Kietis: Daugiametis augalas su turtinga istorija ir plačiu pritaikymu

Paprastasis kietis (lot. Artemisia vulgaris) - tai astrinių (Asteraceae) šeimai priklausanti daugiametė žolinė augalų rūšis, priklausanti Artemisia genčiai. Šis augalas gali pasiekti nuo 0,5 iki 2 metrų aukštį. Jo stiebas yra šakotas, lapotas per visą aukštį, plikas ir pasižymi tamsiai rudos arba violetinės spalvos atspalviu. Lapai yra minkšti, 2-3 kartus skaldyti, 5-20 cm ilgio. Viršutinė lapų pusė yra plika ir tamsiai žalia, o apatinė - tankiai padengta plaukeliais. Žiedai yra smulkūs, gausūs, žalsvos arba rusvos spalvos ir susitelkę į šluoteles. Paprastasis kietis žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesių.

Šis augalas yra labai dažnas Lietuvoje, kurį galima rasti augantį pakelėse, apleistuose laukuose, dykvietėse, ganyklose bei vandens telkinių pakrantėse. Lotyniškas genties pavadinimas ‚artemes‘ reiškia ‚šviežias, sveikas‘, kas atspindi augalo savybes.

Cheminė sudėtis ir naudingosios savybės

Paprastasis kietis yra turtingas įvairių naudingųjų medžiagų: jame aptinkama karotino, askorbo rūgšties, saponinų, alkaloidų, kumarino ir eterinio aliejaus. Augalas pasižymi stipriu, maloniu kvapu. Iš jo išgaunamas eterinis aliejus plačiai naudojamas medicinoje ir parfumerijoje. Paprastasis kietis taip pat vertinamas kaip prieskonis, ypač ruošiant maistą gamtoje, o ant jo džiovinami baravykai įgauna specifinį aromatą. Be to, jis naudojamas atbaidyti uodus ir blusas.

Tautosakos ir liaudies medicinos aspektai

Slavų ir kai kurių Sibiro tautų tautosakoje ypatingas karčiųjų kiečių kartumas dažnai aiškinamas tuo, kad šie augalai sugeria žmonių kančias. Tikėta, kad jie gali nuraminti sielą ir atkurti vidinę ramybę. Švieži ir džiovinti pelynai tradiciškai buvo dedami į spintas ir skrynias, siekiant atbaidyti kenkėjus. Stiprus kiečio užpilas liaudies medicinoje buvo naudojamas kultūrinių augalų purškimui nuo kenkėjų.

Karčiųjų kiečių preparatai liaudies medicinoje vartojami:

• Apetitui žadinti.
• Virškinimui gerinti, ypač kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
• Šlapimo išsiskyrimui skatinti.
• Uždegiminiams procesams slopinti.
• Storosios žarnos spazmams mažinti.
• Dujų kaupimuisi žarnyne mažinti.

Išoriškai kiečio preparatai vartojami kraujavimui stabdyti, žaizdoms gydyti, esant sumušimams ir burnai skalauti. Liaudies medicinoje pelynas taip pat naudojamas nuo nemigos, parazitams iš virškinamojo trakto varyti, skrandžio, tulžies pūslės, kepenų ligoms gydyti, viduriavimui malšinti. Jo arbata vartojama karščiuojant, sergant gripu, hemorojumi. Taip pat rekomenduojama kojoms plauti, jei jos stipriai prakaituoja, o esant riebiai odai - keletą šakelių įmesti į vonią ar prausimosi vandenį.

Vaistinės savybės ir kontraindikacijos

Paprastasis kietis gali pagerinti virškinimą ir apetitą, normalizuoti tulžies nutekėjimą, stimuliuoti kepenis, veikti kaip vidurius laisvinantis ir antihelmintinis vaistas. Jis teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą, ramina ir tonizuoja. Paprastojo kiečio antpilai padeda greičiau atsigauti po peršalimo, pagreitina pjūvių ir žaizdų gijimą. Taip pat jis gali padėti sureguliuoti menstruacinį ciklą ir stimuliuoti vidinius moters lytinius organus. Vėluojančioms menstruacijoms rekomenduojama pavirti šaukštą džiovintos žolės pusėje litro vandens ir palaikyti 2 valandas.

Augalas naudojamas žaizdoms, sumušimams, nuospaudoms, karpoms ir vėžinėms odos vietoms gydyti. Grynos ir šviežios paprastojo kiečio sultys tinka rauplių gydymui. Jis vartojamas sergant cistitu - tam tikslui 2 arbatinius šaukštelius džiovintos žolės užpilti stikline verdančio vandens ir palaikyti 2 valandas. Paprastasis kietis jau seniai naudojamas parazitams ir kirminams pašalinti. Tam 1 valgomasis šaukštas žolės užpilamas stikline karšto vandens ir 0,5 valandos kaitinamas vandens vonelėje, po to paliekama 15 minučių pritraukti ir filtruojama.

Sergant tuberkulioze, ruošiama paprastojo kiečio tinktūra: 1 valgomasis šaukštas žolės užpilamas 0,5 litro degtinės, paliekama trims dienoms, retkarčiais pakratant, filtruojama. Sergant epilepsija ir kitais priepuolių bei traukulių atvejais, nuoviras ruošiamas iš paprastojo kiečio šaknies: 30 gramų šaknies pavirinti pusėje litro alaus 5 minutes ir vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.

Svarbu žinoti, kad paprastasis kietis yra gana toksiškas augalas. Bet kokius jo nuovirus, užpilus, tepalus ir aliejus reikia naudoti labai atsargiai ir su pertrūkiais. Dėl savo savybių jis geba paveikti psichinę būseną ir gali sukelti neurozę. Ilgai vartoti karčiųjų kiečių negalima, nes tai gali pakenkti nervų sistemai ir sukelti miego sutrikimus.

Puršo kietis (Artemisia purshiana Bess.)

Puršo kietis (lot. Artemisia purshiana Bess.) - tai graižažiedžių (Asteraceae) šeimos, Artemisia genčiai priklausantis daugiametis šakniastiebinis augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Jis užauga iki 50-60 cm aukščio. Stiebas ir lapai yra sidabriškai balti, gausiai plaukuoti. Augalas žydi liepos mėnesį, apie 35 dienas. Siekiant išlaikyti žemus, dekoratyvinius krūmelius, augalui neleidžiama žydėti - trumpinamos viršūnės.

Mūsų respublikoje sėklos subręsta. Puršo kietis dauginamas kero dalijimu ir sėklomis. Sėklos sėjamos dėžutėse kovą. Keras pavasarį arba rudenį dalijamas į smulkias dalis, nes augalas greitai auga ir sudaro stambius kerus. Jam gerai auga sausose priesmėlio dirvose. Jis atsparus sausrai ir ligoms.

Puršo kiečio auginimo ypatumai

Dauginimas

Puršo kietis dauginamas sėklomis ir kero dalijimu. Keras dalijamas gegužės arba rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Dalijant rudenį, nupjaunama antžeminė augalo dalis, tuomet padalintas augalas lengviau prigyja. 5000 sėklų sveria 1 gramą. Tačiau sėklas Lietuvoje Puršo kietis dažniausiai nesubrandina. Sėjama pavasarį į lysves.

Kiečių genčiai priklausančių augalų reikšmė

Kai ištariamas žodis „kietis“, dažniausiai nereikia aiškinti, koks tai augalas. Dėl karčių lapų net gyvuliai jo vengia. Tačiau žmogus, nepaisydamas priežodžio „kartus kaip kietis”, vartoja jį kaip vaistinį augalą. Kiečiai priklauso prie gana paplitusių augalų; 174 iš 400 šios genties rūšių auga buvusioje Tarybų Sąjungoje. Susidomėjimas kiečiais aiškinamas tuo, kad daugelyje ištirtų rūšių rasta farmakologiškai aktyvių medžiagų - seskviterpeninių laktonų, dėl to kai kuriuos preparatus iš kiečio pasiūlyta vartoti medicinos praktikoje ir homeopatijoje.

Augalo žolė buvo laikoma viena iš daugiausia turinčių vaistinių medžiagų ir jos vandeninis antpilas buvo vartojamas sergant ginekologinėmis, inkstų ligomis, taip pat kaip priešnuodis nuo kai kurių apsinuodijimų. Indijos medicinoje pelynas vartojamas nuo kirmėlių ir organizmui stiprinti. Bulgarijos gydytojai jį vartoja gastritui, kai yra padidėjęs rūgštingumas, kepenų, tulžies pūslės ligoms gydyti. Prancūzai plačiai vartoja laukinį ir kultūrinį kietį, vadindami jį „sveikatos žole”. Lapai ir žydinčios viršūnėlės vartojamos kaip vaistas nuo kirmėlių, sužadinantis apetitą ir pagerinantis virškinimą.

Lietuvos tautos kiečio nuovirą arba antpilą vartoja kepenų, skrandžio, blužnies ligoms gydyti. Šviežios augalo sultys, sumaišytos su kitomis medžiagomis, vartojamos kaip vaistas nuo kirmėlių ir žaizdoms užgydyti. Vidurinėje Azijoje kiečio žiedų antpilas geriamas sergant opiniu kolitu, aklosios žarnos uždegimu, hemorojumi ir kitomis ligomis. Kiečiu taip pat aprūkydavo patalpas kilus infekcinių ligų epidemijoms.

Iš kiečio žolės ir lapų išskirta iki 2 % eterinio aliejaus, kuriame yra tokių biologiškai aktyvių medžiagų, kaip karčiųjų, dažinių, vitaminų ir organinių rūgščių. Vienas iš augalo komponentų - chamazulenas, gaunamas iš pelyno, vartojamas reumatui, bronchinei astmai, egzemai, rentgeno spindulių nudegimams gydyti. Pelynas įtrauktas į daugelio pasaulio šalių farmakopėjas. Lietuvoje žolė ir lapai vartojami antpilui, tinktūrai, ekstraktui, tulžies išsiskyrimą skatinančiai, apetitą gerinančiai ir meteorizmą (putimą) mažinančiai arbatai paruošti.

Kietis garsus tuo, kad smarkiai veikia virškinamąjį traktą, turi savybę sužadinti apetitą. Vartojant jo preparatus, normalizuojasi skrandžio sulčių išsiskyrimas, žarnyno, kepenų ir tulžies pūslės darbas. Tačiau didelės dozės gali sukelti nervų sistemos jaudinimą, po kurio seka slopinimas. Likerių ir degtinės pramonėje pelyno žolė vartojama šartrezui ir pipirinei degtinei, eterinis aliejus - vermutui ir absentui gaminti.

Citvarinis kietis ir šluotinis kietis

Citvarinis kietis (Vidurinėje Azijoje jis vadinamas darmina) vertingas neišsiskleidusiais graižais (citvaro sėklomis). Jis nuo seno vartojamas kaip efektyvus antihelmintinis vaistas, ypač nuo askaridžių. Vienintelė pasaulyje vieta, kur jis auga - Kazachstanas. Daugiau kaip prieš 100 metų iš jo buvo gaminami preparatai, analogiški santoninui. Turintis malonų kvapą citvarinio kiečio eterinis aliejus vartojamas parfumerijos pramonėje, taip pat plaukams stiprinti ir jų augimui gerinti.

Druskingose pievose, Kaukazo, Vakarų Sibiro ir Vidurinės Azijos slėniuose, vietomis Ukrainos ir Baltarusijos vakarinėse srityse auga šluotinis kietis (liaudyje vadinamas „dievo medžiu”). Liaudyje gydymui ypač rekomenduojamas šis augalas, sergant moterims pieno liaukų uždegimu. Šia rūšimi susidomėjo ir Vidurinės Azijos mokslininkai, suradę augale medžiagų, pasižyminčių priešvėžiniu aktyvumu.

Kai kurios kiečio rūšys vartojamos cigarečių pavidalu prideginimams „čžencziu terapijoje” (vienas iš kinų medicinos metodų). Šis metodas, kaitaliojant jį su vaistais ir kitomis gydomosiomis procedūromis, palengvina būklę sergančiųjų artritu, miozitu, bronchine astma, skrandžio opa ir kitomis ligomis.

tags: #purso #kietis #daugiametis

Populiarūs įrašai:

• Pasirinkimo gidas: sodo traktoriukai
• Naudojant salietrą ir kitas trąšas
• Takelių ir augalų mulčiavimas
• Žalčialunkio savybės
• Medvilnės istorija ir iššūkiai