Lankstus vijoklinis augalas: Viskas, ką reikia žinoti
Vijoklinis augalas - tai augalas, neturintis tvirto, savarankiško stiebo, bet prisitaikęs lipti ant atramos, kad pasiektų daugiau šviesos. Vietoj to, kad augtų vertikaliai, jis vijosi, lipa arba kabinasi prie tvorų, sienų, pergolų ar medžių.
Kaip vijokliniai augalai tvirtinasi prie atramų?
Laipiojantieji augalai gali judėti palei atramą keliais skirtingais būdais:
- Ūseliais: pavyzdžiui, kvapioji pupelė.
- Vijokliniais stiebais: pavyzdžiui, pupelės.
- Oro šaknimis: pavyzdžiui, gebenė.
- Kabliukais: pavyzdžiui, klematis.
Praktinis vijoklinių augalų panaudojimas
Vijokliniai augalai yra universalūs ir gali būti naudojami įvairiems tikslams:
- Greitai padengti negražias sienas.
- Suteikti pavėsį.
- Sukurti žaliąsias sienas.
- Kaip dekoratyviniai elementai.
Ypač naudingi vijokliai gali būti nedideliuose kiemuose, kur nėra erdvės plačioms gyvatvorėms, suteikdami privatumo ir paslėpdami nepageidaujamus vaizdus, pavyzdžiui, negražią namo sieną ar ūkinį priestatėlį.
Populiariausi ir įspūdingiausi vijokliniai augalai
Toliau pateikiamas populiariausių ir įspūdingiausių vijoklinių augalų sąrašas, aprašant jų savybes ir panaudojimo galimybes:
Didžialapė kartuolė (Aristolochia macrophylla)
Vienas įspūdingiausių vijoklių, pasižymintis dideliais širdies formos lapais ir pavasarį pasipilančiais žiedais, primenančiais pypkės formą. Jei nuspręstumėte auginti didžialapę kartuolę, pasirūpinkite tvirta atrama, kad dideli lapai nenusvirtų žemyn. Ji yra puikus augalas, ypač tinkantis pavėsingoms kiemo vietoms. Ši kartuolė mėgsta pavėsį, yra liana, t.y. sumedėjęs vijoklis, tad gerai auga visur, kur gali apsivynioti savo ūgliais. Ji auga tikrai greitai, per metus pasistiebdama net keletą metrų į visas puses. Jai tinkamiausia yra tinklinė tvora ar kitos atramos, kurias ji apsivynios labai mikliai. Stambūs širdies formos žali lapai greitai uždengs jūsų kiemą nuo pašalinių akių. Net ir žiemą nukritus lapams gausiai susiraizgę žali stiebai sudaro ažūrišką užsklandą. Kartuolė nėra itin reiklus augalas, bet labiau mėgsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvą. Užauga iki 10 metrų aukščio. Atspari užterštam orui, visiškai nebijanti šalčio ir gana greitai auganti.
Penkialapis vynvytis
Šis augalas dažnai vadinamas daugiabučių klasika. Penkialapis vynvytis yra be galo greitai augantis augalas: subrendęs per sezoną išauga po 15-30 metrų, todėl puikiai tiks itin aukštoms sienoms. Šis augalas pasižymi išskirtiniu dekoratyvumu: pirmoje vasaros pusėje žydi smulkiais žiedeliais, rudenį nusidažo įvairiomis ryškiomis spalvomis bei subrandina melsvai juodas uogas. Tai vienas greičiausiai besiplečiančių vijoklių.
Triskiautis vynvytis
Penkialapio vynvyčio pusbrolis, tinkantis tvorų, pavėsinių ar sienų apželdinimui. Triskiautis vynvytis rudenį džiugina raudonais lapais.
Raganės (Clematis)
Jei norisi daugiau ir įspūdingesnių žiedų, verta rinktis raganes. Raganės mėgsta saulėtas vietas, tad kuo daugiau saulės, tuo gausiau žydės. Raganę tenka dažnai pamatyti klasikiniuose gėlynuose. Laipioja kibdamas lapkočiais. Užauga nuo 2-8 metrų aukščio priklausomai nuo raganės rūšies, kurių yra tikrai daug.
Aktinidija (Actinidia)
Šis augalas ne tik dekoratyvus, bet ir naudingas - vasaros gale subrandina vaisius, vadinamas vitaminų bombomis. Aktinidija puikiai lips ant stambaus karkaso ar ant stiprių vielų. Margalapė aktinidija (A.kolomikta) be sveikų ir skanių uogyčių, dar būna pasipuošusi labai įdomiais, rausvai-baltai margintais lapais. Norint sulaukti valgomų uogų, kurios iš tiesų yra miniatiūriniai kiviai, šalia reikės sodinti vyrišką ir moterišką augalą. Augalas vijoklinis, pasiekia 5-9 m aukštį. Žydi gegužės-birželio mėn. smulkiais baltais žiedeliais. Vaisius sutelktinis, sudarytas iš daugelio raudonų dvisėklių uogų. Vaisiai sunoksta rugpjūčio - rugsėjo mėn. Uogos rūgščios, citrinų skonio, valgomos. Jose yra cukraus, obuolių rūgšties ir eterinio aliejaus.
Vynmedis (Vynuogė - Vitis vitifera)
Vynmedžiu dažnai apželdinamos pavėsinės, terasos - toks vaizdelis iš karto mintimis nukelia kažkur į Italiją ar Prancūziją. Leonardas augina dešimt skirtingų vynmedžio veislių ir visos jos mūsų klimato zonoje sunokina skanias uogas. Paprastai vynmedžiais apauginamos pavėsinės, bet jie tinkami ir kaip gyvatvorių augalai. Vynmedis dar puikus ir tuo, kad nokina valgomas ir skanias vynuoges. Daugelis vynmedžių yra gan lepūs augalai, linkę apšąlti, bet yra sukurta ir lietuviškų veislių, pvz., ‘Juodupė‘, ‘Gailiūnė‘, ‘Liepsna‘ bei kt., kurios yra žymiai atsparesnės lietuviško klimato sąlygoms ir jų uogos yra skanios. Vynmedžiai mėgsta augti saulėtose vietose, apsaugotose nuo šaltų vėjų, dirva turėtų būti derlinga ir drėgnoka.
Sausmedis (Lonicera)
Sausmedis gali būti įvairių rūšių, jų tarpe yra ne vienas, tinkantis ir vijoklinei gyvatvorei. Galima paminėti vijoklinį (L.periclymenum), stambiažiedį (L.x tellmaniana), Brauno (L.x brownii), apskritalapį (L. caprifolia) bei kt., kurie pasižymi gausiais ir kvapniais žiedais, žydinčiais visą vasarą. Žiedų spalva gali būti įvairi - nuo baltos iki geltonos arba raudonos. Nužydėję sunokina nuodingas uogas. Kai kurie iš šių sausmedžių yra visžaliai. Sausmedžiai mėgsta saulėtas vietas, ir nors pavėsyje gali augti, bet tuomet mažiau žydės. Žiemomis kartais apšąla.
Ląstūnė (Campsis)
Pastaruoju metu populiarėja ir vijoklinis augalas stambiažiedė ląstūnė (Campsis radicans), kuri anksčiau buvo retai auginama dėl neatsparumo šalčiui, tačiau dabar ją dažnai galima pamatyti želdynuose. Šis vijoklinis augalas žydi vasaros antroje pusėje įspūdingais, trimito formos raudonais, oranžiniais arba geltonais žiedais. Žiedai ilgai būna puošnūs, tad ląstūnę tikrai verta auginti kaip vijoklinį gyvatvorės augalą, kuris suteiks kiemui gražių potėpių.
Parduodamos įvairios ląstūnės formos:
- Krūminė forma, pasiekianti 1,6 m aukštį ir apie 1,2-1,4 m plotį. Puikiai tinka auginti vazonuose ar soduose.
- Ląstūnė, pasiekianti 3 - 4 metro aukštį ir apie 1-1,2 metro plotį.
- Reta margažiedė ląstūnė, pasiekianti 10 m aukštį ir apie 1,2-1,4 m plotį.
- Raudonžiedė ląstūnė, pasiekianti 6 m aukštį ir apie 2 m plotį. Atspari šalčiui iki -34.
Visos ląstūnės mėgsta derlingą, drėgnoką dirvožemį ir šiltą, saulėtą vietą. Pradeda žydėti antramečiai augalai.
Gebenė lipikė (Hedera helix)
Tai savaiminis Lietuvos augalas, natūraliai augantis ūksmingose miškuose. Gebenė gali augti tiek ant tinklinės tvoros, tiek ant mūrinės sienos. Reikia neužmiršti, kad tai visžalis augalas, t.y. toks, kuris žaliuoja žiemą-vasarą, tad jeigu gebenė augs ant tinklinės tvoros, kuri žiemą bus vėjų perpučiama, tai greičiausiai ji apšals. Visiškai nereiklus dirvožemiui. Mėgsta saulėtas vietas, bet pakenčia ir paunksmę. Tai visžalis laipiojantis liana tamsiai žaliais lapais. Gali driektis pažeme, tad galima auginti kaip kiliminius augalus, pvz. apželdinti šlaitus. Taip pat galima apželdinti pastatų sienas, medžių kamienus, pavėsines, tvoras ir pan. Žydi gelsvai rugsėjo mėn. Uogos nevalgomos.
Pasifloros vaisius (Passiflora edulis)
Gražus vijoklinis augalas, kuris Slovakijoje vis dar yra gana egzotiškas. Šiltesnėse Slovakijos vietovėse jį taip pat galima auginti lauke.
Pelėvirkštis (Bilderdykia aubertii)
Stiebas laipiojantis, užaugantis iki 10 metrų aukščio. Gražiai apraizgo namo sienas. Galima apželdinti medžius.
Apskritalapis smaugikas (Celastrus orbiculatus)
Stiebas laipiojantis, vijoklinis. Užauga iki 12 metrų aukščio. Žiedai nelabai išvaizdūs.
Dirvinis vijoklis
Augalas žolinis, vijoklinis, daugiametis. Stiebas šešiabriaunis, užaugantis iki 170 cm, vyniojasi ant kitų augalų, stulpų arba driekiasi pažeme. Lapai lancetiški arba linijiškai pailgi, su strėlišku, ietišku arba širdišku pagrindu, 2-5 cm ilgio. Žiedai piltuviškai varpiški, kvapnūs, balti arba rausvi, 1,9-2,5 cm skersmens. Vaisius rudas, apvalus, 0,3 cm skersmens, su 2 sėklomis. Dirvinis vijoklis - sunkiai išnaikinama piktžolė. Auga laukuose, daržuose, dykvietėse, soduose, ant pylimų. Nors avys, galvijai augalą ėda, didesni jo kiekiai kenksmingi (ypač arkliams).
Kiti vijokliniai augalai gyvatvorėms
Be išvardintų vijoklinių augalų gyvatvorėms dar tinka vynvyčiai, laipiojančios hortenzijos, raganės, vijoklinės rožės, smaugikai, savisukės, vyteniai, trisparniai bei kt., bet kai kurie iš jų tikrai retai pas mus auginami.
Kaip prižiūrėti vijoklinius augalus?
Jei nuspręsite auginti vijoklinę gyvatvorę, daugiamečius augalus sodinkite maždaug kas 2-2,5 m. Beveik visus vijoklius galite drąsiai karpyti, jie nebijo genėjimo, tik tą reikėtų daryti anksti pavasarį arba vėlyvą rudenį, kai augalai dar miega, nes šiltu metų laiku nugenėti vijokliai augalai paprastai gausiai „verkia“, taip prarasdami gyvybės syvus.
tags: #lankstus #vijoklinis #augalas #kuisis