Kaip sodinti ir prižiūrėti magnolijas
Magnolija - stulbinamai gražus augalas, kilęs iš Japonijos, sėkmingai auginamas ir Lietuvoje. Šis augalas pavasarį nudžiugina savo žydėjimu - plikos magnolijos šakos pasipuošia neįtikėtino grožio žiedais, kurie atrodo tarsi drugeliai nutūpę ant šakų, pailsinti savo sparnelius. Magnolijos turi daug skirtingų rūšių - vienos yra atsparesnės Lietuvos klimatui būdingiems šalčiams, kitos lepios ir reikalauja papildomos priežiūros. Jeigu nusprendėte auginti magnoliją, vertėtų žinoti, kad tai nemažai priežiūros reikalaujantis bei įvairiems pažeidimams jautrus augalas.
Magnolijos rūšių įvairovė ir pasirinkimas
Magnolijos išsiskiria daugybe skirtingų rūšių, kurios skiriasi atsparumu šalčiui, priežiūros poreikiais, žiedų spalva, augalo forma ir dydžiu. Kai kurios magnolijos yra atsparesnės Lietuvos klimatui, tuo tarpu kitos reikalauja papildomos apsaugos ir priežiūros. Jei esate pradedantis sodininkas, rekomenduojama rinktis lengviau prižiūrimą ir mažiau jautrią šalčiui magnolijos rūšį. Nuo pasirinktos rūšies priklauso ne tik auginimo ypatumai, bet ir medžio ar krūmo forma, žydėjimo laikas bei galutinis augalo aukštis.
Populiarios ir žiemai atsparios magnolijų veislės Lietuvoje:
- Magnolija hibridas „Susan“: Suaugusio medžio aukštis siekia iki 3 metrų. Žiedai dideli, levandų-rožinės spalvos, kvapnūs. Ištveria šalčius iki -27 °C.
- Magnolija žvaigždūnė „Royal Star“: Aukštis apie 3 metrus, lajos skersmuo iki 2 metrų. Įspūdingi balti žiedai su daugybe siaurų žiedlapių. Atlaiko šalčius iki -35 °C.
- Magnolija „Black Tulip“: Didžiuliai violetiniai apskriti žiedai. Ištveria šalčius iki -30 °C.
- Magnolija „Honey Tulip“: Reta veislė su švelniais vanilės geltonumo žiedais. Medžio aukštis iki 3 metrų. Atsparumas šalčiui - iki -27 °C.
- Magnolija „Galaxy“: Užauga nuo 2 iki 3 metrų aukščio. Nepaprastai kvapnūs žiedai, nuspalvinti sodriu raudonai rausvu atspalviu. Atspari šalčiui - iki -25 °C.
- Magnolija „Sulanja Alba Superbo“: Švelniai rožinės spalvos, perlamutro atspalvio stambūs žiedai. Augalo aukštis svyruoja nuo 2 iki 3 metrų. Atspari šalčiui iki -25 °C.
- Magnolija „Nigra“: Dideli violetinio juodo atspalvio žiedai, medžio aukštis iki 3 metrų. Veislė priklauso prie pakartotinai žydinčių. Nepaisant aukšto minusinės temperatūros slenksčio žiemą (iki -27 °C), kenčia nuo antžeminės dalies apledėjimo, todėl pirmaisiais trejais metais rekomenduojama uždengti medžio kamieną.
Žvaigždinė magnolija (Magnolia Stellata) yra pakankamai maža, pasižymi baltos spalvos žiedais su siaurais žiedlapiais, todėl ypač tinkama nedideliems sodams. Ji yra viena iš šalčiui atspariausių ir anksčiausiai žydinčių magnolijų.
Japoninė magnolija (Magnolia Kobus) yra mažas ar vidutinis medis arba didelis krūmas, kilęs iš Japonijos miškų. Ji auga lėtai ir užauga iki 10 metrų aukščio ir maždaug tiek pat pločio. Turi didelius (7-20 cm ilgio) tamsiai žalius, ovalios formos lapus. Žydi balandžio mėnesį, baltais, žvaigždės formos, 10 cm skersmens, kvepiančiais žiedais.
Sulanžo magnolija (Magnolia soulangeana) yra nedidelis, 4-8 metrų aukščio, tamsiai žaliais lapais medis ar krūmas. Žydi nuo balandžio iki gegužės mėnesio dideliais (iki 15-20 cm), rožiniais ar rausvai baltais, tulpės formos žiedais. Viena iš populiariausių jos veislių - „Rustica Rubra“.
Magnolija hibridinė „Sunsation“ išsiskiria ryškiai geltonais žiedais, dryžuotais rožine spalva. Žydi balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje. Ši magnolija auga kaip medis ar krūmas, apie 6-8 metrus aukščio ir 2-3 metrus pločio. Nėra labai atspari šalčiams, todėl artėjant šaltoms žiemoms verta pasirūpinti šaknis užklojant storu mulčio sluoksniu.
Magnolija lelijažiedė „Susan“ yra nedidelis, dailus krūmas, kuris užauga iki 3 metrų aukščio ir panašaus pločio. Žiedai purpuriniai, kvepiantys. Žydi gausiai balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje, vėliau nei žvaigždinės magnolijos. Vasaros pabaigoje pavieniais žiedais pražysta ir pakartotinai.
„Jane“ Magnolija gali būti auginama krūmo arba medžio forma. Krūmas kompaktiškas, pasiekia 4-5 metrus aukštį. Žydi labai gausiai, vėliau nei žvaigždinės magnolijos, balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Žiedai dideli (iki 10 cm), raudonai violetinės spalvos išorėje, o viduje - balti. Tai atsparus, tinkantis šaltam klimatui (4-6 zona) augalas.
Magnolija (plačiažiedė) lebnerio išvesta sukryžminus japoninę ir žvaigždinę magnolijas. Tai nedidelis medis ar krūmas, žydintis keliomis savaitėmis vėliau nei žvaigždinės magnolijos. Žiedai kvepiantys, žvaigždės formos, baltos, šviesiai ar tamsesnės rožinės spalvos. Populiariausia veislė - „Leonard Messel“.
Tinkamos vietos ir dirvožemio parinkimas
Magnolijos mėgsta, kai dirvožemis nėra sunkus, yra šiek tiek rūgštesnis. Taip pat jos reiklios saulės šviesai, tad geriausia rinktis vietą pietinėje kiemo pusėje. Svarbu atminti, kad šiam augalui netinka pavėsis, tad rinkdamiesi vietą nesodinkite magnolijos šalia didelių, pavėsį sudarančių medžių ar kitų krūmų. Dauguma magnolijų geriausiai auga ir gausiausiai žydi saulėtoje vietoje, kur saulė šviečia bent pusę dienos.
Vieta turi būti apsaugota nuo stiprių vėjų, ypač šaltų šiaurės ar rytų vėjų. Tai ypač svarbu pavasarį žydinčioms rūšims, nes vėjas ir pavasarinės šalnos gali lengvai pažeisti gležnus žiedus. Taip pat svarbu įvertinti suaugusio augalo dydį. Magnolijos šaknys auga plačiai ir paviršiuje, todėl nesodinkite jų arti takų, pamatų ar ten, kur bus intensyviai vaikščiojama ar dirbama žemė.
Dirvožemis yra vienas esminių sėkmės faktorių. Idealus dirvožemio pH yra lengvai rūgštus (tarp pH 5.0 ir 6.0). Magnolijos mėgsta derlingą, purų, humusingą ir gerai drenuojamą, nuolat šiek tiek drėgną dirvą. Būtinai venkite sunkių, šlapių, užmirkstančių molingų dirvų. Taip pat joms netinka labai sausas, nederlingas smėlis. Jei dirva per šarminė, augalas skurs, lapai gels. Sodinant į neutralią dirvą, rekomenduojama ją pagerinti įmaišant rūgščių durpių arba specialaus substrato, skirto rododendrams ir šilauogėms.
Magnolijoms tinka maistinga puri žemė iš lapinės žemės, smėlio ir durpių mišinio, paimto santykiu 3:2:2:2. Jauniems medeliams palanki vidutinė dirvos drėgmė vietoje, todėl magnolijų sodinukus galima sodinti netoli vandens telkinių. Dirvožemio rūgštingumas svyruoja nuo 6 iki 7,5.
Sodinimo procesas
Geriausias laikas sodinti magnolijas yra pavasaris (pvz., balandis), kai dirva jau yra atšilusi ir praėjęs didžiausias šalnų pavojus. Sodinimo duobė turi būti žymiai platesnė nei gili. Rekomenduojama kasti bent 2-3 kartus platesnę duobę nei augalo šaknų gumulas.
Labai svarbu nepasodinti augalo per giliai. Magnolija turi būti pasodinta tokiame pačiame gylyje, kokiame ji augo vazone. Šaknies kaklelis turi likti dirvos paviršiuje. Magnolijų šaknys yra mėsingos, trapios ir jautrios pažeidimams. Reikia stengtis kuo mažiau jas judinti ar laužyti persodinant.
Sodinukams sodinti reikia parinkti nuo kaitrių saulės spindulių apsaugotą vietą. Idealiu atveju magnolija turėtų augti pusę šviesaus paros laiko pusiaujo. Augalai nepakenčia skersvėjų, todėl magnolijos sodinamos ramiose vietose.
Duobės dugne įrenkite drenažą (15 cm), tada - smėlio sluoksnį (10 cm), kaip organinę trąšą - galite įterpti šviežio mėšlo (15 cm), tada - vėl smėlio sluoksnį (15 cm). Ji užpildoma pertręštomis durpėmis, juodžemiu ir smėliu (2:1:0,5). Augalas pastatomas ant duobės centre esančios žemės kalvelės, šaknų sistema išskleidžiama ir užpilama žemėmis. Sodindami negilinkite šaknies kaklelio.
Svarbu: Magnolijos yra ilgaamžiai augalai, kurie nemėgsta persodinimo, todėl pradinė vieta ir dirvožemis yra labai svarbūs. Kadangi magnolijų šaknys yra paviršinės, geriau vengti ravėjimo prie pat šaknų.
Priežiūra po pasodinimo
Gausiai paliekite iš karto po pasodinimo. Užtikrinkite, kad dirva būtų tolygiai drėgna (bet ne šlapia) visą pirmąjį sezoną, kol augalas gerai įsišaknys.
Laistymas
Magnolija mėgsta, kai dirvožemis yra nuolat šiek tiek drėgnas, bet vanduo neturėtų užsistovėti. Planuodami ir projektuodami laistymo sistemą savo kieme pagalvokite ir apie magnolijas. Joms labiausiai tiks lašelinis laistymas. Būtent tokiu būdu drėkinsite augalo šaknis palaipsniui ir tolygiai. Lašelinis vamzdis pasižymi tuo, kad turi jau iškart gamykliškai integruotus lašintuvus. Užtenka pasidaryti iš vamzdžio žiedą aplink augalą ir galėsite būti ramūs, kad augalas bus tinkamai, tolygiai laistomas. Šiame vamzdyje lašintuvai išdėstyti kas 30 cm, o vieno lašintuvo vandens debitas yra 2 litrai per valandą. Taip pat magnolijoms tinkama laistymo sistema su individualiais lašintuvais. Tokioje laistymo sistemoje lašintuvus galite išdėstyti norimais atstumais patys, juos smeigdami į paklotą LDPE vamzdį. Lašintuvai gali būti įvairaus pralaidumo: nuo 1,3 l/val. iki 12 l/val., tad pravartu pasidomėti kokio laistymo reikalauja Jūsų auginamas augalas.
Egzistuoja nuomonė, kad magnolijų neįmanoma perlaistyti, tačiau tai negalioja jauniems sodinukams. Per didelis vandens kiekis gali lengvai sukelti šaknų sistemos puvimą. Per vasaros karščius užlietos šaknys paprasčiausi sudžiūsta, nes šaknys išsidėsčiusios paviršutiniškai. Laistyti reikėtų taupiai, o viršutinį dirvos paviršių rekomenduojama kelis kartus per sezoną švelniai purenti 1-2 cm gylyje.
Patarimai dėl laistymo:
- Augalo lapai yra ryškiai žalios spalvos, o pats augalas elastingas - laistant pakanka 3-5 litrų vandens vienam daigui.
- Lapai gelsta - reikės iki 7 litrų vandens.
- Apytikslis laistymų skaičius per 1-2 savaites - vieną arba du kartus. Jei lijo, vienas laistymas praleidžiamas, kol dirva išdžius.
Mulčiavimas
Mulčiavimas yra būtinas žingsnis. Plotą aplink magnolijos kamieną (pomedį) būtina gausiai mulčiuoti. Tam geriausiai tinka pušų žievės mulčias arba spygliai (sluoksnis gali būti iki 10-20 cm). Mulčias sulaiko drėgmę, neleidžia augti piktžolėms, apsaugo paviršines šaknis nuo mechaninių pažeidimų (pvz., žoliapjovės) ir palaipsniui rūgština dirvožemį.
Tręšimas
Magnolijas patariama tręšti, kad augalai būtų sveiki ir gausiai žydėtų. Trąšas nesudėtingai galite paskirstyti laistymo sistemos dėka, įterpdami specialų trąšų indelį. Taip pat svarbu paminėti, kad net ir pačią paprasčiausią laistymo sistemą galite automatizuoti.
Magnolijų tręšimas yra labai svarbi jų auginimo procedūra. Kadangi magnolijoms reikia šiek tiek rūgštaus dirvožemio, jos prastai reaguoja į kalkines trąšas. Tačiau jas galima tręšti universaliomis trąšomis arba trąšomis, skirtomis rūgštis mėgstantiems augalams. Tręšti magnolijas galima nuo balandžio pradžios iki liepos vidurio. Vėlesnio tręšimo reikėtų vengti dėl ilgo magnolijų vegetacijos periodo, kad krūmas prieš žiemą spėtų sumedėti. Tręšti galima 3-4 kartus, kas 2-3 savaites. Tręšimui rekomenduojamos kompleksinės trąšos, tačiau galima naudoti ir ilgo veikimo trąšas Osmocote, jų užtenka vieną kartą įterpti į dirvą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad trąšų sudėtyje nebūtų kreidos ar kalkių, kurios nurūgština dirvožemį. Viena iš rekomenduojamų smulkmenų - nerekomenduojama naudoti trąšų per didelius karščius.
Pavasarį naudokite trąšas su didesniu azoto kiekiu, rudenį - kalio-fosforo. Paprastesnis būdas - užmeskite žolės, kurią neseniai nušienavote.
Genėjimas
Visai laimei, kad magnolija nereikalauja genėjimo! Priešingai, magnolijos patariama negenėti, nebent matote nusausėjusias, ligos pažeistas ar susipynusias šakas. Genėjimas apsunkina augalo atsigavimą, o žaizdos gyja labai lėtai.
Kai kurių veislių magnolijų formavimo genėjimas apskritai neatliekamas. Žiediniai pumpurai pasirodo šakų galuose, o dėl per didelio genėjimo rizikuojate kitą sezoną likti be žiedų. Tačiau kartais vis tiek būtina atlikti sanitarinį genėjimą: kaip įprasta, pašalinkite pažeistas, nudžiūvusias ir susipynusias šakas. Tai reikėtų daryti vasarą, praėjus kuriam laikui po magnolijos žydėjimo. Pavasarį tokios procedūros atlikti negalima, nes magnolija šiuo laikotarpiu pasižymi gausiu sulčių judėjimu - ji gali tiesiog nukraujuoti.
Pirmaisiais gyvenimo metais magnolijų vainikai nekarpomi, kitaip yra didelė tikimybė sutrikdyti augalo pasiruošimą žydėjimui. Augalas pats reguliuoja ataugančių ūglių skaičių, laikui bėgant įgaudamas krūminę formą keliomis šakomis arba vieną galingą krūmą. Po žiemos gali prireikti sanitarinio medelių genėjimo, jei šakos buvo pažeistos šalčio. Su amžiumi magnolijos turi silpnas ūglių viršūnes ir auga labai lėtai. Daugiašakius augalus galima atjauninti nupjaunant nuo 1/4 iki 1/3 senų ūglių 60-100 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus.
Žiemojimas
Nesvarbu, kokia šalčiui atspari jūsų pasodinta augalo rūšis, žiemai augalą būtina pridengti. Pirmiausia jį reikia apsaugoti nuo šaltų vėjų. Apatinė kamieno dalis ir šakniastiebis iki 20-30 cm aukščio uždengiama durpėmis arba šiaudais. Stiebas apvyniojamas 2-3 sluoksniais drobinio audeklo arba spunbondo. Vainikas labai kruopščiai surišamas ir uždengiamas agrotekstile, kuri taip pat surišama virvele.
Pirmuosius trejus ar ketverius metus skirkite daugiau dėmesio žiemos periodu. Apkaupkite durpėmis, apdenkite spygliuočių šakomis. Visiškai netinka dengimas polietileno plėvele.
Magnolijos, jų sodinimas ir priežiūra I Augink lengviau
Problemos ir sprendimai auginant magnolijas
Didelė dalis magnolijų rūšių natūraliomis sąlygomis auga kalnuose ir pasižymi dideliu ištvermingumu žiemą bei nereiklumu dirvožemiui. Tai reiškia, kad augalams nereikia itin derlingo dirvožemio. Mūsų vidutinio klimato sąlygomis priežiūra gana paprasta, todėl, jei norite, galite sau leisti savo kieme auginti tokį pavasario stebuklą kaip magnolija. Svarbiausia pasirinkti tinkamą veislę ir laikytis sodinimo bei priežiūros taisyklių.
Dažniausios problemos ir jų sprendimai:
- Lapų geltonavimas: Tai gali reikšti nepakankamą dirvožemio rūgštingumą, per didelį karštį ar sausumą, saulės nudegimą, nepakankamą apšvietimą, mikroelementų trūkumą (ypač geležies - chlorozė) arba šaknų puvinį. Reikėtų atlikti dirvožemio tyrimą, patikrinti laistymą ir apšvietimą.
- Nežydėjimas: Priežastys gali būti netinkamai pasirinkta rūšis (nepakankamai atspari šalčiui), nepakankama saulės šviesa (reikalinga bent 6 valandos per dieną), netinkama dirvožemio kokybė (per šarminis, per rūgštus, per ilgai sulaiko vandenį), maistinių medžiagų trūkumas ar perteklius (ypač azoto), per jaunas augalo amžius (ypač sėklai augintiems) arba šalnos, pažeidžiančios žiedpumpurius.
- Šaknų puvinys: Dažniausiai atsiranda dėl per didelio laistymo ir užmirkstančio dirvožemio. Reikia užtikrinti gerą drenažą ir saikingai laistyti.
- Grybelinės ligos: Esant vėsiam ir lietingam orui, gali užpulti miltligė ar kitos grybelinės ligos, pasireiškiančios dėmėmis ant lapų ar žievės. Gali tekti naudoti fungicidus.
- Kenkėjai: Amarai, skydamariai, voratinklinės erkutės gali maitintis augalo sultimis ir jį silpninti. Rekomenduojama naudoti natūralias priemones, tokias kaip kalio muilas, vaistinių augalų ištraukų tirpalai.
Jei pastebėjote gelstančius lapus, stenkitės nepanikuoti. Ramiai apsvarstykite, kokia galėtų būti to priežastis - natūrali lapų kaita, ar išoriniai aplinkos veiksniai. Jei jūsų medis buvo pažeistas dėl oro sąlygų, mažai ką galima padaryti, kad žala būtų panaikinta. Tačiau, suteikus šiek tiek rūpesčio, meilės ir pašalinus pažeistas dalis, jūsų medis atsigaus ir su nauja jėga augs toliau.
Netinkamas genėjimas: Jei magnoliją genėsite netinkamu laiku, nauji žiedpumpuriai neatsiras. Dėl to kitais ar šiais metais neteksite žydėjimo. Magnoliją nugenėkite, kai tik ji baigia žydėti. Paprastai tai atsitinka pavasarį. Jei genėsite, kai tik žiedai nuvys, iki sezono vidurio medis išaugins naujas šakas su žiedpumpuriais. Nepjaukite magnolijos per daug. Sutrumpinkite tik viršutinę šakos dalį.
Jeigu Jums iškilo klausimų, kaip tinkamai sukomplektuoti laistymo sistemą arba integruoti lašelinį vamzdį į jau turimą, susisiekite su mumis ir mūsų konsultantai padės pasirinkti tinkamiausią laistymo sprendimą Jūsų sodui. Norite pasižiūrėti, kaip laistymo sistemos dalys atrodo? Tuomet laukiame Jūsų svečiuose mūsų parduotuvėje Eišiškių pl. 36A, Vilnius. Visas laistymo sistemas galite užsakyti internetu el.