Mulčiavimo takeliams ir augalams privalumai
Kas yra mulčiavimas ir jo reikšmė
Dirvos paviršiaus padengimas įvairiomis medžiagomis, siekiant sumažinti piktžolėtumą, išsaugoti drėgmę ir palaikyti pastovesnę dirvos temperatūrą, nėra itin populiarus Lietuvoje.
Mulčiavimas pas mus ateina iš Didžiosios Britanijos, Airijos ir kitų šalių, kur didesnis darbo našumas žemės ūkyje, didesni daržovių ir uogynų plotai, senesnės ekologinio ūkininkavimo tradicijos.
Tiesa, gėlynams ir dekoratyviniams želdiniams mulčiuoti jau įpratome naudoti medžio žievės, skaldos mulčių. Tačiau braškes, daržoves mieliau ravime ar purškiame herbicidais.
Mulčiavimo nauda ir aktualumas Lietuvoje
Drėgmės išsaugojimas ir dirvos temperatūros reguliavimas
Nors Lietuvoje iškrintančio vidutinio metinio kritulių kiekio daugeliui pagrindinių žemės ūkio augalų pakanka, vis dažniau susiduriama su netolygiais kritulių pasiskirstymais per augalų vegetacijos periodą.
Kritulių trūkumas atskirais augalų augimo tarpsniais, kai drėgmė ypač reikalinga ir turi lemiamos įtakos žemės ūkio augalų derliaus formavimuisi, gali būti svarbesnis už bendrą kritulių kiekį, iškrintantį per metus.
Pavyzdžiui, jei javams krūmijantis trūksta drėgmės, produktyvių stiebų susiformuoja kur kas mažiau.
Dauguma mūsų krašte auginamų žemės ūkio augalų priskiriami vidutinio klimato augalams. Kai kuriems augalams šilumos trūkumas tampa veiksniu, ribojančiu derlių. Tačiau jau pastebima, kad pastaruosius kelerius metus kai kurių augalų derlingumas mažėja būtent dėl šilumos pertekliaus, t. y. dėl per daug įšylančios dirvos.
Pavyzdžiui, bulvės, būdamos vidutinio klimato augalai, geriausiai formuoja ir augina gumbus, esant 15-18 ºC vidutinei dirvos temperatūrai. Mūsų vasaros jau tampa per šiltos geram bulvių gumbų derliui užauginti.
Žemės ūkio augalams taip pat nėra palankūs dideli dirvos temperatūros svyravimai. Mulčiai, kaip dirvos temperatūros reguliavimo priemonė, mūsų sąlygomis taip pat būtų naudingi.
Didesnis dirvos drėgnumas ir mažesni temperatūros svyravimai palankesni ne tik tiesiogiai žemės ūkio augalams, bet ir dirvožemio biologiniam aktyvumui.
Poveikis dirvožemio biologiniam aktyvumui
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad mulčiuotoje dirvoje būna didesnė mikroorganizmų masė, o kartu ir didesni anglies (C) ir azoto (N) kiekiai, didesnis dirvožemio fermentų aktyvumas bei daugiau makroorganizmų (sliekų ir kt.).
Mikroorganizmų veiklos rezultatas - palaipsniui, kad ir nedideliais kiekiais atpalaiduojamos augalų maisto medžiagos, kurios yra labai svarbios augalams. Dėl nedidelių kiekių šios atpalaiduotos medžiagos beveik neišplaunamos į gilesnius dirvožemio horizontus.
Skaidantis organinėms liekanoms, kurias naudojame mulčiavimui, o po derliaus nuėmimo galime įterpti į dirvą, dalis jų mineralizuojasi, o dalis humifikuojasi, t. y. virsta humusu.
Maisto medžiagų tiekimui augalams
Tręšiant dirvą augalai gauna daug maisto medžiagų vienu metu, todėl ne visas jas gali panaudoti - dalis išsiplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius, patenka į paviršinį ir giliau slūgsantį vandenį.
Yra žinoma, kad augalai maitinasi mineralinėmis medžiagomis. Todėl juos tręšiame tuo, kas jiems lengviausiai prieinama - mineralinėmis trąšomis.
Didelių, su mineralinėmis trąšomis vienu metu gautų maisto medžiagų kiekių augalai nesugeba įsavinti.
Yra siūloma panaudoti tai, kas lieka ūkyje nuėmus derlių - pirmiausia, javų šiaudus, susmulkintas kitų augalų (rapsų, kukurūzų ir pan.) liekanas.
Yrant organiniam mulčiui lėtas maisto medžiagų atpalaidavimas geriau atitinka augalų maisto medžiagų poreikį.
Tyrimų duomenys rodo, kad šiaudų, žolės ir kitų organinių liekanų mulčiai didino augalams prieinamo fosforo ir kalio kiekį dirvožemije.
Poveikis dirvos struktūrai ir sveikatai
Humusas - sudėtingas organinis junginys, susidarantis yrant dirvoje organinėms liekanoms ir turintis didžiulės įtakos dirvožemio savybėms. Ir pirmiausia - fizikinėms: dirvožemio tankiui, kietumui, lipnumui, struktūrai ir jos patvarumui.
Galinga žemės ūkio technika, intensyvus žemės dirbimas leidžia skirti mažiau dėmesio šioms dirvožemio savybėms. Tačiau galinga technika gadina dirvos struktūrą, nes mažėjant humuso, mažėja struktūros patvarumas (t. y. dirvožemio grumsteliai išsileidžia dėl drėgmės poveikio), ir taip dirvos nualinamos.
Tokiose dirvose, net gausiai patręšus mineralinėmis trąšomis, žemės ūkio augalų derlius nedidėja.
Neturint organinių trąšų, augalų liekanų sugrąžinimas į dirvą yra labai svarbus.
Galima iš organinių liekanų ruošti kompostus ir tada juos naudoti, bet tai reikalauja laiko, sąlygų, darbo jėgos.
Mulčiavimo įtaka piktžolėms
Piktžolių augimo slopinimas
Viena iš svarbiausių mulčiavimo funkcijų - piktžolių suvaldymas. Mulčias veikia kaip natūrali piktžolių naikinimo priemonė, ribojanti nepageidaujamų augalų augimą ir sumažinanti varginančio ravėjimo poreikį.
Tai ypač aktualu ekologinės (organinės) žemdirbystės propaguotojams, auginantiems kokybiškas ir saugias daržoves.
Nustatyta, kad mulčiui naudojamos augalų liekanos (šiaudai ir kt.) stabdo piktžolių dygimą ir augimą dėl irimo metu išsiskiriančių fitotoksinų, turinčių alelopatinį poveikį (alelopatija - tai vienų augalų ir mikroorganizmų poveikis kitiems dėl į aplinką išskiriamų fiziologiškai aktyvių medžiagų).
Atlikus alelopatijos tyrimus laboratorijoje pastebėta, kad žolės mulčio ištrauka itin stipriai veikia žemės ūkio augalų ir piktžolių sėklų dygimą.
Trumpaamžių ir ilgalaikių piktžolių kontrolė
Apibendrinant mokslinėje literatūroje randamus duomenis apie organinių mulčių įtaką pasėlių piktžolėtumui, dalis autorių pabrėžia didesnį mulčių poveikį trumpaamžėms piktžolėms - šių piktžolių organinėmis liekanomis mulčiuotuose pasėliuose sumažėja esmingai.
Randama duomenų ir apie esminę organinių mulčių įtaką visų piktžolių kiekiui pasėlyje.
Kiti autoriai pabrėžia ypatingą mulčių reikšmę ankstyvųjų augalų pasėliuose.
Mūsų atliekami tyrimai parodė, kad organinių mulčių įtaka pasėlių piktžolėtumui nevienoda atskirais metais.
Mulčiavimui naudojant organines liekanas, galima ne tik sumažinti piktžolių kiekį pasėliuose, bet ir atvirkščiai - priveisti dar daugiau piktžolių.
Piktžolių sėklomis užteršti šiaudai, vejų žolė, daugiamečių žolių žalioji masė didina piktžolių kiekį pasėlyje ir gali pagausinti piktžolių sėklų atsargas dirvožemyje.
Tačiau mulčiuoto pasėlio privalumas yra tas, kad tokiame pasėlyje išdygusios ar net atžėlusios daugiametės piktžolės daug lengviau išsirauna, tokį pasėlį tereikia pereiti išraunant pavienes piktžoles.
Mulčiavimo įtaka derliui
Teigiamas ir neigiamas poveikis
Organiniai mulčiai nevienodai lemia žemės ūkio augalų derlių. Kai kurie tyrėjai nurodo, kad pasėlių mulčiavimas organika didina derlių.
Kitų tyrimų duomenimis, durpių, pjuvenų ar šiaudų mulčias dėl jame susidarančio netinkamo anglies ir azoto santykio gali netgi sumažinti derlių.
Dirvožemio pH, maisto medžiagų kiekiai augaluose ir jų biologinės savybės, dirvožemio temperatūros pokyčiai, alelopatija - kitos priežastys, galinčios nulemti derlingumą.
Organinių mulčių įtaka tiek dirvos savybėms, tiek ir derliui didele dalimi priklauso nuo jų cheminės sudėties, ypač nuo anglies ir azoto santykio juose.
Lengvai skaidomi mulčiai didina augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį dirvoje, teigiamai veikia derlių, ypač ten, kur ūkininkaujama neintensyviai - nenaudojamos mineralinės trąšos ir kt.
Atsižvelgimas į augalo poreikius ir sezoniškumą
Renkantis mulčią augalams svarbu žinoti ne tik jo savybes, bet ir augalo poreikius. Šilumamėgiams augalams netiks mulčiai, palaikantys gerokai žemesnę dirvos temperatūrą.
Pavyzdžiui, pjuvenų mulčias gali turėti neigiamą įtaką pupelių derliui. Nuo pavasarinių šalnų pupelės labiausiai nukentėjo pjuvenomis mulčiuotuose laukeliuose. Šiaudais mulčiuotuose laukeliuose augusias pupeles šalnos taip pat pažeidė stipriai. O mažiausiai nukentėjo pupelės, augusios nemulčiuotuose ir žole mulčiuotuose laukeliuose.
Išvada: kai kurių mulčių pasėlyje negalima skleisti anksti, kol nepraėjęs šalnų pavojus, ypač auginant joms neatsparius augalus.
Mulčiavimo įtaka kenkėjams ir ligoms
Fizinis barjeras ir palankios sąlygos naikintojams
Mulčiavimas stabdo dirvos eroziją, mažina dirvos tankį ir šlyties pasipriešinimą, didina poringumą.
Taip pat veikia žaladarių - ligų sukėlėjų ir kenkėjų - plitimą pasėliuose.
Bulvių pasėlių mulčiavimas turi įtakos ne tik pasėlio piktžolėtumui, bet ir vabzdžiams-kenkėjams bei vabzdžiams-grobuonims, naikinantiems kenkėjus.
JAV atliktuose tyrimuose nustatyta, kad šiaudais mulčiuotame bulvių pasėlyje rasta mažiau kolorado vabalų ir jų lervų bei mažiau pažeistos bulvės.
Mulčias buvo kaip barjeras, mažino dirvos temperatūrą, o mulčiuotuose laukeliuose padaugėjo grobuonių, naikinančių kolorado lervas.
Praktinė patirtis atitiko minėtų tyrimų duomenis - žole mulčiuotame bulvių pasėlyje kolorado vabalai buvo pavieniai ir didelės žalos nepadarė.
Ne tik kolorado vabalai, bet ir kiti žaladariai dalį gyvenimo praleidžia maitindamiesi augalais (gyvendami ant jų), o dažnai nemažą dalį - dirvoje. Šiuo atveju mulčio sluoksnis naudingas kaip fizinis barjeras, trukdantis „nukeliauti“ reikiamu laiku į reikiamą vietą.
Be to, mulčiuotose lysvėse susidaro palankios sąlygos gyventi grobuonims, dėl kurių dalis kenkėjų yra sunaikinami.
Esant didesnei biologinei įvairovei geriau veikia bendrijų savireguliacijos dėsniai.
Praktiniai mulčiavimo aspektai
Mulčio sluoksnio storis ir tinkamų medžiagų pasirinkimas
Labai svarbus ir mulčio sluoksnio storis, kuris priklauso nuo paskirties, mulčiuojamų augalų, paplitusių piktžolių ir t.t.
Mulčiuodami medžius, krūmus galime naudoti 10-20 cm mulčio sluoksnį, daržoves, gėles - 2-10 cm.
Jei lauke išplitusios daugiametės piktžolės, kurios dauginasi ne tik sėklomis, bet ir atželia iš šaknų, šakniastiebių, stiebagumbių, reikia kloti storesnį (apie 10 cm) sluoksnį.
Mulčiuojant žole užtenka plono jos sluoksnio (iki 5 cm), o vėliau dar kartą ar net kelis mulčiuokime pakartotinai, jei pjaunamos vejos auginame nedaug.
Vasaros antrąją pusę ir pabaigoje nupjauta vejų žole galime padengti dirvos paviršių nuėmus daržoves.
Kai ruduo šiltas, po derliaus nuėmimo darže sėkmingai dygsta piktžolės - ypač galinsogos, spėjančios pražysti ir dirvą „praturtinti“ savo sėklomis.
Kad to išvengtume, dirvos paviršių po derliaus nuėmimo mulčiuokime bet kokiomis organinėmis liekanomis - išoriniais kopūstų gūžių, burokėlių lapais, peraugusiomis salotomis ir pan.
Išrovę ridikėlius, jei nesiruošiame valgyti jų lapų, palikime paskleistus toje vietoje, kur augo - nepridygs piktžolių, nes jų sėkloms dygti reikalinga šviesa.
Mulčiuota dirva visą vegetaciją lieka puresnė - išvengiama neigiamo lietaus lašų poveikio, dėl kurio gadinama dirvos struktūra, paviršiuje susidaro pluta.
Be to, mulčiuotoje dirvoje išdygusios ar atžėlusios pavienės piktžolės lengviau išsirauna.
Dirbant žemę po derliaus nuėmimo likęs organinis mulčias įterpiamas į dirvą ir papildo ją.
Dirvą organinėmis liekanomis mulčiuoja tie, kurie augina daržoves taikydami gamtinės žemdirbystės principus.
Šiltnamyje mulčiuojant žole reikia rečiau laistyti, dirva išlieka puri, išrauti tenka tik pavienes piktžoles, kurios numestos išdžiūsta ir tampa kaip mulčias.
Ko reikėtų vengti
Jeigu braškės bus mulčiuotos tik nupjauta žole, o tuomet smarkiai palis, uogos pradės pūti kartu su žole.
Vienas svarbus ypatumas - mulčiuoti žole derėtų saulėtą dieną. Jei bent vieną dieną nelyja, paskleisto žolės mulčio paviršius apdžiūva, ir jis nepakenks nei braškėms, nei agurkams.
Jei ypač gausiai prilijo ir drėgmė laikosi ilgai (vanduo tarplysviuose telkšo 2-3 dienas), agurkai, gulintys ant mulčio, įgauna pelėsių skonį ir kvapą.
Daržoves mulčiuokime apie 5 cm sluoksniu, vėliau, po mėnesio ar pusantro, pakartotinai.
Jei vasara lietinga, braškės pūva ir mulčiuotos, ir nemulčiuotos. Tik mulčiuotos - mažiau.
Mulčias nėra panacėja nuo visų ligų, kenkėjų, piktžolių, tačiau problemas tikrai pastebimai mažina.
Konkretūs mulčio tipai ir jų panaudojimas
Grikių lukštų mulčias yra puikus pasirinkimas tam tikrais sodininkystės atvejais. Šis mulčias ypač naudingas daržovėms ir vaisinius augalus auginantiems augalams. Grikių lukštų mulčias yra lengvas ir lengvai paskleidžiamas, sukuria apsauginį sluoksnį, kuris sulaiko piktžolių augimą ir išsaugo drėgmę. Be to, jis gana greitai suyra, papildydamas dirvą vertingomis organinėmis medžiagomis.
Pušies žievės mulčias yra populiarus ir vizualiai patrauklus pasirinkimas įvairioms sodo reikmėms. Jos sodrūs, žemės atspalviai suteikia estetinį grožį gėlynams ir kraštovaizdžio zonoms. Dėl šiek tiek rūgštaus pH pušies žievės mulčias idealiai tinka rūgštis mėgstantiems augalams, pavyzdžiui, azalijoms ir rododendrams.
Šilauogių mulčias - tai specialiai šilauogių uogoms skirtas mulčias, kuris pasižymi unikaliais dirvožemio reikalavimais ir jautrumu tam tikroms aplinkos sąlygoms. Šis specializuotas mulčias paprastai gaminamas iš medžiagų, kurios prisideda prie dirvožemio rūgštingumo didinimo ir sukuria aplinką, skatinančią optimalų mėlynių krūmų augimą ir vystymąsi.
Bendros mulčiavimo rekomendacijos
Pasirinkite mulčio rūšį pagal savo konkrečius poreikius ir augalų reikalavimus.
Prieš pradedant mulčiavimo procesą, įsitikinkite, kad dirva yra tinkamai paruošta.
Tolygiai paskleiskite mulčio sluoksnį aplink augalų pagrindą. Rekomenduojamas mulčio storis paprastai būna nuo 5 iki 10 cm.
Mulčio sluoksnį aplink medžius ir krūmus ištieskite plačiu ratu, padengdami visą šaknų zoną.
Mulčiuokite gėlynus ir daržus, kad geriau sulaikytumėte drėgmę, suvaldytumėte piktžoles ir pagerintumėte dirvožemio būklę.
Naudokite mulčią sodo takams ir takeliams, kad sukurtumėte švarų ir vizualiai patrauklų sodo įvaizdį.
Laikui bėgant mulčias natūraliai suyra dėl atmosferos poveikio ir mikrobų veiklos.
tags: #mulcio #klojimas #takeliui