Augalų biotechnologija: šiuolaikinės perspektyvos ir taikymas
Įvadas į augalų biotechnologiją
Namų, sodo ir žemės ūkio temos domina daugelį žmonių. Nepriklausomai nuo amžiaus ar kitų veiksnių, geros knygos skaitymas yra puikus būdas sužinoti apie aplinką ir plėsti akiratį. Būtent dėl šios priežasties A. Sliesaravičius, J. Lazauskas ir kiti autoriai parašė knygą „Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas“, kurią 2010 metais išleido Aleksandro Stulginskio universiteto leidykla.
Ši knyga yra pirmasis ir visapusiškas augalų biotechnologijos krypčių ir pasiekimų pristatymas lietuvių kalba. Ji apima in vitro kultūros metodus, genetiškai modifikuotų augalų sukūrimą, įvairių augalų mikrodauginimą, biotransformaciją, technologijas bioreaktoriuose bei biotechnologijos panaudojimą augalų selekcijoje. Knygoje taip pat pateiktas žodynėlis, terminų ir sutrumpinimų rodyklė.
Knyga skirta studentams, studijuojantiems biologiją, biotechnologiją, agronomiją, sodininkystę ir daržininkystę, miškininkystę, farmaciją, maisto technologiją ir kitas giminingas sritis. Ji siūlo išsamų žvilgsnį į naujausius pasiekimus ir perspektyvas augalų biotechnologijos srityje.
Biotechnologijos ištakos ir evoliucija
Biotechnologijos ištakos siekia žemdirbystės pradžią. Būtų galima net diskutuoti, ar pirmieji žmogaus pasėti augalai nebuvo žemdirbystės, o kartu ir biotechnologijos pradžia. Viena yra aišku: biotechnologijos indėlis į žemdirbystės vystymąsi yra didžiulis. Tobulėjant žemdirbystei, didėjo maisto ištekliai ir jo kokybė, tai leido žmonijai plėstis ir vystytis, atsirado naujos sritys, tokios kaip medicina ar aplinkosauga, kurių pažangai taip pat nenuginčijamai reikalinga biotechnologija.
Tūkstantmečius biotechnologija yra žmonių gyvenime, o su jos pažanga koja kojon eina visos žmonijos pažanga. Šiandien daugybė žmonių net neįsivaizduoja, kaip daug jų vartojamų produktų ir aukšto gyvenimo lygio nebūtų be biotechnologijos.
Šiuolaikinė biotechnologija ir GMO diskusijos
Apskritai, technologijų tobulėjimas ir daugėjimas yra laukiamas daugumos visuomenės narių, ir biotechnologija nėra išimtis. Tačiau diskusijos dažnai nukrypsta į GMO (genetiškai modifikuotus organizmus). Nepaisant to, kad šiandieninis maistas yra sukurtas biotechnologijų, o genų inžinerija tėra dar vienas etapas nuolatiniame biotechnologijos vystymesi, absoliuti dauguma mokslininkų teigia, kad tai yra tobuliausias įrankis gerinant maistą. Tačiau tam tikrų grupių pasipriešinimas GM maistui išlieka labai stiprus.
Žiniasklaidoje ir ypač internetinėje erdvėje apstu informacijos apie GMO. Ne tik mokslininkai, bet ir įvairūs aktyvistai bei tinklaraštininkai rašo ir skelbia straipsnius šia tema. Pastarieji dažnai yra genų inžinerijos priešininkai. Biotechnologijos jau ilgą laiką taikomos labai plačiai; šis mokslas yra kompleksinis ir sudėtingas.
Visas šios technologijos panaudojimo galimybes, privalumus ir trūkumus, taip pat etinius aspektus būtų sunku aprašyti vienoje knygoje, jau nekalbant apie straipsnį. Šio darbo tikslas, naudojantis tik pripažintų mokslininkų ir mokslo institucijų pateikiama literatūra, kuo suprantamesniais žodžiais, nenaudojant sudėtingų pavyzdžių ir terminų, labai glaustai apibūdinti ir padėti suprasti, kas yra biotechnologija, kaip ji vystėsi ir kokia jos svarba žemės ūkyje, maisto gamyboje ir apskritai šiandieniniame pasaulyje.
Biotechnologijos apibrėžimas ir taikymo sritys
Biotechnologija tai mikroorganizmų, augalų ir gyvūnų ląstelių, ląstelių dalių, taip pat makromolekulių (baltymų, dažniausiai fermentų) panaudojimas kuriant žmogui ir aplinkai naudingus produktus. Bendrai biotechnologiją galima pavadinti „biologine gamykla“, kurioje gamybai vietoje mechaninių įrengimų pasitelkiami gyvybiniai gyvų organizmų procesai. Manipuliuojant ar modifikuojant organizmą, dažnai molekuliniame lygmenyje, gaunamas organizmas su naujomis, jo kokybę gerinančiomis savybėmis, arba naujas produktas su praktiniu pritaikymu žemės ūkyje ar medicinoje.
Biotechnologija yra kompleksinis mokslas, kurio pagrindas yra biologija ir chemija, prisidedant matematikai, fizikai, inžinerijai ir informacinėms technologijoms. Ši technologija apima daugybę sričių ir turi labai turtingą istoriją.
Biotechnologija žemės ūkyje
Biotechnologijos taikymas žemės ūkyje yra viena svarbiausių jos sričių. Tai apima:
- Augalų selekciją ir sėklininkystę: naujų veislių kūrimas, atsparių ligoms ir kenkėjams, derlingesnių ir kokybiškesnių augalų auginimas.
- Genetiškai modifikuotus organizmus (GMO): augalai, kurių genomas buvo pakeistas, siekiant suteikti jiems pageidaujamų savybių, tokių kaip atsparumas herbicidams ar didesnis maistinių medžiagų kiekis.
- Mikrodauginimą: greitas ir efektyvus augalų dauginimas laboratorinėmis sąlygomis, leidžiantis gauti didelius kiekius identiškų augalų.
- Biotransformaciją: mikroorganizmų naudojimas maisto produktų gamybai ar cheminių medžiagų sintezei.
- Bioreaktorių technologijas: kontroliuojamomis sąlygomis auginami mikroorganizmai ar ląstelės, siekiant gaminti vertingus produktus.
Audinių kultūra | Augalų audinių kultūra | Mikrodauginimas | 12 klasės biologija
Prof. Algirdas Sliesaravičius - biotechnologijos Lietuvoje pradininkas
Algirdas Sliesaravičius (gim. 1939 m. gruodžio 12 d. Butrimonyse) yra žymus lietuvių agronomas ir augalų genetikas. Jis yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (nuo 2011 m.), habilituotas daktaras. 1963 m. baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, jis joje ir dėstė iki 1965 m. Vėliau, 1965-1968 m., buvo Botanikos instituto aspirantas, o 1969-1974 m. jame dirbo.
Nuo 1975 m. iki 1993 m. A. Sliesaravičius vadovavo Lietuvos žemdirbystės instituto Genetikos ir citologijos laboratorijai. 1994-2011 m. jis dėstė Lietuvos žemės ūkio universitete (iki 1996 m. - Lietuvos žemės ūkio akademija), kur 1994-2002 m. vadovavo Augalininkystės, o 2002-2004 m. - Augalininkystės ir gyvulininkystės katedroms. Nuo 1994 m. jis yra profesorius, o nuo 2012 m. - Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius emeritas.
Prof. A. Sliesaravičius su bendraautoriais sukūrė eraičinų ir svidrių hibridus: ‘Punia’ (1998), ‘Pūga’ (2005), ‘Vėtra’ (2005), ‘Lina DS’ (2009), gausiažiedžių svidrių ‘Ugnė’ (2005) ir vasarinių rapsų ‘Auksiai’ (2002) veisles. Jis taip pat yra autoriumi monografijų „Genetiniai metodai varpinių žolių selekcijoje“ (1993), „Profesorius Jonas Bulavas“ (su J. Mockaičiu, 2003), vadovėlio „Žemės ūkio augalų biotechnologija“ (su V. Staniu, 2005) ir knygelių, tarp kurių „Ateities derlius - koks jis?“ (2001, su kitais). Už nuopelnus jis buvo apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2001).
Prof. A. Sliesaravičius yra vienas iš svarbiausių biotechnologijos mokslo Lietuvoje plėtros iniciatorių, jo darbai ir publikacijos prisidėjo prie šios srities vystymosi ir populiarinimo.
tags: #zemes #ukio #augalu #biotechnologija #sliesaravicius #citation