Istorija apie pirmuosius traktorius ir jų evoliuciją
Nuo pat seniausių laikų žmonės gamino ir naudojo darbo įrankius, kurie buvo būtini išgyvenimui ir kovai su gamta. Pirmykščiai žmonės, naudodamiesi rankomis, akmenimis ir kaulais, gamino kirvius, peilius, ietis ir kitus įrankius, kurie padėdavo jiems medžioti ir rinkti maistą. Vėliau, mezolito laikotarpiu, atsirado dailidės instrumentai ir pirmieji mechanizmai, tokie kaip suduriamasis grąžtas, leidę sukurti rogės, skaptuotas valtis ir irklus. Tačiau tik žemės ūkio atsiradimas tapo kertiniu lūžiu žmogaus istorijoje, leidžiančiu pereiti prie sėslaus gyvenimo ir sukurti pagrindus technikos revoliucijai.
Technologinės revoliucijos ir žemės ūkio įrankių raida
Žemdirbystės vystymasis paskatino specialių darbo įrankių, tokių kaip medinis kauptukas, pjautuvas ir rankinės girnos, atsiradimą. Norint patobulinti šiuos įrankius ir apdoroti žemę, žmonės patobulino dailidės įrankius, naudodami skaptavimo ir šlifavimo įrankius iš akmens. Šis laikotarpis, žinomas kaip neolitas, taip pat atnešė naujus būdus maisto gamybai ir sandėliavimui. Audinio atsiradimas pakeitė gyvūnų odas, o verpimo mašina ir audimo staklės tapo svarbiais išradimais.
Nuo akmens amžiaus žmogus nuolat plėtė įrankių naudojimą. Vėliau, pastebėjus, kad kaitinimas tam tikrų uolienų su medžio anglimis duoda varį, buvo atrastas metalų išlydimo ir liejimo procesas. Šie atradimai, tikėtina, įvykę Mesopotamijoje IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą, leido sukurti tvirtesnius ir patvaresnius įrankius. Tačiau metalų apdirbimas reikalavo sudėtingesnės gamybos sistemos, įskaitant kasyklas, krosnis ir kalvių darbą. Ankstyvoji vario ir geležies gamyba buvo sudėtinga ir brangi, todėl metaliniai įrankiai buvo prieinami tik nedidelei visuomenės daliai.
Didelis šuolis į priekį žemės ūkyje įvyko išradus plūgą, kuris, kartu su pakinktais gyvuliams, leido žmonėms pasitelkti kitas jėgas fiziniam darbui atlikti. Vėliau atsirado vežimas su ratais, o Egipte pradėti naudoti būriniai laivai, panaudojant vėjo jėgą. Apie 3500-3000 m. prieš mūsų erą Mesopotamijoje buvo išrastas ir molinis ratas.
Šie išradimai paskatino didelius socialinius pasikeitimus. Padidėjęs maisto gamybos efektyvumas ir galimybė gaminti daugiau produkcijos nei reikalinga gyventojų išgyvenimui, leido atsirasti laisvalaikiui ir specialistams, kurie galėjo tobulinti gamybos būdus. Tai paskatino visuomenės skirstymąsi į klases ir turtų kaupimąsi, kas buvo būtina dideliems statybos, drėkinimo sistemų ir kitų infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui.
Traktoriaus atsiradimas ir evoliucija
Jei reikėtų įvardinti radikaliausiai žmonių pasaulį pakeitusius išradimus, greta tokių dalykų kaip ratas, kompasas, elektros lemputė ar internetas, neišvengiamai reikėtų įrašyti „traktorius“. Pavadinimas „traktorius“ kilęs iš lotyniško žodžio „traho“, reiškiančio „traukiu“. Pirmoji pusiau mobilioji garo variklio versija pasirodė 1812 m., sukurta britų inžinieriaus Richardo Trevithicko. Nors šis variklis galėjo pajudėti iš vietos, jis vis tiek turėjo stovėti vietoje, dirbdamas kaip kukurūzų kuliamoji.
Žingsniu arčiau šiuolaikinio traktoriaus pasistūmėjo kitas britų inžinierius Williamas Tuxfordas 1839 m. Jo sukonstruotas mechanizmas galėjo judėti lengviau, tačiau garo variklis vis dar veikė tik stovėdamas vietoje. „Tikruoju“ traktoriumi, gebančiu ne tik judėti be arklių, bet ir sėkmingai arti, žinovai laiko 1859 m. pasaulį išvydusį Thomo Avelingo garo varikliu varomą kūrinį.
Amerikietis išradėjas Johnas Froelichas 1892 m. sukūrė pirmąjį benzinu varomą traktorių, sumontavęs vieno cilindro Van Duzen variklį ant seno garo traktoriaus bazės. Tačiau jo užmojai gaminti ir parduoti tokias mašinas nesulaukė didelio ūkininkų dėmesio. Pirmuoju komerciškai sėkmingu traktoriumi laikomas britų inžinieriaus Dano Albone‘o sukurtas ir 1902 m. pasirodęs „Ivel Agricultural Motor“. Šis trijų ratų traktorius turėjo kietą guminės masės padangą priekiniame rate ir metalinius galinius varančiuosius ratus, o tai lėmė itin gerą manevringumą.
Traktorių gamybos pradžia ir sovietinė era
Pirmieji traktoriai su vidaus degimo varikliu pradėti masiškai gaminti Jungtinėse Amerikos Valstijose 1901 m., o vikšriniai traktoriai - 1912 m. Didelį postūmį traktorių masinei gamybai davė „Ford Motor Co.“ bendrovė 1917 m.
Lietuvoje traktoriai pradėti naudoti XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje. Iš pradžių jie buvo perkami iš Latvijos, Danijos, o vėliau - iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir JAV. Traktoriai buvo naudojami stambiuose ūkiuose lauko darbams, javams kulti ir žemėms melioruoti. 1940 m. Lietuvoje buvo apie 1200 traktorių.
Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungoje traktorių gamyba tapo prioritetine žemės ūkio mechanizavimo kryptimi. 1920 m. kai kuriose gamyklose pradėtos organizuoti mažos traktorių gamybos serijos, o Putilovsko gamykloje (vėliau - Kirovo gamykla) bandyta traktorius gaminti masiškiau. Svarbi istorijos gairė - traktoriaus CXTZ-15/30 gamyba, kai pirmą kartą Tarybų Sąjungoje buvo įsisavinta masinės gamybos technologija. Šis traktorius buvo kuriamas remiantis vienu geriausių pasaulyje amerikietišku traktoriumi „International McCormick Deering 15-30“.
1930 m. birželį iš Stalino traktorių gamyklos konvejerio nuriedėjo pirmasis ratinis karbiuratorinis žibalu varomas traktorius CXTZ-15/30. Šis modelis buvo plačiai paplitęs Tarybų Sąjungos žemės ūkyje 1930-1937 m. Vėliau, nuo 1948 iki 1950 m., panašią techniką gamino Maskvos antroji automobilių remonto gamykla, o nuo 1945 m. Vladimiro traktorių gamykloje pradėti gaminti panašūs traktoriai „Universal“ su geležiniais ratais.
2026 m. Praeities galia. Antikvariniai traktoriai ir varikliai Žemės ūkio muziejuje ir meno centre.
Šiuolaikiniai traktoriai ir jų reikšmė
Šiuolaikiniai traktoriai yra sudėtingi inžinerinės išmonės pavyzdžiai, pripildyti elektronikos, galingų variklių ir komforto įrangos. Jie gali būti naudojami įvairiems darbams: sniegui stumti, šiaudams krauti, priekaboms vilkti, rąstams traukti ir daugeliui kitų. Įprastinis traktorius turi du didelius užpakalinius (varančiuosius) ratus bei du mažesnius vairuojamus priekinius ratus, nors naujesni modeliai gali turėti keturis panašaus dydžio varančiuosius ratus.
Traktoriaus apsivertimas yra viena didžiausių rizikų žemės ūkyje, todėl moderniuose traktoriuose didelis dėmesys skiriamas saugumui, įskaitant kabinos montavimą. Naujesnių traktorių greitis gali siekti iki 40 km/h, o kai kuriuose akseleratoriaus veikimas yra atvirkštinis: didžiausias greitis pasiekiamas jį visiškai atleidus.
Nors moderniuose ūkiuose vis dar galima pamatyti senesnių modelių, pavyzdžiui, vikšrinių monstrų DT-74, Sodeliškių dvaro muziejuje galima išvysti ir restauruotus garinius traktorius, kurie demonstruoja technikos evoliucijos istoriją. Šie senukai, kurių galia siekia apie 25 AG, primena apie traktorių, kaip vieno svarbiausių žemės ūkio technikos išradimų, svarbą.
tags: #pats #pirmas #senovinis #traktorius