Dauginimo būdai: auginiai ir kiti metodai
Daugelį kambarinių augalų galima greitai ir gan lengvai dauginti dalijant senus augalus arba naudojant jų auginius. Dauginimo būdas priklauso nuo augalų augimo būdo. Varpiniai augalai dauginami juos dalijant. Vijoklinius augalus galima dauginti iš auginių. Jei augalas formuoja horizontalias šakas - ūglius, kurių galuose formuojasi daigai, jais taip pat augalus galima greitai padauginti.
Pagrindiniai auginių ruošimo ir auginimo principai
Paprasčiausias būdas gauti auginius augalų dauginimui - genint kambarines gėlės pavasarį. Nupjaukite auginį taip, kad liktų pora lapų segmentų. Nuimkite apatinį lapą, nes jis gali pūti, o nuo jo puvinys įsimeta į auginius.
Lapų auginiai
Lapų auginiai galima paimti iš daugumos augalų. Lapų auginius galima nupjauti nuo pagrindinio arba šoninio ūglio viršaus. Ūgliams pjaunamos šakelės turi būti tvirtos, vešlios ir sveikos. Nuo ūglio viršūnės nupjaukite maždaug 10 cm ilgio šakelę ir nuimkite apatinį lapą. Nupjautas ūglis įterpiamas pakankamai giliai į drėgną dirvą, kad vieta, nuo kurios buvo pašalintas apatinis lapas, būtų dirvoje. Daigindami kambarinių augalų auginius vandens inde, atminkite, kad nors lapams reikia šviesos, šaknys geriau vystosi tamsoje. Daiginimo indą užtamsinkite nepermatomu audiniu arba folija.
Stiebo auginiai
Stiebo auginys - tai šakelė, nupjauta nuo augalo stiebo arba iš ūglio vidurio. Stiebo auginiai - efektyvus kambarinių augalų dauginimo būdas, nes iš vieno, pavyzdžiui, vijoklinio augalo, ūglio galima paimti kelis auginius. Nupjaunamos apie 10 cm šakelės, nuo jų nuimamas apatinis lapas. Iš stiebo auginių galima lengvai užauginti augalus su šaknų galiukais ūgliuose.
Dauginimas iš lapo ar lapo gabalėlio
Kai kurie kambariniai augalai gali būti dauginami tik iš lapo ar net lapo gabalėlio. Labiausiai paplitęs augalas, dauginamas iš lapų auginių, yra sanpaulija. Auginiai nupjaunami nuo motininio augalo. Lapų auginiai visiškai įsodinami į dirvą.
Auginių įsišaknijimas ir priežiūra
Auginiai lengviau įsišaknija augimo terpėje, kurioje yra daug oro. „Biolan“ kaktusų žemėje yra smėlio ir smulkinto lengvojo žvyro, todėl žemė išlieka puri net tada, kai ji būna drėgna. Prieš sodinimą žemę palaistykite: 1 dl vandens/l žemės. Pasodinę augalus pasirūpinkite, kad žemė būtų drėgna. Įsišaknijantiems auginiams reikia daug drėgmės, todėl ant vazono galite uždėti skaidrų plastikinį maišelį ir padaryti jame mažas skylutes vėdinimui. Purškimas padidina oro drėgmę.
Dauginimas ūgliais
Kai kuriems kambariniams augalams išsivysto ilgos šoninės šakos arba ūgliai, kurių galuose formuojasi nauji maži daigai su šaknimis (pvz., chlorofitas). Augalai, kurie formuoja ūglius, yra lengvai dauginami. Jei ūgliai nupjaunami ir pasodinami į dirvą, jie greitai įsišaknija. Sudrėkintą kaktusų žemę suberkite į nedidelį vazoną ir į ją švelniai įspauskite ūglius.
Augalų dalijimas
Paprasčiausias būdas kambarines gėles padauginti ir atgaivinti senas - tai jas padalinti. Palaistykite dalinamą augalą dieną prieš jo dalijimą. Iš vazono išimkite augalą ir atsargiai padalinkite jį į dalis. Naujus kambarinių augalų sodinukus sodinkite į atskirus vazonus. Žemę rinkitės pagal augalo poreikius. Rekomenduojame rinktis universalią žemę - „Biolan“ juodžemis. Kaktusams ir sukulentams rinkitės „Biolan“ kaktusų žemę. Prieš sodindami augalą į vazoną, žemę sudrėkinkite ir tik po kelių dienų pradėkite atsargiai, po truputį laistyti padalintą augalą.
Dauginimo laikas ir ypatumai
Birželis - daržovių, vaismedžių ir dekoratyvinių augalų spartaus augimo metas. Šį mėnesį reikia sutelkti jėgas ir gausinti derlių - laistyti augančias daržoves, tręšti pomidorus, agurkus ir paprikas, apipurkšti augalus nuo ligų. Į lysves sėjamos šilumą mėgstančios kultūros: agurkai, aguročiai, moliūgai, pupelės (pirmas mėnesio trečdalis). Sėjami vidutinio vėlyvumo kopūstai, žiediniai kopūstai, kaliaropės (pirmas trečdalis). Į lysves sėjami pomidorai, paprikos, baklažanai, agurkai. Sėjami daugiamečiai dekoratyviniai augalai su uždara šaknų sistema. Skabomi ūgliai nuo agurkų, pomidorų, baklažanų. Retinamos morkos, burokėliai, ridikėliai. Nurenkamas pirmas ridikėlių ir salotų derlius. Į atsilaisvinusią vietą galima pasėti krapų, petražolių. Sėjami šilumą mėgstantys augalai: jurginai, begonijos, vienmečiai astrai, serenčiai, celiozijos, gvaizdūnės (zinijos), sprigės (kai nebelieka šalnų pavojaus). Nukarpomi nužydėję krūmų žiedai. Atšakomis ir ūgliais dauginami krūmai. Vaismedžiai nupurškiami nuo kenkėjų, kabinamos lipniosios juostos nuo kenkėjų. Nupurškiami nuo ugniukų ir pjūklelių serbentai, agrastai. Vaismedžiai tręšiami prie šaknų kompleksinėmis trąšomis.
Palankios dienos dauginimui pagal Mėnulio kalendorių
Palankios dienos birželį pagal 2021 m. birželio Mėnulio kalendorių sodininkams ir daržininkams:
- Vejos sėjimas: 11-19
- Gėlių sėjimas: 11-12, 16-19
- Šakniagumbių sėjimas: 2, 7-8, 16-17
- Medelių ir krūmų sėjimas: 7-9, 11-12, 16-19, 22-25
- Kambarinių augalų persodinimas: 7-8, 11-12, 16-19
- Laistoma visomis dienomis, išskyrus: 1-3, 9-10, 28-30
- Pjaunama veja: 2-4, 9-12, 28-30
- Laistymas su trąšomis: 7-8, 18-19, 20-21, 26-27
- Tręšiama sausomis trąšomis: 9
- Genėjimas: 3-4, 7-8, 16-17, 22-23
- Sukasamos lysvės, varpoma žemė: 3-4, 16-17, 20-25, 28-30
- Purškimas nuo ligų ir kenkėjų: 3-4, 7-8, 26-27
- Dauginimas auginiais ir ūgliais: 3-4, 7-8, 16-17, 22-23, 26-27
- Ūglių skabymas ir formavimas: 3-4, 16-17
- Skiepijimas: 3-4, 7-8, 13-17, 22-23, 26-27
- Vaistinių žolelių rinkimas: 11-15, 22-30
Nepalankios dienos: 5-6, 10. Nesodinti: 1, 5-6, 26-30. Nedauginti auginiais: 2, 5-6. Negenėti: 2, 5-6, 11-12.
Konkrečių augalų dauginimo ypatumai
Sprigės (lot. Impatiens)
Sprigės ne tik kad toleruoja pavėsį, joms jis yra būtinas. Šios gėlės nebus laimingos, augdamos saulėkaitoje. Tai vienmečiai augalai, kuriuos galima užsiauginti tiek iš sėklų, tiek parduotuvėse įsigyti jau išaugintų augaliukų. Jos taip pat nesunkiai įsišaknija iš nuskintų šakelių. Į lauką spriges išneškite pasibaigus šalnoms. Stebėkite, kad augalas gautų pakankamai vandens. Sausesnėmis dienomis dirvoje auginamas spriges būtina palaistyti. Dirvoje paprastai problemų nebūna, o sodindamos į vazonėlius, galite į žemę įberti žvyro, perlito ar vermikulito. Nesodinkite sprigės į skurdžią žemę - ji mėgsta turtingą maistinėmis medžiagomis dirvožemį. Sprigę tręškite trąšomis, skirtos žydintiems augalams, pavasarį bei vasarą kas 1-2 savaites.
Balzaminė sprigė (Impatiens balsamina) kilusi iš Afrikos atogrąžų. Žydi vasarą ir rudenį. Gerai auga ir žydi šviesioje paunksnėje, lengvoje dirvoje. Tai viena mėgiamiausių kambarinių, balkono ir sodo gėlių. Valero sprigė (Impatiens walleriana) natūraliai paplitusi Tanzanijoje ir Mozambike. Ši gėlė gali žydėti ištisus metus. Gerai auga ir žydi dalinėje paunksnėje, apsaugotoje nuo vėjų vietoje. Žydi gausiai ir ilgai. Tinka sodinti gėlynuose, želdynuose, vazonuose, balkonuose. Naujosios Gvinėjos sprigė (Impatiens hawkeri) natūraliai paplitusi Naujojoje Gvinėjoje. Ši rūšis labiau mėgsta saulę.
Auginius pradedame ruošti nuo balandžio iki spalio mėnesio. Žiemą patalpoje augusius augalus anksti pavasarį reikia nugenėti, jie išleis naujus ūglius, kuriuos galėsite panaudoti dauginimui kaip auginius. Nuo šoninių ūglių nupjaunami maždaug 10 cm ilgio auginiai. Nuskynus apatinius lapus, pamerkiami į stiklinę su vandeniu. Tinkamiausias substratas, kurio pH 5,5-6,3. Pasėjus sėklas, jas reikia užberti plonu žemių sluoksniu. Šviesioje ir šiltoje patalpoje sudygsta per 4-10 dienų. Daigai pikuojami po 3-4 savaičių, kai susiformuoja pirmoji tikrųjų lapelių pora. Vėliau auginami vazonėliuose iki persodinimo į nuolatinę vietą. Labai saulėta vieta sprigėms kenkia ir būna dažna nudegimų priežastimi (atsiranda ant lapų rudos dėmės). Laistomos gausiai, nes išdžiūvus žemei, nustoja žydėti ir numeta lapus. Visą vasarą sprigėms reikia daug drėgmės, bet žemė neturi būti įmirkusi. Tręškite kas 2-3 savaites kompleksinėmis trąšomis. Namuose vazonuose augančias spriges galite apipurkšti vandeniu, nes jos nemėgsta sauso, radiatorių įkaitinto oro, tačiau vandens lašeliai neturėtų patekti ant žiedų. Per šiltai žiemojančią sprigę puola amarai ir voratinklinės erkės. Jaunus augalus lauke gali apgraužti dirviniai šliužai ir sraigės.
Fuksijos (lot. Fuchsia hybrida)
Fuksijos ne tik nuostabiai žydi, bet ir pasižymi veislių įvairove. Prieš rinkdamosi fuksiją, įvertinkite, kur ją auginsite - lauke dirvoje, pastatomame ar pakabinamame vazone, kadangi šio augalo krūmeliai būna svyrantys, pusiau svyrantys ir statūs. Ji dauginama įšaknydinant šakeles. Iš sėklų jos taip pat gali būti auginamos, tačiau vargu ar pavyks jų rasti prekyboje. Fuksijai reikalinga pavėsinga, tačiau ne ūksminga vieta, kurioje augalas gautų pakankamai filtruotos saulės šviesos ir nebūtų sausa. Saulėtoje, karštoje, sausoje vietoje augalas nusilps, nekraus žiedų, apniks kenkėjai. Nors fuksijos mėgsta drėgmę, jų geriau neperlaistyti, nuo per didelio vandens kiekio pradės pūti šaknys.
Neužmirštuolė (lot. Myosotis)
Neužmirštuolė yra turbūt viena geriausiai tinkamų gėlių norinčioms suteikti spalvų krūmynuose ar įvairiausiuose drėgnuose, ūksminguose užkampiuose. Neužmirštuolės mėgsta pavėsingas, drėgnas vietas, nors gali prisitaikyti ir prie saulėkaitos. Auginant sausoje vietoje teks pasirūpinti laistymu. Šios gėlytės auginamos iš sėklų, vėliau lengvai užsisėja pačios ir nereikalauja jokios priežiūros.
Gumbinė begonija (lot. Begonia x tuberhybrida)
Gumbinė begonija yra dar viena gėlė, kuri žydės ir pavėsingoje vietoje. Visgi per daug tamsi, ūksminga vieta begonijoms netinka. Begonija dauginama gumbais, įšaknydinant šakeles arba sėklomis. Tai vienmetis augalas, kurio gumbus rudenį reikia iškasti, išdžiovinti ir sandėliuoti patalpose, kuriose žiemą laikosi apie 5 laipsnių temperatūra. Gumbus patalpose galima sodinti į žemę jau vasario mėnesį. Praėjus šalnoms gėlės išimamos iš talpų, kuriose augo, ir sodinamos lauke ar išnešamos į balkoną. Begonijų priežiūra nesudėtinga. Jos mėgsta kompostinę žemę, kuri turi būti nuolat drėgna, tačiau nepermirkusi. Nužydėjusius žiedus nuskabykite, taip paskatinsite tolimesnį žydėjimą. Saulėtoje vietoje pietų pusėje begonijų geriau neauginti.
Medetka (Lot. Calendula officinalis)
Medetka yra gerai žinomas vaistinis augalas, kuris gali būti puikus pasirinkimas vietose su mažai tiesioginės saulės ir prastesne dirva. Medetka lengvai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų, yra nereikli, tačiau dirva, kurioje auginamos medetkos, turi būti įdirbta. Itin skurdžią dirvą galima praturtinti mėšlu ar kompostine žeme. Tai vienmetė sėklomis dauginama gėlė, kuri užsisėja pati ir kitais metais gausiai sudygsta. Medetka nereikalauja jokios priežiūros, tik rekomenduojama nuskabyti nužydėjusius medetkų žiedus, taip paskatinant žydėjimą. Gamtoje galima rasti sulaukėjusių medetkų, kas rodo šių gėlių atsparumą ir nereiklumą.
Brunera (lot. Brunnera macrophylla)
Brunera nėra balkonams tinkamas augalas, tačiau puikiai tinka apželdinti pavėsingoms, drėgnoms vietoms, po medžiais, aplink vandens telkinių pakraščius. Šis daugiametis augalas pražysta jau balandžio mėnesį mėlynais, neužmirštuoles primenančiais žiedais. Kadangi yra išvesta nemažai dekoratyvių brunerų veislių, peržydėjusios jos toliau puošia aplinką dideliais, margais lapais. Brunera dauginama dalijant kerą, atžalomis. Gali būti dauginama ir sėklomis, tačiau Lietuvoje jų nesubrandina.
Hortenzija (lot. Hydrange)
Hortenzija - puikus šiaurinės pusės akcentas. Šis medėjantis krūmas pražysta didžiuliais, apvaliais žiedynais. Dabar prekyboje galima rasti ir hortenzijų rožiniais ar mėlynais žiedais. Jos žydi ant antramečių ūglių, taigi lauke auginamos spalvingos hortenzijos žydės tik po šiltesnių žiemų. Tokias hortenzijas geriau auginti vazonuose, o žiemai išnešti į vėsią patalpą žiemojimui. Hortenzija dauginama auginiais. Ji mėgsta trąšią, nekalkingą dirvą.
Spiraea dauginimas auginiais
Spiraea yra dekoratyvinių krūmų gentis. Toks augalas dažnai naudojamas kraštovaizdžio dizainui papuošti asmeninius sklypus. Daugelis sodininkų mėgėjų domisi, kaip galima dauginti šiuos gražius krūmus. Vienas iš paprasčiausių būdų yra spirea veisimas auginiais. Pavasaris laikomas geriausiu spirea dauginimo auginiais laiku. Tačiau kai kurių augalų veislių dauginimo laikas gali skirtis. Pavyzdžiui, tos veislės, kurios žydi pavasarį, geriausia dauginti vasarą. Rudenį taip pat galite veisti krūmą. Nepriklausomai nuo metų laiko, rekomenduojama atsižvelgti ir į oro sąlygas. Ūglius rekomenduojama skinti lietingu ir debesuotu oru.
Auginių ruošimas ir sodinimas
Jei dauginama pavasarį, patartina palaukti, kol nustos aktyvus želdinių augimas ant krūmų arba, priešingai, nuimti auginius, kol pumpurai pradės brinkti. Jei veisimą planuojama atlikti rudenį, turite būti laiku prieš prasidedant šalnoms. Šakos skinamos rugsėjį, o įsišaknijimas ir sodinimas atvirame lauke turi būti atliktas iki spalio pradžios. Žiemai bus svarbu gerai izoliuoti spirea. Kaip minėta anksčiau, šakas rekomenduojama skinti vėsiu ir debesuotu oru. Šakos pjaunamos nuo sveikų ir tvirtų krūmų. Jei augalas turi ligos ar parazitų pažeidimo požymių, prieš nuimant auginius, krūmą reikia apdoroti specialiomis priemonėmis. Nupurškus ūglius galima nupjauti ne anksčiau kaip ketvirtą dieną. Jei nebuvo įmanoma išgydyti augalo pirmą kartą, rekomenduojama pakartotinai apdoroti krūmą. Dauginimui tereikia nupjauti tiesias augančias šakas. Jei šakų derlius nuimamas vasarą, nupjaunami tie ūgliai, ant kurių žydėjimas jau sustojo. Pageidautina, kad visi lapai ant jų būtų nepažeisti. Reprodukcijai tinka tiek labai jauni auginiai, tiek vienmečiai. Nupjautų šakų ilgis turi būti apie 11-15 cm. Kiekvienas auginys turi turėti ne mažiau kaip 4 žalius lapus arba pumpurus. Nupjaukite ūglį aštriu peiliu arba ašmenimis 30 laipsnių kampu. Svarbu! Lapus rekomenduojama šiek tiek apkarpyti: du apatiniai visiškai pašalinami, o viršutiniai sutrumpinami lygiai per pusę. Norint paskatinti šaknų augimą nupjovus šakas, rekomenduojama kurį laiką įdėti į specialią kompoziciją. Parduotuvėje šiems tikslams galite įsigyti tokių produktų kaip „Kornevin“, „Heteroauxin“ ir „Vympel“.
Įsišaknijimo procesas
Apdorojus šakas, jas reikia sudėti į mažus konteinerius. Norėdami įsišaknyti ūglius namuose, pirmiausia turite paruošti substratą. Lengviausias būdas yra naudoti šlapią smėlį. Taip pat galite maišyti smėlį iš durpių arba naudoti bet kokį kitą purų dirvą. Norint išvengti šaknų puvinio, substratą rekomenduojama apdoroti fungicidu. Kalbant apie konteinerį, kuriame bus sodinamos šakos, čia tinka bet kokie konteineriai su skylutėmis apačioje. Auginius reikia teisingai sodinti 3 cm gylyje maždaug 45 laipsnių kampu. Būtina stebėti pasvirimo kampą, kad sulėtėtų viršutinių šakų dalių augimas, o šaknų formavimasis, priešingai, suaktyvėtų. Svarbu, kad sodinant žemė būtų drėgna. Po to, kai šakos yra panardintos į substratą, jas taip pat reikia apšlakstyti vandeniu. Viršuje esančius auginius patartina uždengti plėvele arba dangteliu iš plastikinio butelio. Šis manipuliavimas būtinas norint sukurti didelės drėgmės sąlygas ir palaikyti temperatūrą. Periodiškai daigai išimami iš pastogės ir drėkinami purškimo buteliuku. Auginimo metu svarbu neleisti dirvožemiui išdžiūti, bet tuo pačiu metu neperdrėkinti spirea. Talpyklas su auginiais reikia nukelti prie palangės, kur saulės šviesa nebus per ryški. Kaip alternatyvą sodinukų laikymui įsišaknijimui, užkaskite konteinerius sode. Iš viršaus ant žemės reikia dėti sausų lapų ar durpių, kad šaknų sistema neužšaltų.
Mini šiltnamiai ir lauko auginimas
Galite auginti ūglius ne tik vazonuose. Jei pageidaujama, vietoje po spirea statomas šiltnamis. Pirmiausia iškasama sodo lysvė, įterpiamos organinės trąšos. Į žemę rekomenduojama įberti durpių mišinio ir upės smėlio. Tada rekomenduojama gerai sudrėkinti dirvą. Šakos sodinamos ne mažesniu kaip 10 cm atstumu viena nuo kitos. Toliau reikia sumontuoti šiltnamio karkasą ir ant viršaus ištempti plėvelę. Polietilenas turi būti gerai pritvirtintas, prispaudžiant jį prie žemės išilgai šiltnamio perimetro plytomis ar kitais sunkiais daiktais. Mini šiltnamį rekomenduojama karts nuo karto atidaryti ir išvėdinti. Taip pat nepamirškite apie reguliarų sodinukų laistymą.
Auginių priežiūra ir persodinimas
Auginių priežiūra nėra ypač sunku. Svarbu užtikrinti, kad šiltnamyje ar vazonuose esanti žemė neišdžiūtų. Iš purškimo buteliuko paviršių purkšti galima kasdien. Karštu oru rekomenduojama drėkinti bent du kartus per dieną. Kai daug lašų nusėda ant plėvelės arba buteliuko dangtelio vidinės pusės, reikia organizuoti ventiliaciją. Svarbu užtikrinti, kad ūgliai nesiliestų vienas su kitu, jei jie sodinami toje pačioje talpykloje, taip pat kad jie nesiliestų prie pastogės, kitaip gali susidaryti puvinys. Šaknų sistema susiformuos maždaug per tris savaites. Po to daigai išimami iš prieglaudos ir dar dvi savaites tereikia palaistyti. Praėjus šiam laikui, auginiai sodinami į atskirus vazonus, jei jie iš pradžių augo tame pačiame konteineryje. Vienaūgiai vazonai išnešami į atvirą orą galutiniam įsišaknijimui. Rekomenduojama juos laikyti pavėsyje. Sodinimas į nuolatinę vietą atliekamas po to, kai iš auginių išauga šaknys. Jei įsišaknijimas įvyko rudenį, sodinimas atvirame lauke atliekamas tik pavasarį. Jei skiepijimas buvo atliktas pavasarį ar vasarą, persodinimas į nuolatinę vietą gali būti atliekamas ir rudenį, ir kitą pavasarį.
Vieta ir dirvožemis sodinimui
Renkiantis vietą, svarbu atsižvelgti į jos apšvietimą ir dirvožemio sudėtį. Vieta, kurioje augs spirea, turi būti gerai apšviesta ir apsaugota nuo stipraus gūsingo vėjo. Dirva turi būti derlinga, kurią galima tręšti, ir puri. Jei žemė yra gana sunki, tada po auginiais iškasama gana didelė skylė, kurios apačioje yra drenažas. Nusileidimo vietoje neturėtų būti skylių, kad po lietaus ir tirpstančio sniego vanduo nesustingtų šalia krūmo. Sudygusių auginių skylė turi būti 3 kartus platesnė ir 1,5 karto gilesnė nei šaknų sistema. Į sodo žemę patartina įberti durpių ir smėlio. Įdėjus daigą į duobutę, būtina atsargiai paskleisti jo šaknis.
Bendrosios auginių dauginimo taisyklės
Vienas paprasčiausių augalų dauginimo būdų - dauginimas auginiais. Taip galima dauginti gėles, krūmus, kai kuriuos medžius. Auginiais galima dauginti beveik visus metus naudojant pirmamečius ar antramečius ūglius. Itin gerai prigyja pirmamečiai, dar nesumedėję ūgliai, kurie pjaunami pavasario pabaigoje, iš dalies sumedėję - vasaros pabaigoje, o jau sumedėję - rudenį ir pavasarį. Žaliuosius auginius rekomenduojama nupjauti tada, kai juose yra daugiausiai syvų - po lietaus arba rytą. Šakelė pjaunama ilgesnė nei reikia, vėliau sodinant patrumpinama. Vidutinis paruošto auginio ilgis 8-10 cm. Paliekama nuo 2 iki 4 pumpurų, apatiniai lapai nukarpomi. Viršuje paliekami keli didesni ligų nepažeisti lapai, kitus reikia nukirpti. Patogiausias įrankis - aštrus ir švarus sekatorius, žirklės. Viršutinė nuopjova daroma lygi, statmena auginio stiebui, kad būtų kuo mažesnis vandens garinimo plotas, 0,5-1 cm virš pumpuro. Geriausia naudoti ūglius, kurių apatinė dalis sumedėjusi, o viršutinė - žalia, tačiau jau ne tokia lanksti. Liauna žalia viršūnė nupjaunama ar nukerpama. Dauginant pirmoje pavasario pusėje naudojami antramečiai ūgliai. Vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį ruošiami auginiai (35-40 cm ilgio), kurie bus sodinami pavasario viduryje. Rudenį pjaunama su susiformavusiais pumpurais, pavasarį - iki pumpurų išsprogimo.
Spygliuočių auginius būtina pamirkyti į vandenį 2-3 valandoms, nes iš auginio išsiskiria dervų, kurios vėliau trukdo siurbti drėgmę iš substrato. Prieš sodinant pjūvis atnaujinamas. Auginiai gali būti sodinami į atvirą gruntą ar vazonėlius. Viršuje galima užberti kelis centimetrus nerūgščių durpių ir smėlio mišinio. Dauginant rūgštesnę dirvą mėgstančius augalus, kaip šilauoges, rododendrus, naudojamos rūgščios, rudosios, durpės. Auginiai vienas nuo kito sodinami kas 5-8 cm. Sodinimo gylis priklauso nuo auginio rūšies: pirmamečiai nesumedėję ūgliai ir gėlių šakelės sodinami 1,5-2,5 cm, sumedėję - 5-8 cm gyliu. Į žemę įkišami 2-3 pumpurai, virš žemės paliekami 1-3. Siekiant pagerinti daigumą, galima pamirkyti augimą skatinančiuose tirpaluose ar jų įmaišyti į laistomą vandenį. Pasodinti auginiai turi būti laistomi dažnai, tačiau negausiai. Apliejama viršutinė auginio dalis ir žemės paviršius. Jei auginiai pasodinti į vazoną ir uždengiami polietilenu ar stiklainiu, žemę galima drėkinti tik kelis kartus ar kartą per savaitę, nes šiuo atveju drėgmė išsilaikys gerokai ilgiau.
tags: #spriges #dauginimas #auginiais