Lietuvoje augančios česnakų giminės
Lietuvoje gamtoje natūraliai auga vienintelis česnakų genties atstovas - meškinis česnakas (Allium ursinum). Jo gležni lapeliai prasikala anksti pavasarį, dar prieš medžiams sužaliuojant ir kol drėgnų vietų žolės neužstoja saulės šviesos. Augalo vegetacija prasideda anksti ir baigiasi vasaros pradžioje, o žiemoti lieka svogūnėliai.
Taip pat Lietuvoje auginamas dramblinis česnakas (Allium ampeloprasum) - kol kas mažai žinomas česnako ir poro giminaitis. Šie česnakai pasižymi švelnesniu skoniu nei įprastinės lietuviškos veislės, tačiau išlaiko tas pačias naudingąsias česnakų savybes.
Meškinio česnako istorija ir statusas Lietuvoje
Meškinis česnakas ilgą laiką buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Nuo 1962 m. jis buvo saugomų rūšių sąraše, o 2007 m. buvo priskirtas prie tų rūšių, kurių gausumas atkurtas. 2018 m., vertinant pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kriterijus, meškinis česnakas buvo priskirtas arti grėsmės (NT) esančioms rūšims. Dėl šios priežasties, Lietuvos raudonosios knygos komisijos siūlymu, nuo 2019 m. jis buvo išbrauktas iš saugomų rūšių sąrašo. Nepaisant to, jis vis dar yra įtrauktas į Draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą, todėl draudžiama jį rauti, naikinti ar juo prekiauti.
Atėjus pavasariui žmonės dažnai be saiko skina gamtoje natūraliai augančius meškinių česnakų lapus, dėl ko kyla grėsmė šių augalų būklei. Nors populiacija atsistatė, tačiau supratimo, kad gamtos išteklius reikia tausoti, vis dar nepakanka. Kai kurie gyventojai miške ar pievoje elgiasi lyg būtų savo darže.
Meškinio česnako biologinės savybės ir paplitimas
Meškinis česnakas (Allium ursinum L.) yra daugiametis žolinis augalas. Natūraliose augimvietėse jis gali užaugti iki 25 cm aukščio, o auginamas darže - iki 35-40 cm. Jo stiebai yra statūs, su trimis briaunomis, nors pasitaiko ir apvalių. Pamatiniai lapai yra plokšti, pailgai lancetiški, iki 15 cm ilgio ir 4-5 cm pločio. Augalas pradeda žydėti gegužės mėnesį baltos, žvaigždiškos formos, kvapiais žiedais, kurie susiformuoja ant kotelių. Vaisius - apvali sėkla, subręstanti tribriaunėje dėžutėje.
Natūraliai meškinis česnakas auga lapuočių miškuose, ūksmingose, drėgnose vietose, dažnai šalia upelių ar šaltiniuotose vietose. Lietuvoje tai vienintelis miškuose augantis česnakų genties atstovas. Didžiausios jo augimvietės yra Šiaurės Lietuvoje, ypač Biržų girioje. Pietų Lietuvoje jis beveik neaptinkamas dėl vyraujančių spygliuočių miškų.
Augalas pradeda vegetuoti anksti pavasarį, maždaug antroje kovo pusėje ar balandžio pradžioje, ir baigia vasaros pradžioje. Žiemai lieka svogūnėliai.
Dramblinis česnakas: auginimas ir savybės
Dramblinis česnakas (Allium ampeloprasum L.) yra Lietuvoje dar mažai žinomas česnako ir porų giminaitis. Jo galvutės gali sverti 400-600 g, nors Lietuvoje jos užauga smulkesnės. Skoniu jis primena porą, yra švelnesnis nei įprastinio žieminio česnako. Skirtingai nuo kitų svogūninių augalų, drambliniai česnakai formuoja sudėtingą svogūną, susidedantį iš atskirų skiltelių, dengiamų bendru išoriniu lukštu.
Drambliniai česnakai užauga iki 1,5 metro aukščio stiebus, su švelnios alyvinės spalvos žiedynais. Geriausiai auga lengvoje, derlingoje dirvoje. Sodinami rugsėjo-spalio mėnesiais saulėtoje vietoje. Prieš sodinimą rekomenduojama galvas išskirstyti į skilteles ne anksčiau kaip 24 val. iki sodinimo, atsargiai įterpiant jas į dirvą.
Augimo metu juos reikia reguliariai laistyti, o likus 2-3 savaitėms iki kasimo (paprastai liepos mėnesį) - nebelaistyti. Augalus galima mulčiuoti šiaudais, kurie padeda išlaikyti dirvos drėgmę sausą vasarą. Svarbus ir reguliarus ravėjimas bei tręšimas, ypač kalio sulfatu ankstyvą pavasarį.
Derlius kasamas nurudavus apatiniams lapams. Svarbu laiku nuimti derlių, nes kitaip augalas pradeda šaknytis. Nukastus česnakus patariama džiovinti kambario temperatūroje, sausoje ir vėdinamoje patalpoje. Roopeles reikia išskaidyti skiltelėmis, kol dugnelis (buvęs svogūnėlis) yra storas ir kietas.
Dramblinius česnakus nesunku dauginti. Jie užaugina "vaikus" šalia pagrindinės galvos, kuriuos tereikia atskirti ir paruošti sėklai. Taip pat galima auginti vazonuose, žiemai juos pernešant į vėsią patalpą (5-10 °C).
Meškinio česnako panaudojimas ir nauda
Visos meškinio česnako dalys - lapai, žiedai, pumpurai, svogūnėliai - gali būti naudojamos maistui ir gydomaisiais tikslais. Lapai dažniausiai renkami ir vartojami iki žydėjimo pradžios, maždaug balandžio-gegužės mėnesiais. Kuo jaunesni lapai, tuo jie aštresni.
Maistui meškinis česnakas naudojamas panašiai kaip įprastas valgomasis česnakas, tik reikia atsiminti, kad jis yra aštresnis ir stipresnio skonio. Lapeliai tinka salotoms, padažams, sriuboms, užtepėlėms ruošti. Vokietijoje patiekaluose jie dažnai naudojami vietoje baziliko. Puikiai dera su žuvimi, kiaušiniais, varške. Taip pat meškinį česnaką galima rauginti, konservuoti, sūdyti, šaldyti bei džiovinti.
Žiedynų skonis ir aromatas yra dar stipresnis nei lapų, jais galima gardinti ar puošti salotas ir mėsos patiekalus. Naudojami ir svogūnėliai.
Sveikatai meškinis česnakas yra labai naudingas. Jame gausu vitamino C (10-15 kartų daugiau nei citrinose ar apelsinuose), geležies, mangano, fosforo, kalio, vario, vitamino A ir B grupės vitaminų. Senovės medicinoje jis buvo naudojamas skrandžio sulčių aktyvumui skatinti, žarnyno ligoms gydyti, parazitams šalinti.
- Detoksikuojanti priemonė: valo limfą ir kraują nuo toksinų.
- Kraujagyslių sistemos gerinimas: skystina kraują, padeda nuo galvos skausmo, šalina riebalus, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir mažina kraujo spaudimą.
- Antimikrobinis ir priešuždegiminis poveikis: veiksmingas prieš daugybę bakterijų, grybelių, virusų ir parazitų.
- Virškinimo sistemos gerinimas: atkuria žarnyno mikrofloros pusiausvyrą.
- Imuniteto stiprinimas: padeda atgauti jėgas po ligos ar sunkios fizinės veiklos.
Nors senovėje buvo manoma, kad meškinis česnakas gydo beveik visas ligas, mokslinių įrodymų tam nepakanka. Tačiau daugumai žmonių jo vartojimas yra naudingas.
Kam reikėtų susilaikyti nuo meškinio česnako vartojimo?
Nors daugumai meškinis česnakas yra naudingas, kai kuriems žmonėms jo reikėtų vengti. Pirmiausia, tai žmonės, alergiški svogūninių šeimos augalams. Taip pat tiems, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus arba ruošiasi operacijai - rekomenduojama nevartoti bent 2 savaites iki operacijos.
Liaudies medicinoje laikoma, kad pakankama gydomoji dozė yra 15-20 lapelių 2-3 kartus per dieną. Tačiau vartojant didesnius kiekius ar auginamus darže, reikia atidžiai stebėti savo sveikatą ir, pajutus nemalonius šalutinius poveikius, sumažinti dozę arba nutraukti vartojimą. Dėl gydymo meškiniu česnaku visada pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Česnakų genties (Allium) įvairovė
Svogūnai, česnakai ir porai priklauso plačiai paplitusiai Allium genčiai, kurią sudaro apie 1250 rūšių. Visus šiuos augalus vienija polinkis formuoti svogūnus ir specifinis visų augalo dalių kvapas.
Dažniausiai auginamos ir sutinkamos rūšys:
- Valgomasis svogūnas (Allium cepa L.): auginamas kaip dvimetė ar trimetė daržovė.
- Daugializdžiai svogūnai (Allium cepa L. ascalonicum Dc.): valgomojo svogūno atmaina su smulkesnėmis, intensyvesnio skonio ropelėmis.
- Valgomasis česnakas (Allium sativum L.): plačiai auginamas visame pasaulyje.
- Daržinis poras (Allium porrum L.): švelnesnio skonio, plačiai naudojamas virtuvėje.
- Laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum L.): nuo seno žinomas ir auginamas.
- Lenktagalvis česnakas (Allium nutans L.): dažnai vadinamas narcizalapiu.
- Tuščialaiškis česnakas (Allium fistulosum L.): dar vadinamas žieminiu svogūnu.
- Daugiaaukštis svogūnas (Allium proliferum Schrad.): atsparus šalčiui, formuoja orinius svogūnėlių lizdus.
- Kampuotasis česnakas (Allium angulosum L.): natūraliai auga drėgnose pievose, reta rūšis Lietuvoje.
- Meškinis česnakas (Allium ursinum L.): natūraliai paplitęs Europoje, Lietuvoje - vienintelis miškuose augantis atstovas.
- Plačiialaiškis česnakas (Allium victorialis L.): dekoratyvus, panašus į meškinį česnaką.
- Dirvinis česnakas (Allium vineale L.): auga sausuose šlaituose, pamiškėse.
- Porinis česnakas (Allium scorodoprasum L.): auginamas daržuose, auga pamiškėse, miško aikštelėse.
- Keistasis česnakas (Allium paradoxum): dekoratyvinis, maistinis, vaistinis.
Dauguma česnakinių augalų nėra lepūs ir gerai ištveria įvairias sąlygas. Daugiamečiai česnakai sėkmingai dauginami vegetaciniu būdu, išskirstant kerus. Dekoratyviniai česnakai sodinami rudenį.
Auginimo ir rinkimo rekomendacijos
Jei norite meškinį česnaką auginti savo darže, svarbu parinkti tinkamą vietą ir dirvožemį: pavėsingą, tiesioginių saulės spindulių nepasiekiamą vietą su derlingu ir drėgnu dirvožemiu. Netinka rūgšti ar užmirkstanti dirva. Tinkamomis sąlygomis augalas gali augti daug metų toje pačioje vietoje.
Meškinis česnakas dauginasi vegetatyviniu būdu - svogūnėliais. Juos sodinami pasibaigus augalo vegetacijos laikotarpiui, kai antžeminė dalis nunyksta. Sodinama 20-30 cm atstumu tarp svogūnėlių. Miškuose meškinį česnaką rauti draudžiama.
Auginimas iš sėklų yra mažiau patikimas, nes sėklos sunkiai dygsta. Rekomenduojama jas stratifikuoti (šaldyti) iki 3 mėnesių. Sėklas galima sėti tiesiai į dirvą rugpjūčio-lapkričio mėnesiais 2-3 cm gylyje, mulčiuojant durpėmis.
Ruošiantis prekiauti laukiniais augalais, svarbu žinoti, kad draudžiama prekiauti visų rūšių pataisinių ir gegužraibinių šeimų augalais, meškiniais česnakais ir kitomis saugomomis rūšimis. Tai daroma siekiant apsaugoti nykstančias augalų populiacijas. Nors savo poreikiams galima nusiskinti vieną kitą lapelį, tačiau tai daryti reikia atsakingai, atskirai, kad nebūtų pažeistas žiedynas ir augalas galėtų toliau augti.
tags: #lietuvoje #cesnaku #gimine