Kvapioji pelargonija (Pelargonium graveolens): auginimas ir priežiūra
Pelargonija yra vienas iš populiariausių ir mėgstamiausių kambarinių augalų, vertinamų dėl savo ryškiaspalvių žiedų, lengvo auginimo ir įvairių veislių. Tai ne tik puošia mūsų namus, bet ir prisideda prie malonios atmosferos kūrimo, taip pat pasižymi naudingomis savybėmis, pavyzdžiui, gali pagerinti oro kokybę. Nors pelargonijos buvo auginamos jau nuo XVIII a., jos iki šiol išlieka labai populiarios dėl savo grožio ir nereiklios priežiūros. Šiame straipsnyje papasakosime viską, ką reikia žinoti apie pelargonijos auginimą kambaryje.
Pelargonijų kilmė ir istorija
Pelargonijos (lot. Pelargonium) kilusios iš Pietų Afrikos, kur natūraliai auga sausringose ir šiltose klimato juostose. Europiečiai su šiuo augalu pirmą kartą susipažino XVII a. ir greitai įvertino jo grožį bei naudingumą. Iš pradžių jos buvo auginamos kaip vaistiniai ir aromatiniai augalai, tačiau netrukus tapo populiariais dekoratyviniais augalais. Pirmieji sodininkai pradėjo rinkti įvairias veisles ir eksperimentuoti su jų auginimu, o XIX a. pradžioje pelargonijos tapo visuotinai žinomais ir mėgstamais kambariniais augalais. Dėl lapų aromato, kuriuose buvo atrastas naudingas eterinis aliejus, pelargonijos ilgą laiką buvo auginamos ir naudojamos kaip kvapiųjų aliejų šaltinis. Šiandien pelargonija išlieka elegancijos ir stiliaus simboliu, o jos žiedai ir lapai mėgstami visame pasaulyje dėl ryškių spalvų ir įvairių formų.
Kaip atrodo pelargonija?
Pelargonijos yra daugiamečiai žoliniai augalai, pasižymintys charakteringais lapais ir žiedais. Joms būdingi ryškūs ir spalvingi žiedai, kurie gali būti baltos, rožinės, raudonos, purpurinės ar violetinės spalvų. Kai kurios veislės netgi turi dviejų ar trijų spalvų žiedus. Žiedai paprastai susitelkę į mažas kekes ir dažniausiai žydi nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Lapai yra įvairių formų - nuo apvalių iki smulkiai dantytų, gali būti žali arba marginti baltais ar raudonais raštais. Pelargonijų stiebai yra tiesūs arba šiek tiek išlenkti, o lapai dažniausiai tankūs ir standūs. Augalai užauga įvairaus aukščio, nuo žemų, kompaktiškų veislių iki aukštesnių, siekiančių apie 60-70 cm.
Tinkamiausios pelargonijos rūšys auginimui kambaryje
Nors daug pelargonijų rūšių tinka auginti kambariuose, kai kurios veislės yra geriau prisitaikę augti vidaus sąlygomis. Tarp populiariausių kambarinių pelargonijų galima išskirti šias rūšis:
- Juostuotoji pelargonija (Pelargonium zonale) - viena populiariausių rūšių, turinti platų ir ryškų lapų paviršių, dažnai su tamsesnėmis juostomis ar dėmėmis. Šios pelargonijos žiedai būna ryškiai raudoni, rožiniai ar balti, jų grožis ir dydis įspūdingi. Juostuotoji pelargonija yra labai lengvai prižiūrima, atspari saulės spinduliams ir gali žydėti visą vasarą.
- Skydalapė pelargonija (Pelargonium peltatum) - dažnai vadinama kabančiąja pelargonija dėl savo ilgų ūglių, kurie puikiai tinka kabantiems vazonams ar balkonams. Jos žiedai yra mažesni, tačiau žydi gausiai ir turi švelnų kvapą.
- Karališkoji pelargonija (Pelargonium grandiflorum) - ši rūšis pasižymi dideliais žiedais, kurie atrodo išskirtinai elegantiškai ir papuošia bet kokį interjerą. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori papildyti savo namus didesniais žiedais, nors ši pelargonija reikalauja šiek tiek daugiau priežiūros.
Pelargonija kambaryje: kaip parinkti jai tinkamą vietą ir dirvą?
Nors pelargonija namuose auginama jau nuo seno, dabar ji neretai laikoma „močiučių gėle“. Tačiau tik iki tol, kol susipažįstama su įspūdingomis šios gėlės veislėmis bei rūšimis. Vienu mėgstamiausių ir populiariausių kambarinių augalų pelargonija tapo neatsitiktinai: ji ne tik labai puošni, naudinga sveikatai, bet ir lengvai prižiūrima.
Tinkama vieta ir šviesa
Pelargonijoms reikalinga šviesi ir saulėta vieta, tačiau pernelyg intensyvi saulės šviesa gali sukelti lapų nudegimus. Geriausia jas auginti vietose, kur šviesa yra tiesioginė, tačiau kiek išskaidyta. Jei pelargonija negali gauti pakankamai šviesos, jos žiedai bus blankūs, nedideli, neįspūdingi, o lapai gali tapti blyškūs.
Dirvožemis ir vazonas
Pelargonijoms tinka lengvas, gerai drenuojantis dirvožemis, kuris nesugeria per daug vandens. Rekomenduojama naudoti žemę, praturtintą durpėmis ir perlitu, kad būtų užtikrintas geras vandens pralaidumas. Dėl šaknų sveikatos labai svarbu, kad dirvožemis nebūtų per sunkus ir neužmirktų. Pasirinkus vazoną, jis turėtų būti pakankamai didelis, kad augalas galėtų gerai augti, tačiau neturėtų būti per didelis, kad šaknys nebūtų per daug išsidėsčiusios.
Pelargonijos priežiūra
Kaip minėta, pelargonija nereikalauja ypatingos priežiūros. Tai lengvai ir maloniai auginamas kambarinis augalas. Tereikia atsiminti kelias esmines taisykles dėl laistymo ir tręšimo.
Laistymas
Pelargonijos nemėgsta būti užmirkusios, todėl laistomos turėtų būti tik tada, kai dirvožemis išdžiūsta. Svarbu neleisti vandeniui užsistovėti vazone, kad išvengtumėte šaknų puvinio. Karštomis vasaros dienomis pelargonijas gali tekti laistyti dažniau, tačiau žiemą jų laistymas turi būti sumažintas, nes šiuo metu augalas pereina į ramybės būseną.
Tręšimas
Pelargonijoms reikia reguliaraus tręšimo, ypač aktyvios vegetacijos sezono metu - pavasarį ir vasarą. Geriausiai tinka trąšos, skirtos žydintiems augalams, kurios suteikia reikiamų maistinių medžiagų žydėjimui skatinti. Trąšas reikia naudoti pagal gamintojo nurodymus, kad nepertręštumėte augalo.
Atramos
Kai kurios pelargonijų veislės gali užaugti gana aukštos, todėl joms gali prireikti atramų, kad stiebai nenulinktų arba nenulūžtų. Atramos ypač svarbios, kai augalai pradeda gausiai žydėti arba užauga aukštesni.
Kaip užtikrinti gausų pelargonijos žydėjimą?
Pelargonijos žydi gausiai ir ilgai, dažnai nuo pavasario iki rudens. Šis augalas mėgsta daug šviesos, todėl geriausia vieta jos auginimui yra saulėtas langas. Žydėjimui taip pat svarbi optimali temperatūra, kuri turėtų būti 18-22 °C šilumos.
Tinkamas laistymas ir tręšimas padeda pelargonijai žydėti gausiai: žydėjimo metu rekomenduojama tręšti kas 2-3 savaites. Be to, genėjimas skatina naujų žiedų formavimąsi, todėl reikėtų nuolat pašalinti nuvytusius žiedus. Pelargonijos, ypač juostuotoji pelargonija, gerai reaguoja į saikingą genėjimą.
Jei žydėjimas sustojo, priežastis gali būti per didelis karštis arba šaltis, netinkamas laistymas ar trąšų trūkumas. Taip pat augalui reikia užtikrinti gerą drenažą, kad jis neužmirktų, nes tai ne tik sukelia šaknų puvinį, bet ir stabdo augimą bei žydėjimą. Tinkamai prižiūrima pelargonija ilgai džiugins savo žiedais ir suteiks namams nuostabių spalvų.
Žali sodai su Tautvydu Gursku: Sodo genėjimas
Pelargonijos dauginimas ir persodinimas
Pelargonijos lengvai dauginamos auginiais. Norėdami užsiauginti naujų augalų, nuo subrendusio augalo nupjaukite 10-15 cm ilgio šakas ir pasodinkite jas į šiltą, šviesią vietą. Taip pat galima dauginimas iš sėklų, tačiau tai užtrunka ilgiau ir reikalauja daugiau žinių bei patirties. Rekomenduojama pelargoniją persodinti kas dvejus metus arba kai šaknys nebeišsitenka vazone ir jį išauga. Pavasaris arba ankstyva vasara yra idealus laikas persodinimui, nes augalas tada aktyviai auga ir lengviau prisitaiko prie naujų sąlygų. Persodinant reikia pasirinkti šiek tiek didesnį vazoną ir pakeisti seną dirvožemį.
Kaip žiemoja ir vasaroja pelargonija?
Pelargonija turėtų žiemoti vėsiose patalpose, kur temperatūra yra apie 10-15 °C, užtikrinant, kad tame kambaryje nebūtų skersvėjų ar didesnio atšalimo. Vasario mėnesį jos gali būti perkeliamos į šiltą vietą, kad vėl pradėtų vegetacijos laikotarpį.
Vasarą pelargonijas galima laikyti lauke ar balkone, tačiau svarbu jas apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir pernelyg karštos aplinkos. O orams vėstant ir paros temperatūrai krentant, būtina nepamiršti augalo laiku parnešti į patalpas. Žemesnė nei 10 °C nakties temperatūra jau yra ribinė pelargonijoms, todėl atidžiai stebėkite orų prognozes.
Būtent todėl, jog yra nepakanti šalčiui (juk ji kilusi iš Afrikos!), pelargonija negali būti auginama lauke. Mūsų klimatas jai pernelyg atšiaurus, todėl lauke jos galėtų būti auginamos tik kaip vienmečiai augalai, kurie vos prasidėjus rudeniui, sunyktų. Tad lai ir toliau šios įstabios gėlės puošia mūsų namus, o vasarą balkonus ir terasas.
Pelargonijos kenkėjai ir ligos
Pelargonijos gali patirti kenkėjų, tokių kaip amarai, tripsai ir voratinklinės erkės, antplūdis. Reguliarus augalų tikrinimas padeda anksti pastebėti ir pašalinti kenkėjus. Pelargonijos taip pat gali sirgti dėl per didelės drėgmės, sukeliančios šaknų puvinį, miltligę ar lapų dėmes. Jei apatiniai pelargonijos lapai pradeda gelsti ir džiūti, o stiebas - pūti, sergančius augalus reikia išrauti ir sunaikinti, o vazonėlį - dezinfekuoti. Likusius augalus patartina mažiau laistyti. Jei apatinėje lapų pusėje pasirodo labai maži tamsiai žali arba gelsvi taškeliai, tikėtina, kad pelargoniją apniko bakterinė dėmėtligė. Tokiu atveju nuo lapų gali apsikrėsti ir pelargonijų stiebai, augalas nuvysta jau po kelių savaičių. Įprastai bakterine dėmėtlige susirgusių augalų išgelbėti nepavyksta, tačiau labai svarbu apsaugoti šalia augančias pelargonijas - susirgusius augalus sunaikinkite, o sveikas pelargonijas persodinkite. Pavojingiausia pelargonijų liga yra laikoma juodoji kojelė, kurią sukelia per gausus laistymas.
Pelargonija ne tik puošia, bet ir gydo
Pelargonija ne tik graži, bet ir turi įvairių naudingų savybių sveikatai bei aplinkai. Jos lapai turi antibakterinių savybių, todėl gali padėti sumažinti kenksmingų mikroorganizmų kiekį ore. Augalas išskiria deguonį ir sugeria anglies dioksidą, taip gerindamas kambario orą ir mažindamas jame alergenų. Kai kurios pelargonijos rūšys, ypač aromatinės, turi eterinių aliejų, kurie gali padėti atsipalaiduoti ir mažinti stresą.
Jos taip pat naudojamos kaip natūralūs repelentai, nes pelargonijų kvapas atbaido uodus ir kitus vabzdžius. Be to, pelargonijų eteriniai aliejai turi antiuždegiminių savybių, padedančių palengvinti peršalimo simptomus. Augalas taip pat gali turėti naudos odai, nes kai kurios pelargonijos rūšys naudojamos kosmetikoje kaip sudedamoji dalis.
Ausų skausmas: Lapų sultyse gausu eterinių aliejų (citronelolio ir geraniolio), kurie veikia kaip anestetikai. Mokslinis tyrimas, publikuotas „Libyan Journal of Medicine“ (2013 m.), patvirtino, kad Pelargonium graveolens ekstraktas turi stiprų priešuždegiminį poveikį. Kaip naudoti: nuskintą ir nuplautą lapą gerai pamaigykite pirštais, kol išsiskirs sultys ir pasirodys stiprus kvapas. Susukite į vamzdelį ir atsargiai įdėkite į ausies landą (negiliai). Laikykite 2-4 valandas. Pastaba: tinka tik esant išoriniam uždegimui; jei skausmas nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją.
Nervų sistemos raminimas: Jeronimo aromatas, veikdamas centrinę nervų sistemą, padeda nurimti. Klinikinis tyrimas, paskelbtas „Journal of Caring Sciences“ (2015 m.), parodė, kad kvapiosios pelargonijos aromatas statistiškai reikšmingai sumažina nerimo lygį ir diastolinį kraujospūdį. Praktinis patarimas: jei kankina nemiga ar stresas, pakanka miegamajame laikyti vešlų Jeronimą ir prieš miegą lengvai pajudinti jo lapus, kad pasklistų aromatas.
Oro dezinfekcija: Jeronimas išskiria fitoncidus - medžiagas, kurios žudo ore esančius mikrobus. Žurnale „Molecules“ (2012 m.) mokslininkai nustatė, kad šio augalo eterinis aliejus efektyviai stabdo Staphylococcus aureus ir E. coli bakterijų dauginimąsi.
Natūralus repelentas: Vabzdžiai negali pakęsti specifinių terpenų, kuriuos skleidžia augalas. Tyrimai rodo, kad pelargonijų pagrindo repelentai gali suteikti apsaugą nuo uodų iki 4 valandų. Nuo uodų: vasarą išneškite vazoną į terasą arba balkoną. Nuo kandžių: sudžiovinti lapai, įdėti į drobinius maišelius ir pakabinti spintoje, veikia geriau nei levanda.
Kulinarija: Kvapnus arbata: įmeskite vieną mažą lapelį į juodosios arbatos puodelį - ji įgaus prabangų rožių ir citrusų poskonį. Jeronimo cukrus: į stiklainį su cukrumi įdėkite kelis lapus ir palaikykite savaitę. Uogienės: verdant braškių ar obuolių uogienę, įdėtas (ir vėliau išimtas) lapas suteikia „paslaptingą“ aromatą.
Trąšos pelargonijoms: kaip paskatinti vešlų žydėjimą?
Pelargonijoms tiesioginių saulės spindulių reikia 4-6 valandų per dieną, todėl saulėtą dieną jų saulėkaitoje palikti nevertėtų. Optimalios sąlygos daugumai pelargonijų rūšių - tiesioginiai saulės spinduliai ryte ir švelnus pavėsis nuo vidudienio. Pelargonijos daug geriau ištveria ilgus laikotarpius sausose dirvoje, nei ilgus laikotarpius pernelyg šlapioje dirvoje - pati dažniausia lemtinga jų auginimo klaida yra per dažnas laistymas. Jei pelargonijų lapai pagelsta, tai reiškia, kad augalui arba trūksta vandens, arba jis jo gauna per daug. Šios gėlės labiausiai mėgsta drėgną, bet gerai drenuojamą dirvą, todėl pasirūpinkite, kad pelargonijų vazonas turėtų padėkliuką, į kurį galėtų nutekėti vandens perteklius. Laistymo režimą reikės pritaikyti pagal tai, kaip gerai jūsų dirva sugeria vandenį, pagal metų laiką ir priklausomai nuo kitų faktorių. Nepamirškite, kad pelargonijas laistyti reikia tik tada, kai dirva yra sausa. Pelargonijas laistyti reikia ryte arba vakare, o ne vidudienį ar tuo laiku, kai oras labai įkaista.
Vazonuose ir daug maistinių medžiagų turinčioje dirvoje auginamos šios gėlės paprastai nereikalauja papildomų trąšų. Vis dėlto, jei norite, kad pelargonijos žydėtų ilgiau ir gausiau, jas reikės patręšti. Vazonines pelargonijas reikia tręšti kas 4-6 savaites pavasarį ir vasarą ir ne dažniau nei kas 8 savaites rudenį ir žiemą. Svarbu jas tręšiant nepersistengti, kitaip augalas gali susirgti.
Jei norite sutaupyti ir nepirkti trąšų, galite pasigaminti pelargonijoms tinkamų natūralių trąšų:
- Mielių trąšos: 4 litrai vandens, 100 g šviežių mielių, pusė puodelio cukraus. Dubenyje mieles sumaišykite su vandeniu taip, kad mielės visiškai ištirptų, ir tuomet sudėkite cukrų. Dubenį uždenkite virtuviniu rankšluosčiu ir palikite fermentuotis. Kai fermentacijos procesas bus baigtas, šis mišinys bus paruoštas naudojimui. Juo gėles laistykite kas 10 dienų pavasarį ir vasarą. Šios mielių pagrindo trąšos stimuliuoja dirvoje esančius mikroorganizmus, padidina anglies kiekį dirvoje ir skatina augalo augimą.
- Jodo tirpalas: 1 jodo lašą įpilkite į 1 litrą vandens ir šiuo tirpalu palaistykite palei vazono sieneles. Tik jokiu būdu nepadauginkite, kad nesudegintumėte gėlės šaknų. Vienam vazonui užteks 50 ml. Nuo tokio maitinamojo tirpalo pelargonija augs vešli ir gausiai žydės.
Papildomi patarimai dėl pelargonijų priežiūros
- Jei jūsų gėlės lapai geltonuoja, džiūsta tik lapų kraštai - trūksta vandens. Jei lapai nuvytę, suglebę ar pradeda pūti - drėgmės vazone yra per daug. Abiem atvejais lapai gali nukristi.
- Apsinuogino kotas, apatiniai lapai krinta - pelargonijai trūksta šviesos.
- Kadangi vasarą pelargonijos mėgsta būti gryname ore, išneškite į balkoną ar sodą. Saulėje pelargonijų lapai kartais įgauna rožinę spalvą. Tai normalus reiškinys ir toks įdegis augalui nekenkia.
- Pelargonijoms palanki ir 10-12 laipsnių temperatūra rudenį. Gryname ore gėles galima laikyti iki šalnų pradžios.
- Po to reikia apipjausti, pasodinti į vazonėlius ir pastatyti į vėsią 10-12 laipsnių vietą žiemos miegui.
- Pelargonijos puikiai auga vazonuose, bet vasarą jas taip pat galima sodinti tiesiai į dirvą sode. Yra net keletas jų rūšių, kurios ištveria ir nestiprias šalnas, bet jei jų žiedais norėsite mėgautis ilgiau, tuomet sodinkite jas į vazonus ir laikykite kambaryje arti lango, kad augalas gautų pakankamai saulės šviesos. Kadangi pelargonijų šaknys nebūna labai išsikerojusios, joms tinka ir visai nedideli vazonai.
- Pelargonijos ne tik yra gražios, bet savo specifiniu kvapu taip pat atbaido uodus ir kitus vabzdžius.
Kvapioji pelargonija (Pelargonium odoratissimum)
Pelargonium odoratissimum, liaudyje dažnai vadinama jeronimu, yra visžalis puskrūmis, auginamas dėl savo ypač aromatingų lapų. Sutrynus lapą, pasklinda stiprus, gaivus obuolių ir mėtų kvapas. Formuoja žemą, platų, svyrantį kerą. Žydi smulkiais, baltais arba šviesiai rožiniais žiedeliais. Puikiai tinka auginti vazonuose terasoje ar balkone.
Nuo seno žinoma, kad jeronimas slopina galvos skausmus, valo orą, gerina miegą, atbaido uodus, muses, kandis, pasižymi stipriomis antiseptinėmis savybėmis. Augalo preparatai stabdo kraujavimą, mažina kraujospūdį, tirpdo druskas iš organizmo. Eterinis aliejus plačiai naudojamas aromaterapijoje.
Jeronomui itin tolerantiškas genėjimas, jis puikiai atauga nupjautas iki pat pagrindo, tiek rudenį atnešus iš lauko į patalpą, tiek anksti pavasarį, norint paskatinti augimą. Kvapioji pelargonija labai lengvai dauginama auginiais.
Jeronomą vertėtų laistyti labai saikingai, tik tada, kai vazone žemė jau būna sausa. Augalas nepražius, jei laistysite ir gausiau, ypač intensyvaus augimo metu. Svarbiau, kad padėkliuke nepaliktumėte vandens, augalas nepakenčia užmirkimo.
Jeronimas gali padėti ir užpuolus kosuliui. Jo eterinis aliejus plačiai naudojamas ne tik aromaterapijoje, kaip raminantis nervus, bet ir pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis, mažina uždegimą.
Jei Jeronimas auginamas darbo kabinete - sustiprins protinį aktyvumą, suteiks žmonėms energijos bei sumažins nervinę įtampą tarp kolegų ar lankytojų.
Liaudies medicina ir moksliniai tyrimai apie kvapiąją pelargoniją
Ilgą laiką tai buvo laikoma tik liaudies medicina, tačiau šiandien mokslas patvirtina tai, ką senoliai žinojo iš patirties: šis augalas yra ne tik namų puošmena, bet ir galinga oro filtravimo sistema bei natūrali vaistinėlė.
- Ausų skausmas: Tai garsiausia Jeronimo savybė, ir ji nėra laužta iš piršto. Lapų sultyse gausu eterinių aliejų (citronelolio ir geraniolio), kurie veikia kaip anestetikai. Mokslinis pagrindimas: 2013 m. atliktas tyrimas, publikuotas „Libyan Journal of Medicine“, patvirtino, kad Pelargonium graveolens ekstraktas turi stiprų priešuždegiminį poveikį, prilygstantį kai kuriems sintetiniams vaistams, ir efektyviai mažina edemą (tinimą). Būtent uždegimo slopinimas nuramina ausies „šaudymą“.
- Nervų sistemos raminimas: Jeronimo aromatas yra sudėtingas - vieniems primena rožes, kitiems citrinas. Šio kvapo įkvėpimas tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą. Mokslinis pagrindimas: klinikinis tyrimas, paskelbtas „Journal of Caring Sciences“ (2015 m.), parodė, kad kvapiosios pelargonijos aromatas statistiškai reikšmingai sumažina nerimo lygį ir diastolinį kraujospūdį. Tyrimo dalyvės jautėsi ramesnės jau po 20 minučių.
- Oro dezinfekcija: Tai viena geriausių gėlių vaikų kambariui peršalimo ligų sezono metu. Jeronimas išskiria fitoncidus - medžiagas, kurios žudo ore esančius mikrobus. Mokslinis pagrindimas: žurnale „Molecules“ (2012 m.) mokslininkai nustatė, kad šio augalo eterinis aliejus efektyviai stabdo Staphylococcus aureus (auksinio stafilokoko) ir E. coli bakterijų dauginimąsi.
- Natūralus repelentas: Jei nemėgstate cheminių purškalų, Jeronimas yra puiki alternatyva. Vabzdžiai negali pakęsti specifinių terpenų, kuriuos skleidžia augalas. Tyrimai rodo, kad pelargonijų pagrindo repelentai gali suteikti apsaugą nuo uodų iki 4 valandų.
Saugumas ir įspėjimai
Nors augalas natūralus, jis yra labai biologiškai aktyvus.
- Alergija: Žmonės, sergantys astma ar jautrūs kvapams, turėtų būti atsargūs.
- Odos dirginimas: Tiesioginis lapų sulčių kontaktas su oda jautresniems žmonėms gali sukelti dermatitą.
- Gyvūnai: Katėms pelargonijos yra toksiškos (sukelia vėmimą), nors dėl aštraus kvapo gyvūnai dažniausiai patys jų vengia.
Kaip prižiūrėti pelargonijas žiemą?
Pelargonija yra ko gero viena mėgstamiausių ir populiariausių auginamų gėlių Lietuvoje. Šį augalą gali auginti tiek gėlininkystės naujokai, tiek „veteranai“. Pelargonijos nereikalauja daug priežiūros, savo nuostabiais žiedais džiugina visą vasarą, jų galima pasisodinti lysvėse ar vazone, laikyti balkone, terasoje ar kambaryje.
Pelargonijos priklauso snaputinių (Geraniaceae) šeimai, kilusios iš Pietų Afrikos ir Australijos. Tai daugiametės žolinės, puskrūmės ar krūminės gėlės su storais sultingais stiebais, plaštakos pavidalo, šiek tiek skiautėtais, dažnai su tamsiomis dėmėmis lapais, o žiedai susitelkę į kekes, skėčio pavidalo žiedynus. Žiedų būna baltų, gelsvų, rausvų, oranžinių, raudonų, violetinių spalvų, kartais dvispalvių arba trispalvių.
Prieš žiemojimą: Pirmiausiai pašalinami nudžiūvę augalo lapai ir žiedai, augalas šiek tiek apgenėjamas. Jeigu pelargonijos auginamos lauke gėlyne, jas reikia iškasti ir persodinti į vazoną. Vazonai su pelargonijomis įnešami į patalpą ir pastatomi šviesioje vėsioje (10-12 °C) patalpoje. Tam puikiausiai tinka balkonas.
Žiemojimas: Laistoma saikingai, leidžiant žemės paviršiui tarp laistymų išdžiūti. Geriau pakenčia sausrą nei perlaistymą. Nuo balandžio mėnesio pradedama lieti gausiau. Laistant reikia saugoti, kad vanduo neliestų lapų, nes nuo drėgmės jie gali pradėti pūti.
Veislių įvairovė:
- Skydalapės pelargonijos (P. peltatum Ait.): kurių stiebai svyra, lapai skydiški, šiek tiek karpyti. Dėl ilgų svyrančių kerų, šio tipo pelargonijas geriausia auginti pakabinamuose krepšeliuose ar vazonuose prie palangių.
- Karališkosios pelargonijos: išsiskiria dideliais dvigubais žiedais, vainiklapio kraštai banguoti, kurie suteikia žiedui margumo ir panašumo į rožę. Dažniausiai šios rūšies pelargonija auginama kaip kambarinis augalas.
- Juostuotosios pelargonijos (Pelargonium x zonale): individai, kurie užauga tik iki 15-20 cm aukščio. Šios pelargonijos labai populiarios, laikomos kambariuose, balkonuose, sodinamos į lovelius, kuriamos kompozicijos su kitomis gėlėmis.
- Tulpiažiedė pelargonija: su nuostabaus grožio ir išskirtinės išvaizdos žiedais, primenančiais tulpes. Tai naujos veislės ir Lietuvoje gana retos, bet palaipsniui tampa vienos geidžiamiausių pelargonijų.
- Jeronimas (Pelargonium odoratissimum): išraiškingesni yra lapai, o ne žiedai. Lapai stipriai karpyti, turi labai stiprų kvapą, o žiedai smulkūs ir negausūs.
tags: #kvapioji #pelargonija #pelargonium #graveolens