Kalcio amonio salietros naudojimas po sėjos: normos ir rekomendacijos
Augalininkystės srityje tręšimas azoto trąšomis yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių ne tik augalų derlių, bet ir jo kokybę. Ypač tai aktualu kviečių auginimui, siekiant gauti ne tik gausų, bet ir kokybišką grūdų derlių, atitinkantį duonos gamybos reikalavimus. Šiame straipsnyje nagrinėjami kalcio amonio salietros naudojimo ypatumai po sėjos, siekiant optimizuoti miežių ir kviečių auginimo procesą.
Kviečių auginimo ir grūdų kokybės svarba
Kviečiai (Triticum aestivum) yra vieni svarbiausių pasaulyje ir Lietuvoje auginamų augalų. Dėl didelės paklausos duonos pramonėje, stengiamasi auginti ne tik derlingus, bet ir geros kokybės grūdus. Tačiau ne visada pavyksta užpildyti rinkos poreikius aukštos kokybės grūdais, auginamais Lietuvoje. Grūdų kokybę lemia daugybė veiksnių, įskaitant veislę, agroklimatines sąlygas ir agrotechninius sprendimus.
Grūdų kokybės rodikliai ir jų reikšmė
Pagrindiniai grūdų kokybės rodikliai, ypač svarbūs duonos gamybai, yra baltymai ir glitimas. Baltymai, kaip azoto turintys junginiai, yra svarbiausia gyvojo organizmo statybinė medžiaga. Grūdų kokybei įvertinti svarbus baltymų kiekis, kuris, remiantis standartais, turėtų būti ne mažesnis kaip 11,5%. Tačiau vien pakankamas baltymų kiekis negarantuoja geros duonos kokybės. Glitimas, susidarantis kviečių branduolyje, atsakingas už tešlos gebėjimą sulaikyti anglies dvideginį, todėl kepiniai būna purūs ir gerai iškilę. Vertinant glitimo kiekį ir kokybę, sprendžiama apie miltų kepimo savybes.
Kiti svarbūs rodikliai apima angliavandenius (60-65% grūdų masės), kurių pagrindinis komponentas yra krakmolas, bei mineralines medžiagas, kurių didžiausias kiekis randamas grūdų luobelėje ir aleurono sluoksnyje.
Azoto tręšimo reikšmė kviečių augimui ir derliui
Vienas svarbiausių ir efektyviausių veiksnių, reguliuojančių ne tik derliaus didinimą, bet ir jo maistinę kokybę, yra tręšimas azoto trąšomis. Azotas yra būtinas makroelementas, skatinantis augalų krūmijimąsi, didinantis lapų paviršiaus plotą, didinantis chlorofilo kiekį, ilgina vegetacijos periodą ir lemia stambesnių, geresnės kokybės grūdų subrandintimą.
Tačiau azoto trąšų dozavimas yra itin svarbus: per didelė norma gali lemti pasėlių išgulimą, o per maža - nepanaudojamą augimo potencialą. Todėl labai svarbu parinkti tinkamą azoto normą ir tręšimo laiką.
Azoto trąšų tipai ir jų poveikis
- Amidas (karbamidas): 46% azoto, NH2 forma. Geriausiai tinka tręšti per lapus, nes dirvoje virsta amoniu ir nitratu, kurias augalai lengvai absorbuoja.
- Amonis: 21% azoto, NH4 forma. Tinka žemai temperatūrai, skatina geresnį šaknų augimą ir maistinių medžiagų įsisavinimą.
Didžiausias miežių azoto trąšų poreikis atsiranda vegetatyvinio augimo laikotarpiu, nuo vamzdelio formavimosi pradžios. Pagrindinės azoto trąšų rūšys, naudojamos miežiams ir kviečiams, yra:
- Amonio nitratas: efektyvi trąša daugumai dirvožemių tipų.
- Kalcio amonio salietra: be azoto, turi kalcio, todėl mažiau parūgština dirvožemį.
- Karbamidas: kietosios trąšos su dideliu azoto kiekiu.
- Karbamido ir amoniako mišinys: didelės koncentracijos trąša.
Kalcio amonio salietros naudojimo normos ir laikas
Tyrimai, atlikti 2007-2008 metais Kėdainių rajone, parodė, kad papildomas N30 norma tręšimas bambliavimo tarpsnyje suteikė esminį 0,3-0,4 t ha⁻¹ derliaus priedą. Tai patvirtina, kad tinkamas azoto trąšų panaudojimas augimo laikotarpiu yra labai efektyvus.
Azoto trąšų poreikis didėja vegetacijos metu. Pavasarį, atsinaujinus augalų vegetacijai, rekomenduojama papildomai tręšti amonio salietra. Tręšimas azotu turėtų būti atliekamas mažiausiai du kartus, siekiant ne tik padidinti derlių, bet ir pagerinti grūdų kokybę (kokybinis tręšimas).
Dirvožemio analizė padeda nustatyti tinkamiausią azoto dozę pirmajam pavasariniam tręšimui. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad azotas yra lengvai išplaunamas iš dirvožemio, todėl jo trūkumas vegetacijos metu gali neigiamai paveikti augalų vystymąsi.
Rekomendacijos dėl tręšimo laikotarpio
- Pavasarį: augalų vegetacijos atsinaujinimo pradžioje, bambliavimo tarpsnyje.
- Papildomas tręšimas: karbamido tirpalu pavasarį.
Vidutinė azoto veikliosios medžiagos norma svyruoja nuo 60 iki 90 kg ha⁻¹. Svarbu, kad azoto netrūktų nuo bambliavimo pradžios iki plaukėjimo tarpsnio.
Kiti svarbūs veiksniai, įtakojantys grūdų kokybę
Be tinkamo tręšimo, grūdų kokybei įtakos turi ir kiti veiksniai:
- Veislės pasirinkimas: svarbu parinkti veisles, kurios geriau prisitaikiusios prie vietos sąlygų ir subrandintų kokybiškus grūdus.
- Dirvožemio savybės: optimaliam augimui tinkamiausi velėniniai karbonatiniai, velėniniai glėjiuoti ir velėniniai jauriniai silpnai pajaurėję dirvožemiai.
- Sėjos laikas ir gylis: optimali sėjos norma ir laikas lemia pasėlio tankumą ir jo atsparumą neigiamiems veiksniams.
- Klimatinės sąlygos: saulės spinduliuotės intensyvumas ir drėgmės deficitas formavimosi metu turi įtakos grūdų baltymingumui.
Kokybiškų grūdų auginimui svarbu kompleksinis požiūris, apimantis tinkamą veislės pasirinkimą, subalansuotą tręšimą ir optimalią agrotechniką.
tags: #rekomenduojama #kalcio #amonio #salietra #mieziams #po