vieni iš reikliausių augimo sąlygoms. Mėgsta derlingus, kalkingus purius ir drėgnus dirvožemius. Populiariausias pasirinkimas - Europinis kukmedis (Taxus baccata) - tai 3-5 metrų aukščio krūmas arba iki 10 metrų aukščio medis kūgiška ar netaisyklinga, dažnai daugiaviršūne laja. Augalai nuodingi - tiek spygliai, tiek subrandinamos raudonos uogos. Kukmedžius svarbu saugoti nuo kaitrios pavasario saulės, nes ji gali nudeginti spyglius. Galima karpyti ir formuoti kaip ir buksmedžius. Kukmedžio gyvatvorės yra labai gražios sodriai žalios spalvos. Jos dažnai pasirenkamos vietoj tujų, ypač kai vieta yra pavėsyje. Auga gerokai lėčiau negu tujos, todėl kukmedžio sodinukai yra brangesni. Kukmedis gerai pasiduoda genėjimui, todėl iš jo galite suformuoti ir griežtesnių formų gyvatvorę. Tačiau šis augalas turi ir porą minusų. Visos jo dalys, įskaitant ir dekoratyviai atrodančias raudonas uogeles, yra nuodingos, todėl kukmedžių negalima sodinti ten, kur žaidžia vaikai. Kukmedžio gyvatvorės yra gera alternatyva tujoms, ypač jeigu auginsite pavėsyje. Tačiau jos tinka ne visur.
Eglės - ilgaamžės ir tankios žalios sienos
Eglių gyvatvorė labai ilgaamžė, tanki, plati ir visžalė, suteikia puikų pavėsį ir užuovėją. Dažniausiai pritaikoma didesniems sklypams. Reikia genėti norint suteikti reikiamą formą ir aukštį. Eglių gyvatvorė, lyginant su tujų ar lapuočių gyvatvorėmis bus lėčiau auganti ir brangesnė, tačiau labai tinkanti Lietuvos kraštovaizdžiui. Aukštoms žalioms sienoms tinka paprastoji, serbinė ir dygioji eglės. Serbinė eglė auga greitai, suformuoja tankią siaurą lają. Gražiausiai serbinė eglė atrodys, augdama sunkesniuose derlinguose ir kalkinguose dirvožemiuose. Tuo tarpu plačiai žinoma dygioji arba „sidabrinė“ eglė yra platesnė, gerai auga bet kokiuose dirvožemiuose, pakenčia miestų taršą, bet nemėgsta pavėsio. Galima formuoti iki 2-4 metrų aukščio karpomą gyvatvorę. Vietinė paprastoji eglė puikiai pakenčia karpymą ir dalinį pavėsį, bet jautri užterštai aplinkai. Jai tinka derlinga ir gan drėgna dirva. Karpomai gyvatvorei eglaitės sodinamos 30-40 cm atstumais. Karpyti pradedama nuo trečių po pasodinimo metų ir vėliau ją tokiu būdu formuojama du kartus per sezoną. Nors eglių gyvatvorės gražios, jų pasitaiko gana retai. Spygliuočiai auga gana lėtai, dėl to yra gana brangūs. Norint suformuoti gyvatvorę iš eglių, prireiks gerokai daugiau laiko ir pastangų, nei gyvatvorei iš vakarinių tujų, o eglių gyvatvorė kainuos tris-keturis kartus daugiau nei tujų gyvatvorė ir penkis-dešimt kartų daugiau nei lapuočių augalų gyvatvorė.
Kadagiai - oro valytojai ir spalvų įvairovė
Dar vienas visžalių augalų pasirinkimas - kadagių gyvatvorė, tiksiantis tiems, kas nenori užsiimti gyvatvorės formavimu, bet nori įspūdingos gyvatvorės. Šiems spygliuočiams būdinga didelė spalvų įvairovė - nuo melsvai žalsvų iki geltonų atspalvių. Šie augalai išskiria fitoncidus - dezinfekuojamąjį ir gydomąjį poveikį turinčius eterinius aliejus, kurie valo ir dezinfekuoja orą. Kadagiai yra nereiklūs dirvai, tačiau mėgsta saulę.
Raugerškis - ryškiaspalvė ir dygliuota puošmena
Ypatinga sodo puošmena - raugerškio gyvatvorė. Pasižymi ryškiomis lapų spalvomis (nuo raudonos, bordo iki ryškiai žalios, salotinės ar kelių spalvų), kurios ypatingai ryškios rudenį, todėl ši gyvatvorė yra labai dekoratyvi. Tokią gyvatvorę galima pritaikyti fasadinei pastato pusei, taip pat norint akcentuoti tam tikras gražias sklypo vietas (kaip apvadas fontanėliui ar gėlynui), pritraukti lankytojų dėmesį, labai gražiai atrodo derinyje su plytų mūru, tik reikia nepamiršti, kad raugerškis turi labai aštrius spygliukus, tad tokia gyvatvorė netiks šalia vaikų zonos. Raugerškis nereiklus dirvai, tik nemėgsta užmirkimo, jį galima karpyti, tada tampa kompaktiškesnis, tankesnis. Tunbergo raugerškio gyvatvorės vidutiniškai užaugs iki 1,5-1,8 metro aukščio. Raugeriškiai pasižymi ryškiomis spalvomis - pradedant ryškiai raudona, oranžine, baigiant ruda ir tamsiai ruda. Tunbergo raugeriškio dekoratyvinės rūšys: „Golden Ring“, „Atropurpurea“. Jei norisi aukštesnės raugeriškių gyvatvorės, atkreipkite dėmesį į otavinį raugeriškį „Superba“ ir į paprastąjį raugeriškį; šios rūšys užauga iki 2,5-3 metrų. Raugerškis (Berberis), dar vadinamas barbarisu, taip pat užsiaugina daug dyglių, todėl iš jo galima suformuoti apsauginę gyvatvorę, pro kurią nepralįs jokie nekviesti svečiai. Raugerškio gyvatvorės suteikia spalvinį akcentą kiemui.
Ligustrai - greitai augantys ir atsparūs
Ligustrai - alyvmedinių šeimos krūmai - sparčiai augantys, linkę stipriai šakotis, nebijantys lietuviškų žiemų, gerai auga net pavėsyje. Gyvatvorės iš paprastojo ligustro beveik nepuola ligos ir kenkėjai, taip pat gerai toleruoja oro taršą. Ligustrų gyvatvorės labai tankios. Žaliuoja ilgai, lapai pradeda kristi tik baigiantis rudeniui ir pirmoje žiemos pusėje, o po sniegu išsilaiko net iki pavasario. Nukirpti ligustrai lengvai atželia. Net visai trumpai nukirpus gyvatvorę išauga daug jaunų šakų. Dauguma ūglių želia iš krūmo pagrindo. Tinka laisvo stiliaus, tankioms, nepraeinamoms gyvatvorėms. Galima karpyti. Užima daug vietos ir plinta atžalomis, kurias reikia nuolat kontroliuoti ir genėti. Labai gražiai žydi ir subrandina vaisius, kurie yra tikras vitamino C šaltinis ir iš kurių galima virti uogienes, džemus. Šis dekoratyvinis krūmas auga greitai ir užauga iki 1,5-3 metrų aukščio. Žydi baltais žiedynais, kurie vėliau virsta ryškiai raudonomis uogomis. Populiariausios rūšys - „Diablo“ ir „Luteus“. „Diablo“ rūšis - su tamsiai violetiniais lapais, o „Luteus“ turi ryškiai geltonus lapus, kurie išryškės sodo žalumos fone. Paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare) yra atsparus taršai, todėl tinkamas auginti miestuose ar prie judrių kelių, kur yra didesnis oro užterštumas. Vis dėlto, kadangi ligustrai auga labai greitai, augimo metu juos reikės genėti praktiškai kiekvieną mėnesį. Vienas iš pačių ištvermingiausių lapinių augalų, iš kurių formuojamos gyvatvorės. Ligustrai puikiai auga net pavėsyje, nebijo šalčių. Paprastieji ligustrai gali užaugti net iki 5 metrų aukščio, bet geriausia palaikyti 2 metrų gyvatvorės aukštį. Dėmesio - paprastieji ligustrai subrandina nuodingų juodų uogų, jų negalima valgyti. Jei namuose yra mažų vaikų ar naminių gyvūnų, geriau atsisakyti ligustrų gyvatvorės.
Putinalapis pūslenis - dekoratyvus krūmas su raudonomis uogomis
Šis dekoratyvinis krūmas auga greitai ir užauga iki 1,5-3 metrų aukščio. Žydi baltais žiedynais, kurie vėliau virsta ryškiai raudonomis uogomis. Populiariausios rūšys - „Diablo“ ir „Luteus“. „Diablo“ rūšis - su tamsiai violetiniais lapais, o „Luteus“ turi ryškiai geltonus lapus, kurie išryškės sodo žalumos fone. Abi rūšys neįnoringos, lengvai pakelia bet kokius temperatūrų svyravimus.
Pilkoji lanksva - šalčiams atspari gyvatvorė
Iš „Grefsheim“ rūšies pilkųjų lanksvų užsiauginsite nepaprastai gražią gyvatvorę. Lapuotį krūmą puošia maži žiedeliai, kurie pradeda žydėti balandį-gegužę. Jie išsidėstę ant lanko pavidalo šakelių tarsi šachmatai. Lanksvos užauga iki 0,9-1,8 metro, nebijo šalčių. Harmoningai atrodo tiek pavieniai krūmai, tiek lanksvų gyvatvorė.
Blizgantysis kaulenis - greitai augantis ir dekoratyvus
Gyvatvorė iš lapinių augalų - blizgančiųjų kaulenių yra puikus variantas. Tik įsidėmėkite - per metus jie paaugs tik 30 cm, o maksimalus šių krūmų aukštis - 2-3 metrai. Kauleniai pasižymi smulkiais lapeliais ir šakelėmis, taigi, iš jų galima sumodeliuoti įvairių, sudėtingų formų gyvatvorę. Pavasarį ir vasarą šie augalai įgauna dailų spindintį žalumą, o rudenį pasipuošia violetiniais, geltonais, raudonais, vyšniniais ir oranžiniais atspalviais vienu metu. Blizgantieji kauleniai subrandina apskritų juodų uogų. Kaulenis (Cotoneaster) yra populiarus ir Lietuvoje nuo seno gyvatvorėms auginamas augalas. Jis greitai užauga ir suteikia privatumo. Kaulenis išsiskiria tuo, jog jo lapai dailiai žvilga, todėl tokia gyvatvorė vizualiai atrodo prabangesnė nei kitos lapuočių gyvatvorės. Kaulenio gyvatvorės užaugina dekoratyviai atrodančias uogas, kurios puoš gyvatvorę iki pat žiemos.
Baltoji sedula - neįnoringas ir lengvai auginamas
Baltųjų sedulų gyvatvorė pasiekia 3 metrų aukštį. Šie krūmai turi žalios ir baltos spalvų lapus, tiesias, lanksčias šakeles, kurios, laikui bėgant, įgauna lanko formą. Vasaros ir rudens pradžioje baltoji sedula žydi ir subrandina balkšvai žydrų uogų. Tai neįnoringas augalas, kurį lengva auginti, jis puikiai ištvers bet kokį orą. Galima formuoti aiškių linijų gyvatvorę arba palikti šakeles ir lapus natūraliai augti.
Zyboldo obelis ir kalninis serbentas - retesni, bet vertingi pasirinkimai
Zyboldo obelis (Malus sieboldii) yra rečiau sutinkama, tačiau tai irgi geras pasirinkimas gyvatvorėms. Šis augalas išsiskiria tuo, kad jeigu pavasarį nėra karpomas, tuomet gausiai sužydi baltais žiedais. Kalninis serbentas (Ribes alpinum) turi smulkius ir išskirtinės formos, tarsi garbanotus, lapelius.
Purpurinis gluosnis - jaukiai atrodanti gyvatvorė
Purpurinis gluosnis (Salix purpurea) turi laibas šakeles, pailgus smulkius lapelius, todėl iš jo suformuota gyvatvorė atrodo labai jaukiai. Tokios gyvatvorės puikiai tinka atskirti vaikų žaidimų aikšteles.
Sodinimo ir priežiūros principai
Bendras principas toks: jeigu gyvatvorei pasirinkote medžius (skroblas, bukas ar Zyboldo obelis), sodinukus sodinkite maždaug 40 cm tarpais. Tuo tarpu krūmus (ligustras, kaulenis, raugerškis) sodinant laikykitės šiek tiek mažesnio atstumo - maždaug kas 20-30 cm. Galite sodinti ir didesniais atstumiem, tada šiandien sutaupysite, nes sodinukų reikės mažiau.
Kiekvienas augalas pasižymi savitu grožiu, svarbiausia - laiku pakirpti gyvatvorės augalus, nepamiršti jų palaistyti, patręšti ir išravėti piktžoles.
Kaip apkarpyti gyvatvorę | SODAS | Puikios namų idėjos
tags: #krumas #naudojamas #gyvatvorems