Parilijos: Senovės Romos žemės ūkio šventė
Parilijos (lot. Parilia), dar žinomos kaip Palilijos (lot. Palilia), buvo svarbi žemės ūkio šventė senovės Romoje, kasmet minima balandžio 21 d. Šios šventės pagrindinis tikslas buvo avims ir avių piemenims atlikti apeigas, skirtas jų apvalymui.
Per Parilijas buvo pagerbiama romėnų dievybė Palė (lot. Pales), kurios lytis nėra tiksliai žinoma. Ši dievybė buvo laikoma aviganių ir avių globėja.
Manoma, kad šventė gyvavo dar iki Romos įkūrimo, kuris įvyko 753 m. pr. m. e. Šaltiniai nurodo, kad egzistavo tiek miestietiška, tiek kaimietiška šios šventės forma.
Kaimietiškasis Parilijų variantas
Kaimietiškąjį Parilijų variantą atlikdavo patys piemenys. Avių aptvarai būdavo puošiami žaliomis šakomis, o ant vartų kabinamas vainikas.
Auštant piemenys pradėdavo „valyti“ avis. Pirmiausia iššluodavo aptvarą. Vėliau buvo kūrenamas laužas, kuriam naudodavo šiaudus, alyvmedžio ir lauramedžio šakas bei sierą. Toks laužo triukšmas buvo laikomas geru ženklu.
Piemenys šokinėdavo per laužą, kartu pervarydami ir avis. Tai simbolizavo apsivalymą ir apsaugą.
Antrasis apeigų etapas apėmė sorų, paplotėlių ir pieno aukojimą dievybei Palei. Po aukojimo piemenys sudrėkindavo rankas rasa, atsisukdavo į rytus ir keturis kartus sukalbėdavo maldą.
Paskutinė apeigų dalis - ritualinis gėrimas burranica. Šis gėrimas buvo gaminamas iš pieno ir sapos - iki trečdalio sutirštintų vynuogių sulčių.
Miestietiškasis Parilijų variantas
Miestietiškasis Parilijų variantas buvo paveiktas kitų romėnų religinių švenčių ir jį vykdydavo žyniai. Nors pagrindiniai veiksmai buvo perimti iš kaimiškojo varianto, buvo pridėta elementų iš tokių švenčių kaip Fordicidijos ir Spalio žirgas.
Fordicidijos
Fordicidijų metu deivei Terai (dar vadintai Tellus) būdavo aukojama veršinga karvė. Šios aukos tikslas buvo paskatinti galvijų ir laukų derlingumą. Iš negyvos karvės būdavo išimamas negimęs veršelis ir sudeginamas.
Spalio žirgas
Spalio žirgas buvo šventė, minima praeitų metų spalio 15 d. Šios šventės specifika ir ryšys su Parilijomis detalizuojami šaltiniuose.
Senovės Romos kontekstas
Senovės Roma - tai civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr. m. e. Per savo istoriją Romos santvarka transformavosi iš monarchijos į oligarchinę respubliką, o vėliau į autokratinę imperiją.
Romos civilizacija padarė didžiulę įtaką Vakarų pasaulio teisės, karo pramonės, meno, literatūros, architektūros, technologijų, religijos ir kalbos vystymuisi.
Pasak legendos, Romą 753 m. pr. m. e. įkūrė broliai dvyniai Romulas ir Remas. Miestas formavosi pelkėtoje lygumoje, apsuptas Kapitolijaus, Palatino ir Kvirinalo kalvų.
Romėnų kultūra ir pasiekimai
Romėnai pasiekė aukštų pasiekimų architektūroje, statydami didelius pastatus, akvedukus, akmeninius tiltus ir kelius. Svarbi populiariosios romėnų kultūros dalis buvo gladiatorių kautynės.
Teisė (ius) ir įstatymas (lex) buvo svarbūs romėnų civilizacijos aspektai. Romos imperijoje medicina, nors ir siejama su graikų tradicijomis, taip pat tikėjo dievų pagalba.
Romėnai naudojo įvairius žolinius vaistus, gamintus iš pankolių, šalavijų, debesylų, rozmarinų ir česnakų. Jie taip pat skyrė didelį dėmesį higienai, turėjo gerai veikiančią kanalizacijos sistemą ir viešąsias pirtis (termas).
Senovės Romos architektūros genijus | I ISTORIJOS PJAUSTYMAS | VISAS DOKUMENTINIS FILMAS
tags: #sen #romos #metinis #javu #derlius