Apsauga nuo stirnų ir zuikių soduose ir miškuose
Laukiniai gyvūnai, tokie kaip stirnos ir zuikiai, gali sukelti nemažai problemų sodininkams ir miškininkams, ypač šaltuoju metų laiku, kai natūralaus maisto trūksta. Šie gyvūnai gali apgraužti medžių žievę, nukramtyti jaunų medelių viršūnes ir sunaikinti derlių. Siekiant apsaugoti augalus, būtina imtis kompleksinių priemonių.
Stirnų ir zuikių keliamas pavojus
Stirnos yra vienos dažniausiai sutinkamų laukinių gyvūnų Lietuvoje, jų populiacija siekia apie 150 tūkstančių individų. Nors jos atrodo nekenksmingos, žiemą jos gali užsukti į sodus ir darželius. Didžiausią žalą stirnos daro šaltuoju metų laiku: rudenį jos mėgsta suėsti burokėlių ir kopūstų lapus, o žiemą kenčia medžiai. Jauni medeliai ypač nukenčia - stirnos apgraužia ne tik plonų šakučių viršūnes, bet ir medžių žievę. Nulupus žievę, per padarytas žaizdas medžiai užsikrečia puviniu, o vėliau pažeisti kamienai gali lūžti. Stirnos gali peršokti pusantro metro aukščio kliūtis, o jų viršutinė pasiekiamumo riba siekia apie 1,8 metro.
Zuikiai, nors ir mažesni, taip pat gali pridaryti žalos, ypač jaunų medelių kamienams ir žievei.
Mechaninės apsaugos priemonės
Viena iš efektyviausių būdų apsaugoti sodybą nuo stirnų - įrengti tvorą. Tvora turėtų būti ne žemesnė kaip 2 metrai, nes stirnos lengvai peršoka žemesnes kliūtis. Jei nėra galimybės aptverti viso sklypo, galima apsaugoti pavienius augalus.
Tinkleliai ir tinklai
Jaunesnių medelių (iki 1,5-2 metrų) kamienus galima apsukti plastikiniu tinkleliu, kurį galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse. Kai kurie sodininkai naudoja ir smulkius armavimo tinklelius, juos apsukdami aplink kamieną kelis kartus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tinklas turėtų būti pakankamai aukštas, kad stirnos negalėtų pasiekti viršūnių. Jei tinklas yra žemesnis nei 1,5-2 metrai, stirnos gali sukišti galvas ir apgraužti viršūnes.
Džiuto medžiaga
Kamienus galima aprišti džiutu - ji pakankamai tvirta, kad stirnos neprasibrautų iki medžio. Ši medžiaga taip pat gali būti naudojama vainikams apsaugoti.
Apsauginiai lakštai ir vamzdeliai
Parduotuvėse galima rasti specialius medžių kamienų apsaugos lakštus, pagamintus iš UV atsparaus plastiko. Taip pat galima naudoti karpomą tinklinę medelių apsaugą, tokią kaip "Treex", kuri statoma po sodinimo, užvyniojant aplink sodinuko kamieną. Ši apsauga efektyviai sulaiko nuo graužiančių žievę žvėrių pažeidimų ir vėliau gali būti panaudota kitiems sodinukams.
Kuolai su tinklu
Kitas variantas - aplink kiekvieną medį įkasti aukštus kuolus ir apsukti juos plastikiniu ar metaliniu tinklu. Jei reikia apsaugoti medžio lają, galima naudoti minkštesnį tinkliuką.
Eglišakės ir šiaudai
Kai kurie sodininkai naudoja eglišakes, tačiau tai tinka tik kaip papildoma priemonė nuo mažesnių gyvūnų, tokių kaip kiškiai.
Mechaninė kamienų apsauga "Šarvas"
"Šarvas" yra daugiametė mechaninė priemonė, apsauganti medžių kamienų žievę nuo zuikių, briedžių, elnių, stirnų bei bebrų graužimo. Užtepus, ši priemonė sukietėja per 1-3 valandas ir sudaro apsauginį sluoksnį, leidžiantį kamienui kvėpuoti ir neįtakojantį medžio augimo.
Repelentai - cheminės apsaugos priemonės
Repelentai - tai cheminės apsaugos priemonės, kuriomis padengtas medelis skleidžia nemalonų stirnoms kvapą ir skonį, taip atbaidydami gyvūnus.
Kvapą atbaidantys repelentai
Vienas populiariausių repelentų yra "Plantskydd", kurio sudėtyje yra kraujo miltų (net 99 proc.). Šis produktas skleidžia kvapą, kuris graužiančius gyvūnus asocijuoja su plėšrūno buvimu, todėl jie vengia apdorotų augalų. Repelentas tinka lapuočiams, spygliuočiams ir dekoratyviems augalams. Jis gali būti naudojamas ištisus metus, apdorojant augalus tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Geriausia jį naudoti likus 2-3 savaitėms iki derliaus sunokimo.
Kitas efektyvus produktas - repelentas, kuris skleidžia žmogaus, vilko, meškos ir lūšies kvapų mišinį. Tokie repelentai, kaip "Duftzaun", yra aromaterapinės putos, kurių pagrindą sudaro šių gyvūnų kvapų koncentratas. Užuodę putų skleidžiamą kvapą, laukiniai žvėrys vengia kirsti pažymėtą lauko ribą.
Skoniu atbaidantys repelentai
Dažniausiai tai tepama pasta, skirta spygliuočių ir lapuočių medžių apsaugai. Jos efektyvumas pagrįstas kvarciniu smėliu ir natūralaus silikato mineralais. Pavyzdžiui, "Cervacol®Extra" ir "Wam®Ekstra" yra tokios pastos, kurios tepamos ant augalų ir sukelia nemalonius pojūčius gyvūnų burnoje.
"Cervacol®Extra" yra tepama, mėlynos spalvos baltai dažanti pasta, skirta lapuočių ir spygliuočių medžių apsaugai vegetacinės ramybės periodu nuo stirnų ir elnių apkandžiojimo. "Wam®Ekstra" yra rausvai rožinės spalvos pasta, skirta lapuočių ir spygliuočių medžių apsaugai žiemos metu.
Natūralūs atbaidymo būdai
Jei neįmanoma naudoti cheminių priemonių, verta prisiminti ir paprastesnius, natūralius būdus:
- Avių vilna: Daugelis sodininkų dalijasi patirtimi, kad natūralios avių vilnos gumuliukai, sukaišioti tarp šakų ir apsukti aplink viršūnes, atbaido stirnas. Manoma, kad stirnos nemėgsta kito gyvūno kvapo.
- Triukšmingi elementai: Stirnos vengia triukšmo ir staigių judesių. Kibirai, metalinės plokštės, senos kasetės, kabinamos ant laidų ar šakų, gali atbaidyti. Judantys objektai - baidyklės, švyturiai ar spalvoti kaspinai - taip pat gali priversti stirnas jaustis nesaugiai.
- Šunys: Šunys loja ir skleidžia specifinį kvapą, kurio stirnos nemėgsta. Tačiau šis metodas ne visuomet veikia.
Prevencija ir kompleksinis požiūris
Praktika rodo, kad veiksmingiausių rezultatų pasiekiama derinant kelias apsaugos priemones. Pavyzdžiui, jaunus medelius galima apsukti tinkleliu ir papildomai nutepti repelentais. Svarbu reguliariai tikrinti apsaugos priemones, ypač po vėjuotų, sniegingų laikotarpių. Taip pat verta keisti repelentų rūšis, nes ilgainiui žvėrys gali priprasti prie vieno kvapo.
Apsauga nuo stirnų reikalinga tol, kol medeliai pasiekia jiems saugų aukštį. Kai kurie medžiai su amžiumi tampa mažiau patrauklūs stirnoms savaime. Svarbiausia - veikti iš anksto, neplaukti, kol stirnos padarys žalos. Mechaninė apsauga kartu su repelentais, papildyta natūraliomis atbaidymo priemonėmis, suteiks geriausią rezultatą.
Vyšnių apsauga nuo ligų
Vyšnios, kaip ir kiti vaismedžiai, gali kentėti nuo ligų ir kenkėjų. Stiprus imunitetas yra svarbiausia sąlyga, kad vaismedžiai būtų atsparūs žalai. Stiprinant sodo imunitetą, svarbu laikytis paprastų taisyklių:
- Pasirinkti tinkamas veisles: Sodinant vyšnias, svarbu atkreipti dėmesį į veisles, kurios yra atsparios ligoms ir šalčiui.
- Tinkamas sodinimas: Sodinukų šaknys turi būti sveikos ir pakankamai drėgnos. Naudojant mikorizinius grybus, galima pagerinti šaknų sistemą ir augalų aprūpinimą vandeniu bei maistinėmis medžiagomis.
- Reguliarus genėjimas: Genėjimas padeda formuoti taisyklingą vainiką, pašalinti silpnas, sutankinančias ir ligotas šakas, taip gerinant medžio kvėpavimą ir atsparumą ligoms.
- Tręšimas: Tinkamas ir savalaikis tręšimas, ypač organinėmis trąšomis ar kompleksinėmis N-P-K trąšomis su mikroelementais, stiprina medžių atsparumą. Tačiau nereikėtų persistengti, ypač su azoto trąšomis.
- Profilaktiniai purškimai: 2-3 profilaktiniai purškimai sode gali padėti išvengti ligų ir kenkėjų.
Moniliozė
Moniliozė - tai kaulavaisinių sodo augalų liga, kurios sukėlėjas peržiemoja pažeistuose žiedynuose, šakutėse, ūgliuose ir mumifikuotuose vaisiuose. Pavasarį liga apninka žiedus, lapus, ūglius, o vėliau ir vaisius. Pagrindiniai apsaugos principai: profilaktinės priemonės, pažeistų ūglių ir vaisių išpjovimas bei sunaikinimas, taip pat purškimas mikroelementine vario trąša "Copfort" arba "Cephyro".
Kokomikozė
Vyšnių kokomikozė pažeidžia lapus, vaiskočius, jaunus ūglius, vaisius. Liga ypač palanki lietingiems metams. Pagrindiniai apsaugos principai: tinkamai parinkti veisles, atsparias ligai, ir naudoti vario turinčias priemones, tokias kaip "Cephyro".
Produktai augalų imunitetui stiprinti
Įvairūs preparatai gali padėti sustiprinti augalų imunitetą ir atsparumą ligoms bei nepalankiems aplinkos veiksniams:
- Mimox Zn: Augalai, apdoroti šiuo preparatu, įgyja didesnį atsparumą stresui, kurį sąlygoja grybai patogenai.
- Selectyc X: Produktas, kurio sudėtyje yra augalinių ekstraktų, Mn ir Zn chelatų, palengvina šių elementų įsisavinimą ir didina augalų atsparumą.
- Altosan B/Zn: Greitai prasiskverbia į augalus ir yra įsisavinamas, sustiprina natūralų augalų atsparumą.
- Copfort ir CEPHYRO: Mikroelementinės vario trąšos, kurios greitai įsisavinamos ir padaro augalus atsparesnius nepalankiems aplinkos veiksniams.
- AMINO PRO, Amino Kelp-o, Terra sorb Foliar: Amino rūgščių ir mikroelementų kompleksai, skirti augalų atgaivinimui ir papildomai mitybai.
- KYTOS: 100 % ypač gryno chitozano hidrochlorido pagrindu veikia kaip induktorius, turintis fungicidinį ir baktericidinį poveikį.
- Score: Sisteminis fungicidas, turintis gydomąsias ir apsaugines ypatybes.
tags: #vysniu #sodo #apsauga #nuo #stirnu #zuikiu