Kvapusis bazilikas: veislės, auginimas ir nauda

Lietuvoje pastebimas augantis susidomėjimas aromatiniais ir vaistiniais augalais, o jų auginimas tampa perspektyvia verslo niša. Pramoniniu būdu auginant šiuos augalus, itin svarbu atidžiai atrinkti tinkamas rūšis ir veisles. Tarp tokių augalų ypatingą vietą užima kvapieji bazilikai.

Bazilikų kilmė ir istorija

Bazilikų (Ocimum L.) gentis priklauso notrelinių (Lamiaceae Lindl.) šeimai. Manoma, kad bazilikai kilę iš Indijos, kur senovėje buvo laikomi šventu augalu. Romėnai jį naudojo maistui gardinti, vaistams ir kaip dekoratyvinį augalą. Prancūzams bazilikas simbolizavo karališką žolę, o italams - meilės ženklą. Maistui pirmieji bazilikus pradėjo naudoti graikai, vadindami jį karališku prieskoniu.

Pasaulyje žinoma daug baziliko formų ir veislių, kurios skiriasi augalo aukščiu, lapų dydžiu ir spalva, taip pat kvapo pobūdžiu (pvz., gvazdikėlio, kvapiojo pipiro, lauro lapo, muskato riešuto, citrinos, cinamono, anyžių) ir intensyvumu. Iš viso priskaičiuojama iki 60 baziliko rūšių, daugiausia savaime augančių tropikuose. Lietuvoje auginama viena rūšis - kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum L.). Mūsų šalyje šis augalas savaime neauga ir nėra sukurtų lietuviškų veislių.

Kvapiojo baziliko formos ir savybės

Lietuvoje labiausiai paplitusios ir auginamos dvi kvapiojo baziliko formos:

  • Plačialapė (žaliasis bazilikas) - Ocimum basilicum L. var. latifolia
  • Raudonlapė (raudonasis bazilikas) - Ocimum basilicum L. var. rubra

Kvapieji bazilikai yra labai jautrūs šalnoms ir žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Kiekviena veislė pasižymi skirtinga žiedų ir lapų spalva bei augalų aukščiu. Lapai yra pailgai ovališki, jų spalva gali svyruoti nuo žalios, šviesiai žalios iki tamsiai raudonos ar tamsiai violetinės. Augalų aukštis įvairiose veislėse varijuoja nuo 20 iki 80 cm. Vaisiai (sėklos) yra kiaušiniški, iki 2 mm ilgio, tamsiai rudi.

Lapai ir kitos augalo antžeminės dalys pasižymi kartoku skoniu. Žaliuose lapuose gausu vitaminų C, P, karoteno, eterinio aliejaus. Augalas taip pat turi rauginių medžiagų, glikozidų, flavonoidų, saponinų ir cukrų. Pagrindiniai baziliko sudėtyje randami eteriniai aliejai yra linalolis, estragolis ir eugenolis.

scheminis kvapiojo baziliko lapų ir žiedų vaizdas

Baziliko panaudojimas

Maisto pramonėje

Prieskoninei žaliavai naudojami žali ir džiovinti bazilikų lapai, taip pat jaunos stiebų viršūnėlės. Bazilikas puikiai tinka:

  • Pupinių daržovių patiekalams
  • Mėsos, kiaušinių, sūrio valgiams
  • Krabų, vištienos salotoms
  • Sriuboms ir padažams
  • Raugiant ir marinant agurkus, aguročius, patisonus, cukinijas, pomidorus

Kosmetikos, parfumerijos ir konditerijos pramonėje

Iš baziliko gaunamos eterinės medžiagos plačiai naudojamos kosmetikos, parfumerijos ir konditerijos pramonėje. Eterinis aliejus taip pat vartojamas vonioms ruošti.

Liaudies medicinoje ir moksliniuose tyrimuose

Žali ir džiovinti bazilikų lapai pasižymi antioksidantinėmis savybėmis. Liaudies medicinoje augalas nuo seno naudojamas dėl stimuliuojančių ir antispazminių savybių. Jis tinka vartoti sergant peršalimo ligomis, sutrikus virškinimui, esant pilvo spazmams, migrenai, nemigai, depresijai ir išsekimui gydyti. Išoriškai bazilikas gali būti naudojamas nuo vabzdžių įkandimo ir odos infekcijų. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad baziliko lapai turi ir priešvėžinių savybių.

infografika apie baziliko cheminę sudėtį ir naudą sveikatai

Baziliko auginimo ypatumai Lietuvoje

Mūsų šalies klimato sąlygomis kvapieji bazilikai užauga tinkamos kokybės, kai į lauką sodinami daigais. Sėklos sėjamos balandžio antrajame dešimtadieniui, maždaug 1 cm gylyje. Susiformavus pirmajai tikrųjų lapelių porai, daigai piktuojami į dėžutes su durpių mišiniu. Rekomenduojama naudoti paruoštus substratus daigams auginti, vengti daržo žemės, kuri greitai supuola ir gali apriboti oro patekimą prie šaknų.

Daigų auginimo metu dieną palaikoma 20-25 °C, o naktį - ne žemesnė kaip 15 °C oro temperatūra. Į gerai paruoštą dirvą daigai sodinami praėjus šalnų pavojui, paliekant 70 cm tarpueilius ir 30 cm atstumą tarp augalų.

Vienas svarbiausių skirtingų veislių vertinimo rodiklių yra žolės derlius. Vertinamas šviežios žolės ir naudingosios žaliavos derlius. Šviežios žolės masei nustatyti nupjaunamas visas augalas, paliekant iki 10 cm ražienas. Naudingosios žaliavos masei nustatyti imami lapeliai, jaunos šakutės ir stiebų viršūnėlės.

Kvapusis bazilikas yra aromatingas, medingas, vaistinis ir dekoratyvus augalas. Jis tinka auginti lauke, šiltnamyje ir vazonuose. Kadangi bazilikas yra šilumamėgis augalas, šaltesnio klimato kraštuose jis dažnai auginamas šiltnamiuose ar vazonuose, o į dirvą sodinamas tik praėjus šalnų pavojui.

Kvapiojo baziliko veislės ir jų ypatumai

Lietuvoje labiausiai žinomos ir auginamos dvi kvapiojo baziliko formos: žalialapė (žaliasis bazilikas) ir raudonlapė (raudonasis bazilikas). Žaliasis bazilikas paprastai yra aromatingesnis.

Žalialapės formos veislės:

  • 'Minette': kompaktiški augalai (apie 30 cm), tanki lapija, smulkūs lapai, žalios spalvos žiedynai. Išaugina iki 250 g naudingos šviežios žolės.
  • 'Compact': augalai apie 35-40 cm aukščio, tanki lapija, smulkūs lapai, žalios spalvos žiedynai. Išaugina vidutiniškai 350-400 g naudingos šviežios žolės.
  • 'Thai': vidutiniškai 35 cm aukščio, blizgi, žalia lapija, tamsiai vyšninės spalvos žiedynai. Išaugina vidutiniškai iki 350 g naudingos šviežios žolės.
  • 'Cinnamon': augalai siekia iki 65 cm aukščio, tanki, žalia lapija, rausvi žiedynai.
  • 'Fine Verde': augalai užauga iki 65 cm aukščio, labai tanki, smulki lapija, žalios spalvos žiedynai.
  • 'Bascuro': iki 50 cm aukščio, tanki, smulki, stipriai kvapi lapija, žalios spalvos žiedynai.
  • 'Smaragd': augalai užauga 40 cm aukščio, žalia, vidutiniškai smulki lapija, vyšninės spalvos žiedynai. Išaugina vidutiniškai iki 300 g naudingos šviežios žolės.
  • 'Greco Pala': augalai siekia vidutiniškai 40 cm aukščio, žalia, smulki lapija. Išaugina iki 250 g naudingos šviežios žolės.
  • 'Picolino': augalai užauga iki 40 cm aukščio, žalia, smulki lapija, kompaktiškas augalas. Išaugina vidutiniškai iki 300 g naudingos šviežios žolės.
  • 'Siam Queen': augalai užauga iki 40 cm aukščio, tanki lapija. Išaugina iki 350 g naudingos šviežios žolės.
  • 'Lemon': augalai siekia vidutiniškai 40 cm aukščio, lapai kvapūs citrina, žalios spalvos žiedynai. Išaugina vidutiniškai 250 g naudingos šviežios žolės.
  • 'Genovese': tvirti, 60-70 cm aukščio augalai, stipriai šakoti (iki 10 šakų), platūs, aromatingi lapai, žalios spalvos žiedynai.
  • 'Toscano': vidutiniškai 60 cm aukščio, stipriai šakoti (iki 9 šakų) augalai, platūs, aromatingi lapai, žalios spalvos žiedynai.
  • 'Classic Italiano': 65-75 cm aukščio, stipriai šakoti augalai su plačiais lapais, žalios spalvos žiedynai.

Raudonlapės formos veislės:

  • 'Red Rubin': užauga iki 50 cm aukščio, lapija ir žiedynai tamsiai vyšninės spalvos.
  • 'Rosie': augalai užauga iki 40-50 cm aukščio, platūs, kiek raukšlėti lapai, tamsiai vyšninės spalvos lapija ir žiedynai.
  • 'Opal': vidutiniškai 40 cm aukščio, tamsiai vyšninės spalvos lapija ir žiedynai.
  • 'Jerevanskij': augalai užauga iki 55 cm aukščio, lapai kiek raukšlėti, tamsiai vyšninės spalvos lapija ir žiedynai.

Tyrimų duomenimis, Lietuvos agroklimato sąlygomis, pagal svarbiausių biologinių bei ūkinių savybių visumą, geriausiai įvertinti ir rekomenduojami auginti plačialapės formos veislių Sweet Genovese bei Toscano kvapieji bazilikai.

Baziliko auginimas ir priežiūra

Kvapusis bazilikas yra vienametis, gausiai šakotas augalas, kurio aukštis priklauso nuo klimato ir augavietės, svyruoja nuo 20-30 cm iki 50 cm. Jo stiebas yra briaunotas, o ant jo išsidėstę kvapūs, pailgai ovališki lapai, turintys daug eterinių aliejų. Jei augalas periodiškai nenupjaunamas, vasarą pasirodo baltų ar rožinių žiedų varpos. Žydinčius bazilikus gausiai lanko bitės.

Augimo sąlygos

  • Vieta: Saulėta ir šilta.
  • Dirvožemis: Humusingas ir laidus vandeniui.
  • Laistymas: Pastovi, lengvai drėgna žemė. Venkite perlaistymo, nes stiebai greitai supūva. Laistykite ryte, vengiant aplieti lapus, vandeniu pilkite prie šaknų.

Sėja ir sodinimas

Šilumamėgės rūšies augalai sėjami pavasarį (balandžio pirmoje dekadoje) patalpoje, palaikant maždaug 15-20 °C temperatūrą. Sėklos dygsta šviesoje, todėl jos tik lengvai apiberiamos žeme ir sudygsta po 7-10 dienų. Kai pradeda formuotis tikrasis lapelis, daigai retinami, paliekant 5 cm tarpus eilutėje. Išrauti daigai piktuojami į dėžutes 5x5 cm atstumais.

Kai nebėra šalnų grėsmės, bazilikas persodinamas į lysvę arba auginamas vazonuose. Persodinant kuo mažiau judinti šaknis, jas perkeliant su prikibusiu grumstu. Lauke sodinami tik pasibaigus pavasarinėms šalnoms (gegužės antroje pusėje), paliekant tarp jų apie 20 cm tarpelius. Geriausia sodinti debesuotą, nekarštą dieną arba vakare.

Formavimas ir skynimas

Jei viršūnės nuskabomos, augalai geriau šakojasi. Nugnybti viršūninius augimo taškus rekomenduojama, kai augalas turi bent 4-6 lapų poras. Lapus geriausia skinti ne pavieniui, o poromis, visada nuo viršūnės. Toks būdas leidžia augalui nuolat atsinaujinti ir išlaikyti aktyvų augimo ritmą. Smarkiau ištysusius stiebelius taip pat reikėtų apskabyti, kad formuotųsi gražus krūmelis. Karpymas bazilikams nepakenks.

Žydėjimo metu bazilikai yra aromatingiausi. Derlius nuimamas vos ėmus skleistis žiedeliams. Nupjaunama visa antžeminė augalo dalis ir džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

nuotrauka su skirtingomis baziliko veislėmis ir jų lapų spalvomis

Baziliko nauda ir panaudojimas virtuvėje

Bazilikas yra nepakeičiamas Viduržemio pajūrio virtuvėje, suteikiantis patiekalams specifinį skonį. Jis gerina sunkiai virškinamo maisto įsisavinimą.

  • Švieži lapai: ypač vertinami dėl gaivaus aromato, balanso tarp saldumo ir prieskonio. Tinka prie šviežių daržovių (pomidorų, agurkų, paprikų), lengvų makaronų patiekalų, dera su alyvuogių aliejumi, mocarelos sūriu, švelniais padažais.
  • Džiovintas bazilikas: išlaiko dalį aromato, naudingas prieskonis, ypač žiemą. Vertinga džiovinti žemesnėje temperatūroje, natūraliai, šešėlyje.
  • Šaldymas: lapus galima šaldyti visus arba supjaustytą žolelę užpilti aliejumi formelėse.
  • Aromatiniai aliejai ir actai: bazilikas yra vienas dažniausiai naudojamų augalų aromatiniams aliejams ir actams.
  • Gėrimai ir desertai: gali būti puiki alternatyva mėtos lapeliams gėrimams, suteikiant gaivų, bet šiek tiek prieskoninį toną. Kai kuriose virtuvėse baziliku gardinami vaisių salotos, citrinų želė ar lengvi ledai.

Baziliko lapų arbata mažina skrandžio ir žarnyno spazmus, žadina apetitą. Baziliko ekstraktas vartojamas burnai skalauti, suteikiant gaivų kvapą.

tags: #kvapusis #bazilikas #veisles

Populiarūs įrašai: