Didžioji karpažolė ir jos giminaitės
Karpažolės (lot. Euphorbia L.) - tai karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalai, apimantys vienmečius ir daugiamečius žolinius augalus. Ši gentis yra itin gausi, jungianti daugiau nei 2 000 rūšių, kurios paplitusios visame pasaulyje ir pasižymi didele įvairove.
Didžioji dalis karpažolių yra sukulentai, tačiau tarp jų galima rasti ir medžius, krūmus ar kiliminius augalus primenančių formų. Būdingas visoms karpažolėms yra baltos spalvos, nuodingas pieniškas sultis. Šios sultys gali apnuodyti organizmą, dirginti odą, sukelti alergines reakcijas, o patekusios į akis - stiprų uždegimą. Istoriškai indai naudojo karpažolių sultis strėlių antgaliams tepti. Taip pat jos nuo seno taikomos medicinoje ir naudojamos kovojant su augalų kenkėjais.
Karpažolės Lietuvoje
Lietuvoje galima sutikti tiek vietinių, tiek introdukuotų (atvežtų ir auginamų) karpažolių rūšių. Natūraliai mūsų šalyje paplitusi dirvinė karpažolė (E. helioscopia L.). Tai vienmetis augalas, dažnai laikomas piktžole, randamas laukuose, pakelėse, daržuose ir šiukšlynuose.
Dekoratyviniams tikslams gėlynuose sodinami introdukuotų rūšių ir veislių augalai.
Siauralapė karpažolė (E. cyparissias L.)
Ši rūšis dažnai aptinkama smiltynuose, kalvose, pakelėse ir dirvonuose. Siauralapė karpažolė užauga iki 25 cm aukščio. Jos stiebas yra status, o lapai - šviesiai žali, labai siauri, linijiški ir pliki. Pažiedlapiai yra rombo formos, iš pradžių geltoni, vėliau parausta. Augalas dauginamas sėklomis, kero dalimis ir atžalomis. Gerai auga tiek priesmėlio, tiek priemolio dirvožemyje.
Didžioji karpažolė (E. esula L.)
Didžioji karpažolė randama pakelėse, kalvose, kopose ir dykvietėse. Jos aukštis gali siekti iki 120 cm. Lapai yra maži, lancetiški, o žiedai - žalsvai geltoni. Pažiedlapiai geltoni. Augalas žydi gegužę-birželį. Mėgsta tiek saulėtą vietą, tiek pavėsį. Nors dirvai nereikli, drėgnesnėje vietoje auga geriau. Dauginama sėklomis ir kero dalimis. Svarbu paminėti, kad ši rūšis yra invazinis augalas.
Tankialapė karpažolė (E. myrsinites L.)
Ši karpažolė pasiekia iki 40 cm aukščio. Jos lapai yra pilkai melsvi, o žiedai - geltoni. Pažiedlapiai žalsvai geltoni. Tankialapė karpažolė žydi kovą-balandį. Mėgsta sausas, saulėtas vietas ir nėra reikalinga dirvai. Auga gerai saulėtoje vietoje, dirvai nereikli.
Pelkinė karpažolė (E. palustris L.)
Šios rūšies aukštis gali svyruoti nuo 60 iki 120 cm. Lapai yra žali, o rudenį įgauna geltonai oranžinę spalvą. Žiedai geltoni. Pelkinė karpažolė žydi birželį-liepą. Auga saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje, drėgnoje priemolio dirvoje.
Spalvotoji karpažolė (E. polychroma A. Kern.)
Ši karpažolė užauga iki 50 cm aukščio. Jos lapai šviesiai žali, plaukuoti, pailgi, atvirkščiai kiaušiniški. Žiedai geltoni, o pažiedlapiai - žalsvai geltoni, žydėdami jie įgauna oranžinę spalvą. Spalvotoji karpažolė žydi gegužę. Dirvai ji nėra reikalinga, tačiau skurdesnėje žemėje būna menkesnė ir mažiau žydi. Augalas atsparus sausrai ir gali augti tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje.
Veislės ir hibridai
- E. dulcis ‘Chameleon’ užauga iki 50 cm aukščio. Šiai veislei būdingi puošnūs raudoni lapai ir žaliai raudoni pažiedlapiai, geltoni žiedai. Žydi birželį-liepą. Mėgsta drėgną, humusingą dirvą ir pavėsį, tačiau pakenčia ir sausas, saulėtas vietas. Dauginama sėklomis ir kero dalimis. Šiai rūšiai būdinga savisėja.
- E. griffithii ‘Fern Cottage’ pasiekia iki 90 cm aukščio. Stiebai yra raudoni, lapai - žali. Žiedai oranžiniai. Žydi kovą-birželį.
- E. griffithii ‘Fireglow’ užauga iki 70 cm aukščio. Stiebai raudoni, lapai žali, rudenį įgauna ugninį, oranžinį atspalvį. Žiedai geltonai oranžiniai. Žydi gegužę-birželį. Mėgsta saulėtą vietą ir dalinį pavėsį, gerai drenuotą dirvą.
- E. griffithii ‘Dixter’ siekia iki 70 cm aukščio. Lapai tamsiai žaliai raudoni, žiedai raudonai oranžiniai. Auga saulėtoje vietoje ir daliniame pavėsyje, drėgnoje, bet gerai drenuotoje, humusingoje dirvoje.
Kaip pagreitinti spygliuočių gyvatvorės augimą: 2 sėkmės faktoriai
tags: #didzioji #karpazole #kitaip