Vaistiniai, aromatiniai ir prieskoniniai augalai: nuo gėlyno iki virtuvės ir vaistinėlės
Čiobreliai, mėtos, ežiuolės, šalavijai - tai augalai, kurie gali ne tik papuošti gėlyną, bet ir virsti vertingais prieskoniais, arbata ar net atsidurti namų vaistinėlėse. Šie augalai turi ne tik dekoratyvinę, bet ir praktinę, sveikatinamąją bei kulinarinę vertę.
Vaistažolių reikšmė ir nauda
Vaistažolės priskiriamos medicininių augalų grupei, kuri turi didelę įtaką žmogaus organizmui. Iš kai kurių vaistinių augalų netgi išgaunami sintetiniai vaistai. Tai itin svarbi augalų grupė, ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kai vis dažniau grįžtama prie natūralių sveikatinimosi priemonių. Nors ilgą laiką medicininiai augalai buvo primiršti, šiuo metu stebimas jų populiarumo atgimimas.
Lietuvoje medicininių augalų rūšių yra gausu. Kai kurie augalai, pasak specialistų, gali apsaugoti greta augančius augalus nuo kenkėjų ar parazitų. Tačiau svarbu suprasti, kad fitoncidiniai augalai (kenkėjus atbaidantys augalai) veikia efektyviausiai augdami poromis, o ne pavieniui. Pavyzdžiui, mėtos, čiobreliai ar raudonėliai, pasodinti po vieną, nėra pakankamai veiksmingi kovojant su kenkėjais.
Augalų klasifikacija ir savybės
Tarp gausybės vaistinių, aromatinių ir prieskoninių augalų galima išskirti kelias pagrindines grupes pagal jų naudojimo paskirtį ir augimo ypatybes:
Prieskoniniai augalai
Prieskoniniai augalai suteikia maistui ne tik savitą skonį, bet ir aromatą. Juos galima vartoti šviežius, džiovintus ar užšaldytus. Džiovinti prieskoniniai augalai, gavę drėgmės, atskleidžia savo aromatą ir išlaiko savybes, panašias į šviežiai nuskintus.
Daug plačiai naudojamų prieskonių yra atvežtiniai, o tradiciniai vietiniai augalai, nors ir vertingi, kartais būna primiršti. Egzotiški prieskoniai, tokie kaip pipirai, kardamonas, vanilė, imbieras, atkeliavo iš tolimų kraštų. Tuo tarpu vietiniai prieskoniniai augalai, tokie kaip petražolės, raudonėliai, čiobreliai, laiškai česnakai, bazilikai, kvapusis mairūnas, puikiai auga ir vazonuose, todėl juos galima auginti virtuvėje ar balkone. Aukštaūgiai prieskoniniai augalai, kaip kvapusis rozmarinas ar lauramedis, gražiai atrodo auginami loveliuose ar didesniuose vazonuose. Vasarą juos galima išnešti į lauką, o atvėsus orams - parnešti į patalpą.
Prieskoniniai augalai geriausiai auga +15-20 °C temperatūroje dieną, o naktį temperatūra gali nukristi iki +5 °C. Kambaryje augantys augalai reikalauja pakankamai šviesos ir gryno oro, tačiau svarbu saugoti juos nuo skersvėjų. Laistyti reikėtų tik pradžiūvus žemės paviršiui, vengiant tiek sausros, tiek per didelės drėgmės. Tręšti rekomenduojama retai ir atsargiai, nes tai valgomosios žolės.
Populiariausi prieskoniniai augalai:
- Gelsvė: daugiametis augalas, tinkantis sriuboms, padažams, salotoms, žuviai, jautienai, vištienai, sviestui su žalumynais ir ryžiams gardinti.
- Raudonėlis: daugiamečiai, prieskoniniai, dekoratyvūs, medingi augalai. Maistui naudojami švieži ir džiovinti lapai, ypač populiarūs itališkoje virtuvėje picoms ir spagečiams gardinti.
- Čiobrelis: malonaus kvapo ir kartoko skonio augalai, vartojami švieži ir džiovinti. Tinka vėdarams, dešroms, kiaulienos kepsniams gardinti.
- Laiškinis česnakas: daugiametis augalas, kurio lapai ir svogūnėliai naudojami maistui.
- Levanda: daugiametis dekoratyvus vaistinis, prieskoninis augalas. Maistui vartojami žiedai ir lapai, tinkantys avienos, žvėrienos, riebios mėsos, žuvies gardinimui.
- Citrininė katžolė: daugiamečiai prieskoniniai, medingi augalai. Švieži ir džiovinti lapai, turintys citrinų ir melisų aromatą, vertingiausi prieš žydėjimą.
- Melisa: daugiametis vaistinis, prieskoninis, medingas augalas, skleidžiantis malonų, gaivų, citrinas primenantį aromatą.
- Pipirmėtė (Mentha piperita): daugiamečiai prieskoniniai, medingi augalai. Švieži ir džiovinti lapai bei jauni ūgliai tinka sriuboms, padažams, salotoms, vaisių ir daržovių patiekalams aromatizuoti.
- Šaltmėtė (mentha spicata): daugiametis žolinis augalas, skatinantis skrandžio ir žarnyno darbą, gerinantis apetitą.
- Ilgalapė (miškinė) mėta (Mentha longifolia): išsiskiria tamsiai žaliais, ilgais, aromatingais lapais, tinkamais gėrimams, likeriams.
- Apskritalapė mėta (Mentha rotundifolia): daugiametis, prieskoninis augalas su apvaliais, aromatingais lapais, tinkamais desertams, salotoms, gėrimams.
- Šokoladinė mėta: pasižymi šokolado ir mėtų aromatu, tinka desertams, kokteiliams.
- Žemuoginė mėta: aromatas primena žemuoges, tinkama arbatai, ledams ar desertams pagardinti.
- Mohito mėta: švelnaus aromato, populiari kokteiliams, ypač mohito kokteiliui.
- Obuolinė mėta (mentha suaveolens): kvapas primena šaltmėtės ir obuolių mišinį.
- Mėta greipfrutinė: lapai garbanoti, žali su bordiniais kraštais.
- Mėta citrininė: švelnaus citrusinių vaisių aromato.
- Anyžinis lofantas (pankolinė kinmėtė): daugiametis vaistinis, prieskoninis, dekoratyvus, medingas augalas, tinkamas salotoms, kompotams, kepiniams, arbatoms.
- Kalniniai dašiai: daugiamečiai prieskoniniai augalai, tinkami sriuboms, padažams, mišrainėms gardinti.
Vaistiniai augalai
Vaistiniai augalai turi gydomųjų savybių ir gali būti naudojami tiek profilaktikai, tiek gydymui. Kai kurie iš jų yra plačiai žinomi ir naudojami tradicinėje bei moderniojoje medicinoje.
Žinomi vaistiniai augalai ir jų nauda:
- Vaistiniai šalavijai: stipraus aromato ir aštraus skonio, tinka ankštinių daržovių patiekalams. Vartojami kaip sudedamoji vaistinių arbatų dalis, malšina spazmus, pasižymi antiseptinėmis savybėmis.
- Vaistinės juozažolės: daugiamečiai, prieskoniniai, vaistiniai augalai, skleidžiantys šalavijų ir mėtų kvapą. Naudojami prieskoniams, taip pat pasižymi vaistinėmis savybėmis.
- Peletrūnas (vaistinis kietis): daugiametis augalas, tinkantis sriuboms, mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, daržovių patiekalams gardinti.
- Mažoji kraujalakė: daugiametis, atsparus šalčiui augalas su pikantiško, riešutus primenančio skonio lapais, tinkantis sumuštiniams, salotoms, troškiniams gardinti.
- Rausvažiedė ežiuolė: daugiamečiai vaistiniai, medingi augalai, stiprinantys organizmo imuninę sistemą, puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo ligų.
- Dedešva miškinė: daugiametės gėlės, naudojamos liaudies medicinoje esant virškinimo sistemos sutrikimams, kvėpavimo takų ligoms. Pasižymi priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu.
- Rūta žalioji: daugiametis, dekoratyvus vaistinis augalas. Lapai naudojami kulinarijoje, augalas vartojamas gydant žaizdas ir kraujo apytakos ligas, tačiau reikia naudoti atsargiai, nes tai nuodingas augalas.
- Valerijonas: daugiametis žolinis augalas, kurio šakniastiebiai su šaknimis pasižymi antidepresiniu, raminamuoju poveikiu.
- Vaistinė ramunė: viena populiariausių vaistinių žolelių, reguliuojanti psichologinę savijautą, hormonų veiklą, mažinanti įtampą, lengvinanti virškinimo sutrikimus.
- Mažalapė liepa: viena dažniausiai lietuvių tautosakoje minimų augalų, kurios žiedai turi vaistinių savybių.
- Didžioji dilgėlė: gerai žinomas vaistinis, vitamininis, maistinis augalas. Preparatai pasižymi diuretiniu veikimu, vartojami sąnarių ligoms gydyti.
- Paprastoji jonažolė: populiariai vadinama augaliniu antidepresantu, tinkama baimės, nerimo, lengvos ir vidutinio laipsnio depresijos gydymui.
- Agurklė: vienmetis žolinis augalas.
- Balinis ajeras: vertinamas dėl aromato ir vaistinių savybių.
- Apyniai: daugiamečiai arba vienmečiai vijokliniai augalai.
- Paprastasis builis: vertinamas kaip prieskonis, turintis daug vitaminų C ir A, tinkantis visur, kur reikalingas švelnus česnako aromatas.
- Lanksčiosios citrinžolės: dar retai auginamos, bet jų sėklų galima įsigyti.
- Siauralapis gaurometis: dažnas pamiškių, kirtaviečių augalas.
- Sėjamoji gražgarstė: vis populiarėjanti lapinių salotų rūšis.
- Tikrasis imbieras: gali tapti dailiu vazoniniu augalu.
- Vaistinė juozažolė (vaistinis isopas): paskaninami mėsos ir žuvies patiekalai, sultiniai, aromatizuojami likeriai.
Dvi istorijos. Vaistinių augalų terapija su prof. V Skirkevičiumi.
Aromatiniai augalai
Aromatiniai augalai pasižymi maloniu kvapu ir dažnai naudojami ne tik maisto gamyboje, bet ir kosmetikoje, parfumerijoje, o jų eteriniai aliejai vertinami dėl gydomųjų savybių.
Žinomi aromatiniai augalai:
- Čiobrelis: malonaus kvapo augalai, tinka ne tik prieskoniams, bet ir arbatoms, padeda sergant kvėpavimo takų ligomis ir virškinimo problemomis.
- Levanda: pasižymi raminamosiomis savybėmis, mažina įtampą.
- Citrininė katžolė ir Melisa: skleidžia citrinas primenantį aromatą, turi raminamąjį poveikį.
- Pipirmėtė ir jos atmainos: pasižymi gaiviu aromatu, dauguma jų gerina virškinimą.
- Anyžinis lofantas: pasižymi anyžių kvapu, mažina kraujospūdį.
Nuodingi augalai
Renkantis augalus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie iš jų gali būti nuodingi ir kenksmingi sveikatai. Šie augalai, nors ir dekoratyvūs, nėra tinkami vartoti. Prieš įsigyjant augalą, reikėtų pasidomėti jo savybėmis, nes kai kurie gali veikti odą, kiti - virškinimo traktą.
- Rūta žalioji: nors ir naudojama medicinoje, yra nuodingas augalas, o šviežios sultys gali nudeginti odą.
Augalų parinkimas ir auginimas
Renkantis augalus, svarbu atsižvelgti į jų paplitimą Lietuvoje, auginimo sąlygas ir galimą panaudojimą. Pirmą kartą surengtuose „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimuose buvo įvardyti penki favoritai, o nugalėtoja pripažinta vaistinė ramunė. Šie rinkimai siekė atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad augaliniai preparatai turi indikacijų, kontraindikacijų ir nepageidaujamų poveikių, todėl svarbu pasitarti su specialistais prieš pradedant gydymą.
Vertinant augalus, dėmesys buvo kreipiamas į šiuos kriterijus: paplitę ir auginami Lietuvoje, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs vaistiniai augalai.
Vaistinių augalų svarba ir ateitis
Vaistinių augalų reikšmė ligų prevencijai ir gydymui yra didelė. Augaliniai vaistiniai preparatai, tinkamai naudojami, gali būti veiksmingi. Tačiau svarbu nepamiršti, kad savigydos pavojus gali būti didelis, todėl rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku prieš pradedant gydymo kursą vaistiniais augalais.
tags: #vaistazoles #aromatiniai #ir #prieskoniniai #augalai