Ozono sluoksnio nykimas, rūgštieji lietūs ir šiltnamio efektas: gamtosaugos iššūkiai
Viena svarbiausių ekologinių problemų, kuria pradėta aktyviai domėtis prieš 15-20 metų, yra stratosferos ozono sluoksnio nykimas. Šis reiškinys buvo konstatuotas 1985 m. virš Antarkties, kur ozono koncentracija nuo 1979 iki 1985 m. sumažėjo net 40 proc. Po maždaug šešerių metų ozono sluoksnio nykimas buvo pastebėtas ir virš Šiaurės pusrutulio, įskaitant Vakarų Europą ir šiaurinę Norvegiją. Netoli Lietuvos esančioje Lenkijoje 1992 m. sausio mėnesį nustatyta, kad ozono sluoksnis sumažėjo iki 44 proc.
Mokslininkai prognozuoja, kad ozono sluoksnis kasmet suplonėja maždaug 0,5 proc. Jei žmonija nenustos naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas (OAM), iki 2050 m. galime netekti iki 60 proc. ozono sluoksnio. Nors virš Lietuvos smarkaus ozono sluoksnio mažėjimo nepastebėta, visame pasaulyje ši problema kelia didelį susirūpinimą.
Ozono skylės ir jas sukeliančios medžiagos
Pastebėjus ozono sluoksnio nykimą, mokslininkai ėmėsi tirti jo atsiradimo priežastis. Nustatyta, kad didžiausią įtaką šiam reiškiniui turi chloro fluoro angliavandeniliai (CFC). Šie junginiai ardo ozono molekules, taip retindami ozono sluoksnį. Ozono skyle vadinamas reiškinys, kai ozono sluoksnio storis sumažėja iki 1 mm.
Dažniausiai minimas ozono sluoksnį ardančios chloro fluoro angliavandenilis yra freonas. Jis plačiai naudojamas šaldymo ir oro kondicionavimo įrenginiuose (apie 50 proc. panaudojimo), taip pat 15 proc. freono sunaudojama aerozolių gamyboje. Freonas yra metano ir etano mišinys, kuriame vandenilio atomai pakeičiami fluoro ir chloro atomais. Šis šaldymo agentas gali išsiskirti iš įvairių produktų, tokių kaip tepalai, oro gaivikliai, plaukų lakas, antikorozinės dangos, gesinimo putų balionėliai ir valymo priemonės. Vienas chloro atomas, pakilęs iki ozono sluoksnio, gali suskaldyti iki 10 000 ozono molekulių, kol tampa neaktyvus.
Reaguodama į šią problemą, Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) sudarė aplinkosaugos programą, kurios tikslas - palaipsniui sumažinti daugelio freonų gamybą ir naudojimą. Dėl to tokie freonai kaip R-12, R-22 ir kiti, labiausiai kenkiantys Žemės ozono sluoksniui, nebenaudojami buitinėje technikoje.
Ozono sluoksnio nykimo pasekmės
Ozono sluoksnio nykimas kelia tiesioginę grėsmę gyvybei Žemėje. Viena aktualiausių priežasčių yra padidėjusi rizika susirgti odos vėžiu. Mokslininkai apskaičiavo, kad ozono sluoksniui sumažėjus vos 1 proc., odos vėžio rizika padidėja 2-3 proc. Visi šie reiškiniai yra tiesiogiai susiję su stratosferos ozono sluoksnio plonėjimu.
Nors Lietuvoje ozono sluoksnį ardančios medžiagos negaminamos, visos prekės ir gaminiai, kurių sudėtyje yra OAM, yra įvežami iš kitų šalių ir šalyje plačiai naudojami. Europos Sąjungoje (ES) veikia ne vienas reglamentas, draudžiantis chlorfluorangliavandenilių, tokių kaip tetrachlormetanas, 1,1,1-trichloretanas, hidrobromfluorangliavandeniliai, bromchlormetanas ir metilbromidas, gamybą ir patekimą į rinką. Šie reglamentai ne tik siekia apsaugoti stratosferos ozono sluoksnį, bet ir užkirsti kelią klimato kaitai.
Jau uždrausta gaminti hidrochlorfluorangliavandenilį, o 2020 m. bus uždraustas ir jo naudojimas. Prognozuojama, kad ozono sluoksnis, koks buvo iki 1980 m., atsistatys ne greičiau kaip iki XXI amžiaus vidurio. Svarbu pažymėti, kad OAM yra ne tik ozono sluoksnį ardančios, bet ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos, todėl jų patekimas į atmosferą prisideda prie pasaulinės temperatūros kilimo. Šiomis dienomis jau matome šio reiškinio pasekmes, todėl būtina imtis veiksmingų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti.
Rekomenduojama rinktis gaminius, kuriuose nėra ozoną ardančių medžiagų. ES šalyse gamintojai privalo laikytis griežtų taisyklių, draudžiančių naudoti OAM. Tokie gaminiai dažnai yra specialiai žymimi.
Ozono dvilypumas: gyvybės šaltinis ir pavojus
Nors ozonas yra gyvybiškai reikalingas žmonėms, jis taip pat gali būti mirtinai pavojingas, priklausomai nuo jo buvimo aukščio. Stratosferoje (apie 80 km aukštyje) plytintis ozono sluoksnis saugo mus nuo pavojingų Saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių. Tačiau žmogaus kvėpavimo zonoje susidarantis ozonas gali būti mirtinas - jo įkvėpus galima uždusti. Patekęs į žmogaus organizmą, ozonas trukdo kraujui pasisavinti deguonį.
Dėl šios priežasties darbo aplinkoje, kur vyksta suvirinimo ar kiti gamybos procesai, kurių metu gali susidaryti ozonas, jo koncentracija yra nuolat matuojama ir normuojama. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai gali nustatyti ozono koncentraciją darbo aplinkos ore ir įvertinti cheminės medžiagos riziką. Dėl oro mėginių paėmimo ir tyrimų atlikimo galima kreiptis į NVSPL skyrius visoje Lietuvoje.
Oro tarša ir jos šaltiniai
Oro tarša yra kompleksinė problema, apimanti įvairius teršalus, tokius kaip sieros dioksidas, azoto oksidai, anglies monoksidas, lakūs organiniai junginiai, skystosios dalelės ir aerozoliai. Šie teršalai gali keliauti tūkstančius kilometrų, sukeldami papildomas aplinkos problemas.
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai yra:
- Pramonė: pramonės įmonės išmeta didelius kiekius teršiančių medžiagų, ypač deginant kurą.
- Transportas: automobilių, lėktuvų ir kitų transporto priemonių išmetamosios dujos yra reikšmingas oro taršos šaltinis, ypač miestuose.
- Energijos gavyba: elektrinių ir šiluminių jėgainių veikla, kuriose naudojamas organinis kuras, prisideda prie oro taršos.
- Žemės ūkis: trąšų naudojimas ir gyvulininkystė išskiria azoto junginius ir metaną.
- Atliekos: sąvartynai ir atliekų deginimas taip pat teršia orą.
Pastarąjį dešimtmetį kai kuriose šalyse, įskaitant Lietuvą, stebimas tam tikrų teršalų emisijos mažėjimas dėl ekonominių nuosmukių ir aplinkosaugos priemonių. Tačiau pasauliniu mastu tarša išlieka didelė problema.
Šiltnamio efektas ir klimato kaita
Šiltnamio efektas yra natūralus procesas, kuris leidžia Žemės paviršiui išlaikyti tinkamą temperatūrą gyvybei. Tačiau dėl žmogaus veiklos, ypač deginant iškastinį kurą, į atmosferą patenka didelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4) ir azoto suboksidas (N2O). Tai lemia globalinį klimato atšilimą.
Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir jų šaltiniai:
- Anglies dioksidas (CO2): susidaro deginant organinį kurą, naikinant miškus.
- Metanas (CH4): išsiskiria fermentacijos procese, ryžių laukuose, gyvulių mėšle, sąvartynuose.
- Azoto suboksidas (N2O): susidaro žemės ūkyje, pramonėje, deginant kurą.
Prognozės rodo, kad jei klimato kaita tęsis, vidutinė pasaulio temperatūra gali pakilti keliais laipsniais, o tai sukeltų rimtų pasekmių, tokių kaip jūrų lygio kilimas, ekstremalūs oro reiškiniai ir ekosistemų nykimas.
Globalinis atšilimas - Vaikų enciklopedija
Rūgštieji lietūs
Rūgštieji lietūs susidaro, kai į atmosferą patenkantys sieros dioksidas (SO2) ir azoto oksidai (NOx) reaguoja su vandeniu, deguonimi ir kitomis cheminėmis medžiagomis, sudarydami sieros ir azoto rūgštis. Šios rūgštys iškrinta ant žemės paviršiaus su lietumi, sniegu, rūku ar sausomis dalelėmis.
Pagrindiniai rūgščių lietų sukėlėjai yra:
- Sieros dioksidas (SO2): daugiausia išsiskiria deginant sieringą kurą (pvz., anglis ir mazutą) elektrinėse ir pramonės įmonėse, taip pat iš transporto priemonių.
- Azoto oksidai (NOx): susidaro degimo procese, ypač automobilių varikliuose ir jėgainėse.
Rūgštieji lietūs daro žalingą poveikį:
- Vandens telkiniams: rūgština ežerus ir upes, kenkia žuvims ir kitai vandens faunai.
- Miškams: ardo medžių lapus, kenkia šaknims, daro medžius jautresnius ligoms ir kenkėjams.
- Pastatams ir statiniams: ardo pastatų fasadus, paminklus, metalines konstrukcijas.
- Žmonių sveikatai: prisideda prie kvėpavimo takų susirgimų.
Nors pastaraisiais dešimtmečiais rūgštingumo koncentracija ore ir krituliuose Lietuvoje sumažėjo, problema išlieka aktuali, ypač dėl tolimosios užteršto oro pernašos iš kitų šalių.
Siekiant spręsti šias problemas, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas ir nuolatinės pastangos mažinti taršą bei pereiti prie tvarios plėtros modelių.
tags: #rugstieji #lietus #siltnamio #reiskinys #ozono #sluoksnio