Piktžolių kontrolė ir integruotos apsaugos strategijos
Piktžolės pasėliuose kelia nemažą žalą, tiesiogiai mažindamos žemės ūkio augalų derlių ir pablogindamos jo kokybę. Be to, subrandindamos ir išbarstydamos sėklas, jos didina vėlesnių augalų piktžolėtumo kontrolės išlaidas.
Lietuvoje registruota daugiau kaip 200 piktžolių rūšių, kurių dauguma plinta sėklomis. Kai kurios piktžolės sėklas paskleidžia pačios, kitoms padeda vėjas, vanduo, gyvūnai, paukščiai ar net žmogaus ūkinė veikla. Kadangi dauguma piktžolių dauginasi sėklomis, labai svarbu kontroliuoti jų kiekį dirvožemyje.
Piktžolių sėklų bankas dirvožemyje
Dirvožemyje esančios piktžolių sėklos sudaro vadinamąjį piktžolių sėklų banką, kuris yra pagrindinis laukų piktžolėtumo šaltinis. Sėklų banko tyrimai suteikia daugiau informacijos apie botaninę įvairovę nei paprastas piktžolėtumo įvertinimas, nes dalis piktžolių sunaikinama auginant kultūrinius augalus, o jų sėklos dirvoje išlieka.
Didžiausią sėklų dalį dirvožemyje (apie 95 proc.) sudaro vienmečių piktžolių sėklos. Dalį sėklų galima rasti ir ant dirvos paviršiaus. Svarbu suprasti, kad ne visos dirvoje esančios sėklos gali sudygti ir ne visada, jei lauke yra tam tikrų augalų, rasime ir jų sėklų dirvoje. Sėklos dirvoje gali išlikti ilgą laiką arba žūti.
Tai, kiek paplis atskirų rūšių piktžolių sėklos dirvoje, priklauso nuo keleto veiksnių: kiek vienas augalas subrandina sėklų, kiek ilgai sėklos išlieka dirvoje ir ar aplinkos sąlygos bus palankios sėklų dygimui.
Piktžolių sėklų pasiskirstymas dirvožemyje
Lietuvos žemdirbystės institute buvo atlikti piktžolių sėklų kiekio dirvožemyje stebėjimai, taikant skirtingus dirvos dirbimo būdus. Mažiausiai piktžolių sėklų buvo rasta laukeliuose, kur dirva buvo ariama. Skirtingas dirvos dirbimo gylis turėjo įtakos sėklų pasiskirstymui ariamajame sluoksnyje. Tolygiausiai piktžolių sėklos pasiskirstė dirvą ariant. Dirvą dirbant 10 cm gyliu, didžioji dalis (apie 80 proc.) visų sėklų buvo randama 0-5 cm ir 5-10 cm gyliuose. Sėjant į nedirbtą dirvą, daugiau nei 50 proc. sėklų liko paviršiuje.
Bearimis dirbimas ir tiesioginė sėja leidžia piktžolėms likti dirvos paviršiuje, kur jos greičiau žūva. Daugelio piktžolių sėklų dygimą skatina dirvos sujudinimas. Taigi, viena iš priemonių piktžolių sėklų kiekiui dirvožemyje mažinti yra nejudinti dirvos iš karto po sėklų išbyrėjimo.
Integruota piktžolių kontrolė
Didėjantis piktžolių atsparumas herbicidams ir augantys aplinkosaugos reikalavimai skatina taikyti integruotą apsaugą nuo piktžolių. Viena iš integruotos kontrolės priemonių turėtų būti piktžolių sėklų banko mažinimas.
Augalų sėjomaina
Augalų sėjomaina yra svarbus integruotos kontrolės elementas. Auginant skirtingus augalus, į dirvožemį gali patekti nevienodas piktžolių skaičius, nes vieni augalai geriau konkuruoja su piktžolėmis, o kiti - prasčiau. Sėjomaina leidžia skatinti piktžolių sėklų dygimą ir po to sunaikinti sudygusias piktžoles.
Kitos svarbios priemonės
- Sėti švarią sėklą, kad nebūtų platinamos piktžolių sėklos su sertifikuota sėkla.
- Valyti techniką važiuojant iš lauko į lauką, siekiant išvengti piktžolių sėklų plitimo.
- Rankiniu būdu šalinti dideles piktžoles iš laukų, nes nustatyta, kad 10 proc. didžiausių individų subrandina 90 proc. sėklų.
Augalų apsaugos svarba
Efektyvi piktžolių kontrolė yra būtina kiekvienais metais. Patogenai, piktžolės ir bestuburiai sukelia didelius auginamų augalų nuostolius visame pasaulyje. Augalų apsauga yra gyvybiškai svarbi siekiant apsaugoti pasėlius. Jos vertė ir nauda tampa akivaizdi žemės ūkiui, miškininkystei ir sodininkystei, visų pirma mažinant derliaus nuostolius ir užtikrinant pasėlių kokybę.
Augalų apsauga teikia didelę bendrą naudą visuomenei: padeda užtikrinti verslo ūkių pajamas žemės ūkyje, miškininkystėje ir sodininkystėje, taigi ir užimtumą kaimo vietovėse.
Teisinis reguliavimas ir integruotosios kenkėjų kontrolės principai
2006 m. priėmus Tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją, buvo sukurta nauja pesticidų patvirtinimo ir naudojimo teisinė sistema. Įgyvendinant šią strategiją, Europos Komisija (EK) atidžiai stebėjo TPN direktyvos įgyvendinimą valstybių narių lygmeniu. Padaryta didelė pažanga, ir šiuo metu visos valstybės narės yra priėmusios savo nacionalinius veiksmų planus.
Ypatingas dėmesys ir pastangos skirti integruotosios kenkėjų kontrolės (IPM) principų ir alternatyvių metodų taikymui bei vertinimui, siekiant sumažinti priklausomybę nuo pesticidų naudojimo. Nors valstybės narės dar nėra nustačiusios aiškių kriterijų, kuriais būtų užtikrinta, kad visi profesionalūs naudotojai įgyvendintų bendruosius integruotosios kenkėjų kontrolės principus, pažanga šioje srityje yra akivaizdi.