Tujų auginimas ir priežiūra

Tujos (lot. Thuja, angl. Thuja, vok. Lebensbäume) - tai kiparisinių (Cupressaceae) šeimos visžalių spygliuočių augalų gentis. Genties pavadinimas, manoma, kilęs iš graikų kalbos žodžio thuia, reiškiančio maloniai kvepiančią medieną. Šie augalai, kilę iš Šiaurės Amerikos ir Rytų Azijos, vertinami dėl savo tankios lajos, sodrios žalios spalvos ištisus metus ir gebėjimo greitai suformuoti estetišką, privatumą suteikiančią gyvatvorę. Dėl šių savybių tujos dažnai vadinamos „gyvybės medžiu“ ir yra nepakeičiamas kraštovaizdžio elementas, puikiai tinkantis tiek pavieniam sodinimui, tiek grupėms ar gyvatvorėms formuoti.

Lietuvoje geriausiai auga vakarinė tuja (Thuja occidentalis L.), kurios auginamos net 40 dekoratyvinių veislių. Tujų populiarumą lemia ne tik dekoratyvumas, bet ir santykinai nesudėtinga priežiūra bei atsparumas Lietuvos klimato sąlygoms. Jos plačiai auginamos dėl nereiklumo auginimo sąlygoms, puikiai pakenčia įvairų dirvožemį, apšviestumą, užterštą orą, atsparios žiemą, retai puolamos ligų ir kenkėjų, nesunkiai ištveria persodinimą. Tujos puikiai pakenčia karpymą, todėl iš jų galima išgauti įvairiausias formas.

vaizdinė medžiaga su įvairių rūšių tujomis

Tinkamos augimo sąlygos

Vieta ir šviesa

Tujos geriausiai auga saulėtoje vietoje arba nedideliame pusšešėlyje. Gaunant pakankamai saulės šviesos, jų laja būna tankesnė ir sodresnės spalvos. Augdamos visiškame pavėsyje, tujos gali išretėti, prarasti formą. Svarbu parinkti vietą, kuri būtų apsaugota nuo stiprių, žvarbių žiemos vėjų, galinčių pakenkti augalui.

Substrato reikalavimai

Tujoms tinka derlingas, purus ir laidus vandeniui dirvožemis, kurio pH yra silpnai rūgštus arba neutralus (apie 6-7). Sunkus molingas dirvožemis joms netinka, todėl prieš sodinant tokią žemę reikėtų pagerinti - įmaišyti durpių, smėlio ar komposto. Tujos nemėgsta užmirkimo, todėl svarbu užtikrinti gerą drenažą.

Tujų sodinimas

Kada sodinti?

Tujas galima sodinti balandžio - spalio mėnesiais. Jei sodinukai auginti vazonėliuose, juos galima sodinti visą šiltąjį sezoną. Augalai, paimti iš lysvių (su atviru šaknynu), geriausiai sodinami ankstyvą rudenį (rugpjūčio-rugsėjo mėn.), kad iki žiemos spėtų įsišaknyti, arba pavasarį - balandžio mėnesį ir pirmoje gegužės pusėje.

Kaip sodinti?

Sodinant tujas, duobės plotis turėtų būti dvigubai didesnis nei tujos šaknų sistemos kamuolio plotis, tačiau gylis - toks pat, koks yra šaknų sistemos ilgis. Vazonuose užaugintas tujas galima sodinti visą sezoną. Sodinant reikėtų saugoti plikas šaknis nuo sudžiūvimo, nes jos gali apdžiūti jau po 15 minučių. Jei sodinate gyvatvorę, atstumas tarp augalų turėtų būti ne mažesnis nei 60-70 cm. Lauke tujas galima auginti atvirame grunte ar vazone. Jei sodinate prastoje dirvoje, būtina iškasti didesnę duobę, į dugną priberti derlingos žemės. Sodinant netoli duobės centro, iš vyraujančių vėjų pusės, įkalamas kuolas tujai pririšti. Į paruoštą sodinti duobę įdedama drėgnų durpių, jos sumaišomos su žeme, durpėmis ar kompostu. Negalima į duobę dėti šviežio mėšlo. Sodinant būtina stengtis nepažeisti šaknų, išsaugoti žemės gumulą aplink jas. O jei žemės nubiro, tai saugoti plikas smulkiąsias šaknis nuo sudžiūvimo. Sodinamo augalo šaknies kaklelis turi būti sulig dirvos paviršiumi. Sodinukas turi būti pasodintas tokiame gylyje, kokiame augo medelyne ar tiesiog prieš persodinimą. Lengvose smėlio ir sausose dirvose galima sodinti ir giliau. Palei duobės kraštus supilamas nedidelis pylimėlis, kad laistant neištekėtų vanduo. Žemė aplink sodinuką sutrypiama, jis gausiai per kelis kartus palaistomas ir mulčiuojamas durpėmis ar kompostu. Tai neleis augti piktžolėms, sulaikys drėgmę, palankiai veiks dirvos mikroorganizmų veiklą ir maitins dirvą.

Prieš sodinant tujas, rekomenduojama jas su visu vazonu pamirkyti keletą minučių tirpale, pagamintame su preparatu Poli M (10 ml / 10 litrų vandens), kad jos geriau įsišaknytų ir prigytų. Taip pat naudinga naudoti ABSORPTION biologinį šaknų biostimuliatorių. Auginant augalus su ABSORPTION didėja augalų fiziologinis aktyvumas, atsparumas, gerėja vandens ir maistinių medžiagų įsisavinimas. Pasodinus, tują galima iškart apkarpyti, sumažinant viršutinę dalį, kad augalas daugiau jėgų skirtų įsišaknyti.

Tujų priežiūra

Laistymas

Tinkamas drėkinimas ypač svarbus pirmaisiais metais po pasodinimo. Jaunus augalus reikia laistyti reguliariai, ypač sausros laikotarpiu, maždaug 1-2 kartus per savaitę, užtikrinant, kad vanduo pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius. Suaugę augalai yra atsparesni sausrai, tačiau per ilgesnes karščio bangas juos taip pat reikėtų gausiai palieti. Prieš žiemą, ypač jei ruduo buvo sausas, naudinga tujas gausiai palieti - tai padės joms sukaupti drėgmės atsargas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tujos nemėgsta užmirkimo, todėl perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį.

Pirmas dvi savaites po pasodinimo, laistykite kas dvi dienas (atsižvelgiant į oro sąlygas). Vėliau užtenka laistyti kas tris dienas, o po mėnesio - kartą per savaitę. Sauso ir karšto oro metu laistyti reikėtų du kartus per savaitę.

Tręšimas

Vidutiniškai derlingose, drėgnose ir puriose dirvose tujų sodinukai ir netręšti auga puikiai. Jei žemė prasta arba sodinukai silpnai atrodo, galima patręšti mineralinių kompleksinių trąšų tirpalu (20-30g/10 l vandens). Tinka specialiai skirtos spygliuočiams, taip pat įvairios kompleksinės arba vienanarės azoto trąšos. Prieš tręšiant reikėtų dirstelėti gamintojų rekomendacijas ant trąšų pakuotės, tačiau standartinė norma 1 kvad.m - apie 30-50 g trąšų. Vegetacijai prasidėjus ir intensyvios vegetacijos metu tręškite ilgo poveikio trąšomis. Rudenį tręšti azoto turinčiomis trąšomis negalima, nes tai skatina naujų ūglių augimą, kurie nespės sumedėti ir nušals per žiemą. Vėlyvą rudenį barstomos tik kalio ir fosforo trąšos.

Rekomenduojama naudoti specializuotas, spygliuočiams skirtas trąšas, kuriose gausu magnio - tai padeda išlaikyti sodrią spyglių spalvą. Taip pat galima naudoti BLACKJAK koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalą, kuris pagreitina augalo augimą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą. Naudinga naudoti ir ACTIVATION kompleksą, kuris didina dirvos derlingumą ir biologinę pusiausvyrą.

vaizdinė medžiaga su skirtingomis trąšomis tujoms

Genėjimas

Genėjimas yra būtinas norint suformuoti tankią ir norimos formos lają. Geriausias laikas genėjimui yra pavasaris (balandžio-gegužės mėn.), pasibaigus šalnų pavojui, arba vasaros pabaiga (rugpjūtis). Karpoma ne daugiau kaip trečdalis jauno ūglio ilgio. Negalima kirpti senos, sumedėjusios medienos, nes iš jos nauji spygliai nebeatauga. Gyvatvorės apačia turėtų būti šiek tiek platesnė už viršų, kad visos augalo dalys gautų pakankamai saulės. Tujas genėkite tik sausu ir giedru oru. Pavasarinis genėjimas skatina gyvatvorės augimą, o rudeninis - išlaiko jos formą. Svarbu, kad genėjimo įrankis būtų labai aštrus, kad šakelės nebūtų plėšiamos.

Dažniausios problemos ir jų sprendimas

Kodėl tuja ruduoja arba gelsta?

Rudavimas ar geltimas gali signalizuoti kelias problemas:

Drėgmės trūkumas: viena dažniausių priežasčių, ypač jauniems augalams arba sausą vasarą. Sprendimas - reguliarus ir gausus laistymas.
Fiziologinė sausra pavasarį: kai saulė šildo, o žemė dar įšalusi, augalas per spyglius garina drėgmę, bet šaknys negali jos paimti. Sprendimas - gausus laistymas rudenį prieš užšąlant ir jaunų augalų pridengimas agroplėvele žiemos pabaigoje.
Maistinių medžiagų trūkumas: ypač magnio ir geležies stoka. Sprendimas - pavasarį patręšti specialiomis spygliuočių trąšomis.
Perlaistymas ir šaknų puvinys: jei tuja auga sunkioje, blogai drenuojamoje vietoje. Sprendimas - gerinti dirvožemio drenažą, laikinai sumažinti laistymą.
Gyvūnų šlapimas: gali nudeginti augalo apatines šakas. Sprendimas - apriboti gyvūnų patekimą prie augalų.

Kodėl tuja ruduoja iš vidaus?

Tai dažnai natūralus procesas - tujos metams bėgant meta senus spyglius, esančius lajos viduje, kur nepatenka saulės šviesa. Tai normalus atsinaujinimo ciklas. Sprendimas - rudenį ar pavasarį tiesiog rankomis arba atsargiai grėbliuku išvalyti parudavusius spyglius iš augalo vidaus.

vaizdinė medžiaga su ruduojančia tujos dalimi

Ligos ir kenkėjai

Nors tujos gana atsparios, kartais jas gali pažeisti grybinės ligos ar kenkėjai.

Grybinės ligos

Šakučių džiūvimas (Tujinė kabatina): pažeidžia tujų, puskiparisių, kiparisų šakutes. Tujos gelsta, šakutes ruduoja nuo viršūnių. Rekomenduojama purkšti BORDO mišiniu, vario preparatais.
Fitoftorozė: sparčiai plinta tarp spygliuočių ir lapuočių. Dažnai jauni augalai žūva, senesni ruduoja. Sprendimas - sergančius augalus išrauti ir sudeginti, dirvą palieti fungicido Previcur Energy tirpalu.
Tujų šakučių, ūglių parudavimas, džiūvimas: dažniausiai kenčia jauni medeliai. Naudoti profilaktines priemones, stiprinti augalų imunitetą. Sergančius augalus kruopščiai išgenėti, pašalinti visas sudžiūvusias šakas.

Kenkėjai

Juodasis pjovėjas: lervos graužia šaknis. Naudojami nematodai arba specialūs rinkiniai.
Tujų amarai: puola jaunų mažų tujų šakeles. Naudojami insekticidai, žalias sodas muilas.
Eglių voratinklinės erkės: siurbia augalo sultis, spygliai gelsta, ruduoja. Rekomenduojama purkšti vandeniu, naudoti insekticidus ar akaricidus.
Grambuoliai: lervos pažeidžia šaknis. Naudojami feromoniniai gaudytuvai, nematodai.
Kurkliai: graužia šaknis ir antžemines augalų dalis. Naudojami nematodai, specialūs dirvos priedai.
Tujiniai amariukai (Coccidae): čiulpia augalo sultis, skatina ligų plitimą. Naudojami insekticidai, žalias sodas muilas.

Miesto miškų sveikata: dažni ir nauji medžių kenkėjai

Tujų auginimas vazonuose

Tujas sodinkite į vazoną su skylėtu dugnu. Rinkitės lėtai augančią veislę. Statykite vazoną pavėsyje, ypač jei jis tamsus. Sodindami naudokite Vandens energijos kristalus, kurie padės užtikrinti reikiamą drėgmę, bei apsaugos nuo perlaistymo ir ilgo poveikio trąšas. Taip pat naudokite ABSORPTION biologinį šaknų biostimuliatorių. Reguliariai laistykite. Žiemai perneškite vazonus į šildomą rūsį ar garažą (-10 ° C iki + 5 ° C). Jei augalą pasodinote į putplasčio vazoną, galima jį palikti žiemoti ir lauke, užuovėjoje. Mulčiuokite vazono paviršių pušies žievės ar kitomis medžiagomis, kad apsaugotumėte šaknis nuo šalčio ir palaikytumėte drėgmę. Pavasarį mulčą būtinai nuimkite.

Tujų auginimas iš auginio

Norint dauginti tują iš auginio, reikia nusiskinti patikusios tujos šakelę. Populiariausios ir atspariausios rūšys - „vakarinė“, „smaragdas“. Geriausia nuskinti nuo suaugusios tujos 30 cm ilgio auginį, nupjauti aštriu peiliu ir apatinius lapelius pašalinti. Paruoškite drėgną, pavėsingą vietą sodinimui. Iškaskite 20-25 cm gylio duobutę, dugne kruopščiai išpurinkite žemę ir įstatykite auginį iki pat lapų. Apiberkite žeme ir apspauskite. Kad auginys tvirčiau stovėtų ir prigytų, sukurkite šiltnamio efektą (pvz., uždenkite perpjautu plastikiniu buteliu). Periodiškai laistykite ir vėdinkite. Kai pastebėsite, kad auginys išleido šaknis, butelį galima nuimti.

tags: #tujos #tolimesniam #auginimui