Rožių krūmų auginimas: išsamus vadovas
Rožės - vienos populiariausių ir mėgstamiausių gėlių pasaulyje, žavinčios savo kvapais, spalvų įvairove ir nepakartojamu žiedų grožiu. Nors kartais jos laikomos reikliomis, tinkamai prižiūrint, rožių krūmai gali džiuginti savo žydėjimu ištisą sezoną, suteikdami sodui ypatingo žavesio. Šis vadovas apžvelgia pagrindinius rožių auginimo aspektus, pradedant nuo sodinimo iki priežiūros ir paruošimo žiemai.
Rožių sodinimas
Vieta ir dirvožemis
Rožėms geriausiai tinka saulėta sodo vieta, tačiau jos gali augti ir daliniame pavėsyje. Visiško pavėsio rožės nemėgsta, kaip ir atviros, labai vėjuotos ar šaltos vietos. Svarbu atsižvelgti ir į dirvožemį: rožės neaugs ten, kur gruntinis vanduo yra labai aukštai (aukščiau kaip 1,5 metro nuo žemės paviršiaus).
Ypač svarbu tinkamai paruošti dirvožemį, geriausiai tai daryti iš anksto prieš sodinimą. Rožėms labiausiai tinka lengvo priemolio dirva, praturtinta perpuvusiu mėšlu ar kompostu. Paruoštas dirvožemio sluoksnis turi būti apie 60 cm gylio. Jeigu dedama daug durpių, būtina neutralizuoti rūgštį, pridėjus kreidos. Patogu naudoti jau paruoštas durpes.
Laikas ir atstumas
Rožes galima sodinti nuo pavasario (po didžiųjų šalnų) iki rudens (spalio pradžios). Sodinimo tankumas priklauso nuo rožių veislių grupių ir konkrečios veislės savybių. Vidutiniai atstumai tarp krūmų yra šie:
- Miniatiūrinės rožės: 30 cm
- Kompaktiškos daugiažiedės arba didžiažiedės rožių krūmai: 60 cm
- Aukšti, platūs krūmai: 75-150 cm
- Stiebinės rožės: 120 cm
- Laipiojančios rožės: 100-300 cm
Šiuolaikinėje literatūroje rožes rekomenduojama sodinti tokiame gylyje, kad skiepijimo vieta liktų žemiau dirvos paviršiaus (apie 4-5 cm).
Paruošimas ir sodinimo procesas
Prieš sodinimą sodinuką svarbu gerai palaistyti arba net pamirkyti šaknis vandenyje. Iš polietileno maišelio išimto krūmo šaknų išskleisti nereikia, tik svarbu duobėje užpildyti visas susidariusias ertmes, o aplink pasodintą krūmelį suspausti žemę. Jaunas rožes reikia sodinti labai atsargiai, kad neatskiltų įskiepis. Jeigu sodinamos rožės atviromis šaknimis, reikia stengtis, kad jos žemėje neliktų užsilenkusios. Labai ilgas šaknis galima šiek tiek patrumpinti aštriu įrankiu.
Pasodintą rožę rekomenduojama apkaupti. Jei oras sausas, vėjuotas ar naktimis galimos šalnos, reikia padaryti kauburėlius iš žemės. Jei rožės sodinamos rudenį, genėti nereikia, o pavasarį nudengtas rožes reikia išgenėti, pašalinant pajuodusius, smulkius, negyvus ar nereikalingus stagarus.
Pirmamečiams krūmams neleiskite žydėti - žiedinius pumpurus nulupkite, kad rožėms reikėtų augti ir sustiprėti.
Rožių priežiūra
Laistymas
Rožių šaknų sistema yra labai gili, todėl įsišaknijusio krūmo nereikia dažnai laistyti. Tačiau per sausras laistyti būtina. Nors nelaistomo krūmo lapai būna lygūs ir žali, augimas sustoja, o žiedai išauga maži ir greičiau peržydi. Nereikia rožių laistyti po truputį ir dažnai, geriau laistyti gausiai. Vidutinio aukščio krūmui rekomenduojama apie 5 litrus vandens, o užaugusiai laipiojančiai rožei - apie 15 litrų. Piltuvą be purkštuko laikyti arti žemės. Krūmas sausu oru laistomas kasdien, kol prigyja. Nederėtų laistyti rožių labai šaltu vandentiekio vandeniu.
Laistymą galima derinti su tręšimu. Rožėms tinka raugintas karvės mėšlas, praskiestas vandeniu (santykis 1:10). Šiuo raugu ir azoto trąšomis galima tręšti iki liepos vidurio. Rugpjūčio mėnesį naudokite kalio, fosforo trąšas ir medžių pelenus.
Tręšimas
Kad rožės žydėtų gausiai, svarbu jas tinkamai ir laiku patręšti. Vegetacijos metu rožes siūloma tręšti 3-4 kartus:
- Pavasarį - amonio salietra (kad krūmai greičiau išaugintų vešlias šakas).
- Vasaros pradžioje - kompleksinėmis trąšomis su didesniu fosforo ir kalio kiekiu.
Vasarą rožes rekomenduojama mulčiuoti, kad per sausrą iš dirvos mažiau išgaruotų drėgmė, ilgiau išliktų ir neišsiplautų maisto medžiagos. Mulčias papildo dirvožemį organinių medžiagų kiekiu. Geriausia naudoti tik organines medžiagas.
Naujų sodinukų po pasodinimo geriau netręšti, tik gerai palieti. Pirmais metais po pasodinimo rožių galima ir visai netręšti, vėliau tręšti du kartus per metus. Nuo rugsėjo mėnesio tręšti tik fosforo ir kalio trąšomis. Galima tręšti ir per lapus.
Nuvytusių ir laukinių ūglių šalinimas
Labai svarbu pašalinti peržydėjusius žiedus. Tai skatina greitesnį naujų žiedinių ūglių augimą ir mažiau vargina krūmą. Pjaunama visa viršutinė ūglio dalis su dviem trimis lapais iki lapo, nukreipto į krūmo išorę. Jei nenuskabysite nužydėjusių žiedų, užsimegs vaisiai, o tai gali trukdyti pakartotiniam žydėjimui.
Laukiniais ūgliais vadinami tie, kurie išauga iš šaknies kamieno, o ne iš priskiepytos rožės pagrindo. Juos nesunku atpažinti iš kitokios lapų spalvos, stiebų formos. Įsitikinus, kad tai laukinės rožės ūglis, būtina jį kuo greičiau išpjauti, nes jie atima daug maisto medžiagų iš kultūrinių ūglių.
Genėjimas
Krūmai genimi dukart. Pagrindinis genėjimas atliekamas rudenį (spalį ir lapkritį, priklausomai nuo orų). Išpjaunami visi nesumedėję ūgliai, nuskinami lapai, pašalinamos smulkios, plonos ir abejotinos sveikatos šakelės, o paliekamos geriausiai išsivysčiusios, tvirtos. Krūminės rožės pjaunamos 20-25 cm aukštyje. Visas nugenėtas "turtas" kruopščiai surenkamas ir išvežamas.
Antrą kartą rožės genimos pavasarį, nudengus. Pašalę, patamsėję stiebai išpjaunami iki sveikos medienos. Jei krūmai pernelyg tankūs, praretinami. Jie puikiai vystosi ir žydi, jei lieka bent 2-3 sveiki pumpurai.
Besidriekiančių rožių karpyti beveik nereikia, nukarpomi tik ilgų, išbėgusių ūglių galai. Miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai, ne daugiau 1/3 ilgio. Arbatinės-hibridinės rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20-30 cm., floribundinės - šiek tiek ilgesni - 30-40 cm. Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm. nuo skiepijimo vietos. Parko rožių iškarpomi tik seni, ligoti ir kreivi stiebai. Vijoklinių rožių šakų taip pat nereikia trumpinti, nes gausiai jos žydi ant antramečių ūglių, tik pavasarį nukerpamipajuodę šakelių galiukai.
Rožių veislės ir pasirinkimas
Rožių pasaulis yra itin turtingas. Kolekcionieriai augina per 150 veislių rožių, įskaitant floribundines, arbatines-hibridines, parko rožes. Populiarios vokiečių firmų "Kordes" ir "Tantau" veislės pasižymi ne tik žiedų gausa, bet ir puošnia lapija.
Populiarios veislės ir jų savybės
- 'Artemis': įspūdinga balta rožė su dideliais žiedynais, žydinti ilgai.
- 'Baroc': galingas krūmas, pražystantis persikinių atspalvių žiedais.
- 'First Lady': daili, kvapi rožių veislė su švelniai rožiniais žiedais.
- 'Hyde Hall': viena įspūdingiausių angliškųjų rožių, žydi iki vėlyvo rudens, tačiau yra labai spygljuota.
- 'Benjamin Britten': viena anksčiausiai pražystančių angliškųjų rožių.
- 'Graham Thomas' ir 'Charlotte': gražios geltonosios angliškos rožės.
- 'Arabia', 'Chipendalle', 'Caramella': nuostabios įvairių geltonų ir rausvų atspalvių rožės.
- Klasika: 'Leonardo da Vinci', 'Midsoomer', 'Stadtroom' - populiarios floribundinės rožės.
Rožių grupės
- Poliantinės (daugiažiedės, mažažiedės): smulkūs žiedai tankiuose žiedynuose, žydi gausiai ir pakartotinai. Dažniausiai žemi, kompaktiški krūmai (iki 1 m).
- Floribundinės (daugiažiedės): šiek tiek stambesni žiedai, susitelkę į žiedynus. Žydi ilgai ir gausiai. Vidutinis atsparumas šalčiui.
- Grandiflora (stambiažiedės): labai stambūs, dažnai pavieniai žiedai, ilgi tiesūs stiebai. Gali pasiekti iki 1,5-2 m aukščio. Atsparesnės šalčiui ir ligoms nei arbatinių-hibridinių grupė.
- Arbatinės-hibridinės (stambiažiedės): stambūs, pavieniai žiedai, ilgi tiesūs stiebai. Dažniausiai kvepia. Žydi ilgai ir gausiai. Reikalinga papildoma apsauga nuo šalčio.
- Laipiojančios (vijoklinės): stiebai užauga iki 2,5-5 m ilgio. Reikalingos atramos. Dažniausiai žydi ant antramečių stiebų.
- Parko (krūminės): užauga iki 1,5-2 m aukščio. Pasižymi stipriu krūmu ir svaiginančiu kvapu. Atsparios šalčiams.
Renkantis rožių veisles, svarbu atsižvelgti į sklypo dydį, reljefą, dirvožemį, gruntinio vandens lygį, apsaugą nuo vėjų, krūmų aukštį, spalvas, žydėjimo periodus ir trukmę, atsparumą ligoms, kenkėjams bei žiemai.
Rožės 101: pradedančiųjų vadovas apie rožių veisles, priežiūrą ir auginius
Rožių apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Laiku apsaugojus nuo ligų ir kenkėjų, rožių krūmai išlieka dekoratyvūs ištisą sezoną. Pirmiausia rudenį ir anksti pavasarį juos ir žemės paviršių reikėtų nupurkšti vario preparatais.
Žiedpumpurių formavimosi pradžioje rožes purkškite insekticidais ir fungicidais, kad nesusidarytų grybinių ligų, ypač dėmėtligės, židinių. Tuo pačiu fungicidu galima purkšti ne daugiau kaip du kartus, paskui keiskite kitu. Kuo smulkesni lašeliai sklinda iš purkštuvo, tuo geriau, nes stambūs greitai nuteka nuo vaškinių rožių lapų. Į skystį galima įdėti šiek tiek muilo, kuris "priklijuoja" jį prie ligoto ar kenkėjų užpulto krūmo. Apipurkškite abi lapų puses.
Nuo ligų augalus purkškite profilaktiškai, nelaukdami, kol išryškės nerimą keliantys požymiai (rudos, juodos ar purpurinės dėmės ant lapų, miltinės apnašos ir t. t.). Nupurškę tris kartus (gegužės pradžioje ar viduryje, birželio viduryje ar pabaigoje, rugsėjo pradžioje ar viduryje) išvengsite jų protrūkio.
Kovoti su rožių kenkėjais tinka tokie preparatai kaip „NeemAzal“. Taip pat galima naudoti biologines, natūralios kilmės augalinių ekstraktų pagrindu pagamintas trąšas, pavyzdžiui, Mimoten, kurios yra puiki prevencinė priemonė ir alternatyva fungicidams.
Rožių paruošimas žiemai
Rudenį, nors rožės dar pilnos žiedų, bet jau pradedamos ruošti žiemos poilsiui. Žiemai rožės pakerpamos spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje. Anksti kirpus, ypač esant šiltam ir ilgam rudeniui, dalis krūmelių atsprogsta, pradeda augti ūgliai, kurie nespėja sumedėti ir pasiruošti žiemai.
Baigiant genėti, likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukarpyti. Nuo žemės aplink krūmelį surinkti ir nugrėbti gulinčias šakeles, lapus, žiedlapius ir kt. Prieš dengiant rožes, dar esant teigiamai temperatūrai, krūmelius ir žemę aplink juos dezinfekuoti vario gr. produktais.
Uždengti rožes tik atėjus pastoviems šalčiams. Lengvų šalnų rožės nebijo, jos netgi tampa atsparesnės. Gruodui sutraukus žemę, užpilkite 15-20 cm. kaupą durpių, po to eglišakėmis. Negalima rožių uždengti akliai ar per šiltai. Nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda pūti, o per šiltai apklojus ir esant saulėtoms dienoms ir atlydžiams, rožės pradeda busti ir vėl atšalus gali žūti. Labai gerai, kai uždengtas rožes apsninga.
Svarbu ir laiku nuimti priedangas. Jei pavasaris ankstyvas, tai galima daryti ir vasario mėnesį. Svarbu pasirinkti apsiniaukusią dieną, kad rožės iš karto negautų per daug saulės.