Lotyniški augalų pavadinimai ir jų kilmė
Visos acenos (Acaena) natūraliai paplitusios pietų pusrutulyje: Anduose, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. Pas mus geriausiai auga kilusios iš Naujosios Zelandijos kalnų.
Achimenės - daugiamečiai augalai, turintys žvynuotus šakniastiebius. Apie 50 rūšių auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje.
Adoniai - paprastai nedideli (iki 30 cm aukščio) pavasarį žydintys augalai smulkiai karpytais lapais.
Afelandros - žemi krūmeliai ir puskrūmiai, paplitę Pietų Amerikos atogrąžose ir paatogrąžėse. Žvynuotoji afelandra (Aphelandra squarrosa) natūraliai auga Brazilijoje. Tai iš pietų Afrikos kilęs puošnus augalas.
Agarai (Trapa) - vieni įdomiausių plūduriuojančių mūsų krašto augalų.
Paprastasis agrastas (Ribes uva-crispa L., syn. Grossularia reclinata, G. uva-crispa) priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai agrastinių (Grossulariaceae) genčiai.
Rytinė auguona (Papaver orientale) kilusi iš Kaukazo, Irano, Turkijos, kur auga kalnų šlaituose, 2000-2800 m aukštyje. Stambus, labai ryškus augalas.
Aguonaičiai - aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalai. Genčiai priskiriamos apie 45 rūšys vienmečių, dvimečių ir daugiamečių augalų.
Uždarose patalpose - balkonuose, verandose ir šiltnamiuose - geriausia auginti partenokarpinius (savidulkius) hibridinius agurkus.
Agurklė (Borago officinalis) - vienmetis žolinis augalas. Stiebai statūs, šakoti.
Visos aiškenių rūšys (gentyje jų apie 170) - svyrantys, kartais laipiojantys augalai, kilę iš Pietryčių Azijos ir Indonezijos.
Visi ajerai - seklių vandens pakrančių ir pelkių augalai. Žinomiausia rūšis - balinis ajeras (Acorus calamus). Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6-1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais.
Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas - amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя).
Penkialapė akebija (Akebia quinata) - puošnius sudėtinius pirštiškus lapus turinti pusiau visžalė liana. Paplitusi centrinėje Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje.
Lotyniški augalų pavadinimai ir jų rašymo taisyklės
Visur, kur bebūtų kalbama apie augalus, minimi ir jų pavadinimai. Kartais nesusimąstome, kad jų rašymui irgi taikomos tam tikros taisyklės. Vienas žodis nusako augalo gentį, o kitas - rūšį. Moksliniai pavadinimai yra lotynų kalba.
Mokslinių pavadinimų struktūra
Pirmasis žodis - genties pavadinimas (rašomas didžiąja raide), antrasis - rūšies pavadinimas (rašomas mažąja raide). Dar kartais pridedami ir atradėjo inicialai bei atradimo metai.
Taigi, paprastas pavyzdys - Salix fragilis L. Čia "Salix" - genties pavadinimas, "fragilis" - rūšies, "L." - aprašiusio mokslininko (K. Linėjaus) inicialas.
Lietuviški augalų pavadinimai
Anksčiau buvo priimta, kad lotyniškas pavadinimas rašomas pasvirusiu šriftu. Lietuviškai Salix fragilis - trapusis gluosnis. Jei pavadinimas ne sakinio pradžioje, abu žodžiai rašomi mažąja raide. Sakinio pradžioje didžiąja raide rašomas tik genties pavadinimas, pavyzdžiui, „Trapusis gluosnis auga nederlingose žemėse“, bet „Vienas iš dažniausiai sutinkamų augalų šiose augimvietėse yra trapusis gluosnis“.
Lietuvių kalboje augalo pavadinime atradėjo inicialų nėra.
Porūšiai ir veislės
Kartais augalų rūšys turi porūšius, veisles. Porūšis - tai gamtoje susiformavusi augalų grupė, besiskirianti savo išvaizda ar kokiomis nors savybėmis. Porūšiai moksliniame augalo pavadinime rašomi po žodelio "subsp." (lot. subspecies - porūšis), irgi pasvirusiu šriftu. Na, pvz., Salix alba subsp. alba. Šio mokslinio pavadinimo tikslus vertimas: baltojo gluosnio sidabrinis porūšis.
Veislių pavadinimai rašomi įvairiausiomis kalbomis, priklausomai nuo to, kas tą veislę sukūrė. Veislės autorius turi teisę duoti pavadinimą savo kūriniui savo gimtąja kalba. Ir rašomi jie viengubose kabutėse 'Veislė'.
Lietuviškų augalų pavadinimų kūrimo istorija
Ar kada susimąstėte, iš kur kilo kasdienėje kalboje vartojami ir, regis, tokie įprasti augalų pavadinimai? Dalis jų į mūsų gyvenimą atėjo dar iš XIX amžiaus, o prie jų sukūrimo prisidėjo pranciškonų vienuolis Jurgis Ambraziejus Pabrėža ir švietėjas Laurynas Ivinskis.
Šiandien nauji augalų vardai kelią į lietuvių kalbą skinasi sudėtingiau: juos siūlo botanikai, vėliau svarsto Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
„Lietuviški augalų, grybų, vabzdžių, žuvų ir kitų gyvų organizmų vardai yra ne tik mokslo kalbos dalis, bet ir bendrinės kalbos dalis, juos vartojame ir savo kasdienėje kalboje, tad labai svarbu, kad pasinaudotume savo kalbos įvardyjamosiomis galiomis ir išlaikytume lietuvišką šių sričių terminiją“, - teigia Lietuvių kalbos instituto vadovė, terminologė dr. Albina Auksoriūtė.
Terminijos sritys, kurias Jūs daugiausia tiriate, - botanika (augalų tyrinėjimas) ir entomologija (vabzdžių tyrinėjimas).
Jurgis Ambraziejus Pabrėža
Sistemingai tvarkyti ir kurti lietuviškus augalų vardus XIX a. pradžioje pradėjo ne kalbininkai ir ne botanikai. Pirmą augalų vardyną „Taislius augyminis“, kuriame išsamiai aprašyta Žemaitijos augalija, 1843 m. parašė pranciškonų vienuolis Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771-1849). Minėtas rankraštis Lietuvių kalbos institute publikuotas tik šiais laikais: I t. (2009), II t. (2014), III t. (2015).
J. A. Pabrėža rašė, kad pirmiausia reikia rinkti ir užrašyti augalų vardus, kuriuos žmonės vartoja savo kalboje, ir tik neradus žmonių kalboje kurio nors vardo galima pavadinti dirbtiniu vardu. Taigi, jis žmonių kalboje vartojamus vardus pritaikė mokslinei botanikos nomenklatūrai.
Kurdamas kai kurių augalų vardus J. A. Pabrėža atsižvelgė į jų gydomąsias savybes, pvz.: akšvita (Euphrasia), ausgyda (Ballota nigra), inkstaglobė (Parietaria), siutgalba (Alyssum), širdgloba (Leonorus cardiaca). Kai kuriuos augalus pavadino vardais, paimtais iš lietuvių mitologijos, pvz.: gabė (Riccia), poklius (Sisymbrium), raganė (Clematis), tvertikas (Erysimum), žeminė (Fragaria).
Nemažai augalų vardų J. A. Pabrėža sukūrė išversdamas lotyniškus tų augalų vardus, pvz.: auksažiedė (Chrysanthemum), balnadantė (Leucodon), blakvija (Cimifuga), dvynžiedė (Dianthus), ežkojis (Echinops), peluodegė (Myosurus), varnakojė (Coronopus) ir kt. Daugelis J. A. Pabrėžos sukurtų augalų vardų vartojama ir dabar.
LR Seimas 2021-uosius metus paskelbė J. A. Pabrėžos metais.
Laurynas Ivinskis
Jau minėtas L. Ivinskis buvo mokytojas, jis dažniausiai minimas kaip pirmųjų lietuviškų kalendorių rengėjas ir leidėjas, išleidęs per 20 kalendorių. Apie 1870 m. jis parašė gamtos mokslų darbą „Prigimtūmenė“, kuriame pateikė augalų ir grybų vardyną.
L. Ivinskis, kaip ir J. A. Pabrėža, savo rankraštyje pirmiausia pateikė augalų ir grybų vardus, vartojamus to meto žmonių kalboje, o jų neradęs kūrė naujažodius.
Naujų augalų pavadinimų kūrimas šiandien
Kaip šiandien sukuriamas pavadinimas naujai, dar Lietuvoje neregėtai rūšiai? Pastaruoju laiku į Lietuvą atvežama Lietuvoje neaugančių ir neturinčių lietuviško vardo augalų genčių, o ir jų rūšys neturi lietuviškų vardų.
Lietuviškus vardus siūlo specialistai, t. y. botanikai, nes jie žino to augalo požymius ir ypatybes, kilmės vietą ir kt. VLKK Terminologijos pakomisės posėdyje, kuriame svarstomi siūlomi nauji vardai, dalyvauja ne tik kalbininkai terminologai, bet ir botanikai iš Gamtos tyrimų centro, Vilniaus universiteto ar kitų įstaigų. Kartu sprendžiama, kokiu vardu pavadinti dar nepavadintą gentį ar rūšį. Taip pat tariamasi, svarstomi ir zoologijos nomenklatūriniai pavadinimai kartu su tos srities specialistais.
Kodėl svarbu kurti lietuviškus pavadinimus?
Naujam objektui, reiškiniui, procesui ar abstrakčiai sąvokai įvardyti gali būti sukurtas net ne vienas terminas, gali būti siūlomi vartoti keli sinonimai, iš kurių vartosenoje įsigali kuris nors vienas. O kurį terminą priims visuomenė, kuris terminas įsigalės, ne visada gali pasakyti ir terminologai.
Taip atsitiko su vienu iš pagrindinių kompiuterijos terminų - specialistai iš pradžių siūlė ir vartojo tris sinonimus vienai sąvokai: byla, rinkmena ir failas (ang. file).
Mokinė iš Turkijos apie Lietuvą ir lietuvių kalbą | Learn Lithuanian
Laukiniai augalai: maistas ir vaistai
Artėja pavasaris. Į paviršių išlys daug super-maistingų augalų. Pats laikas eiti į pievas ir miškus! Sergei Boutenko savo filmukuose pristato net 23 laukinėje gamtoje sutinkamus augalus. Filmuota JAV, tačiau daugumą šių laukinių augalų yra tikrai randami ir Lietuvos gamtoje.
Valgomieji laukiniai augalai
- Balanda (Lambsquarters) - galima sakyti laukinis špinatas, gausu baltymų, kalcio, geležies ir antioksidantų (puikus užtaisas prieš vėžines ląsteles).
- Žemuogės (Wild Strawberries) - be uogų, dar valgomi lapai ir stiebai. Uogose - cukrus, angliavandeniai, lapuose - daug mineralų, geležies (ypač tinka nėščioms moterims).
- Permautalapė kleitonija (Minors Lettuce) - turi daug vandens, valgomas kaip salota. Daug vitamino C (idealu sergantiems skorbutu).
- Smulkioji rūgštynė (Sheep Sorrel) - daug geležies (idealu, jei turite anemiją, hepatitą, šlapimo trakto sutrikimus), galima pačiulpus uždėti ant odos negalavimų (spuogai, bėrimai).
- Dobilas (Clover) - visas augalas valgomas.
- Gyslotis (Plaintain, Plantago) - visas augalas valgomas. Daug baltymų.
- Dyglialapė mahonija (Oregon Grape) - lapai gana standūs, tad nelabai tinka salotoms arba kokteiliams. Uogos vertos dėmesio dėl vitaminų A ir C.
- Pūtelis (Salsify, goatsbeard) - vienintelis nekartus kiaulpienės giminaitis. Ypatingo skanumo geltoni ir violetiniai žiedai. Visas augalas valgomas, tačiau kai kurios dalys yra standžios, tad išsirinkite minkščiausias vietas.
- Švendras (Cattail) - išrovus visą augalą ir nulupus viršutinius lapus, ten esanti „žėlė” yra antiseptikas - tinka tepti ant žaizdų, ant nuo saulės nudegusios odos.
- Spygliuočiai (Evergreen) - ypač lengvai valgomi kai yra jauni bei minkšti, turi daug vitamino C. Pavirkite 15 min. pušies spyglius ir turėsite puikią aromatinę arbatą.
Vaistiniai laukiniai augalai
- Paprastoji kraujažolė (Yarrow) - vaistinis augalas, koncentruotas maistingumas. Tinka labai mažais kiekiais.
- Tūbė (Mullein) - labai koncentruotas augalas, tad labiau medicininis, nei kasdieniniam naudojimui. Gydo kvėpavimo sutrikimus (astma, gripas, sinuso infekcijos).
Tikslas - dalintis akiratį plečiančia informacija bei „kitokio”, nestandartinio gyvenimo idėjomis.
tags: #lotyniski #augalu #pavadinimai #linejus