Aktinidijų auginimas ir priežiūra: nuo sodinimo iki derliaus
Aktinidijos, dar kitaip vadinamos „šiaurės platumų kiviais“, yra sumedėję vijokliniai augalai, džiuginantys ne tik skaniomis, vitaminų kupinomis uogomis, primenančiomis mažus kivius, bet ir dekoratyvia lapija. Nors Lietuvoje jos dar nėra itin populiarios, tačiau jų auginimas ir priežiūra nėra sudėtingi, o rezultatas - gausus ir naudingas derlius.

Aktinidijų nauda ir savybės
Aktinidijų uogos pasižymi maloniu saldžiarūgščiu skoniu, švelniu minkštimu ir minkštomis sėklomis. Jos yra tikros vitamino C bombos - vienas procentas uogos masės sudaro šis vitaminas, viršijantis net citrinų ar juodųjų serbentų kiekį. Vos kelios uogelės gali aprūpinti organizmą dienos vitamino C norma. Be to, dėl didelio kardenolidų kiekio, aktinidijų uogos veikia raminančiai, todėl gali padėti gydant stenokardiją.
Veislių pasirinkimas
Renkantis aktinidijų veislę, svarbu atsižvelgti į klimato sąlygas, turimą erdvę ir asmeninius pageidavimus. Yra keletas pagrindinių rūšių:
- Aktinidija deliciosa: Dažniausiai auginama kivių veislė, pasižyminti saldžiarūgščiu skoniu. Reikalauja ilgo vegetacijos periodo ir apdulkinimui būtinas atskiras vyriškas ir moteriškas augalas.
- Aktinidija chinensis (auksinis kivis): Vertinama dėl aukso spalvos minkštimo, lygios odelės ir tropinio skonio. Panašūs apdulkinimo reikalavimai kaip ir Actinidia deliciosa.
- Aktinidija arguta (ištvermingasis kivis): Mažesnė veislė su lygia, valgoma odelė. Ši veislė yra savidulkė, todėl nereikia atskiro vyriško augalo.
- Aktinidija kolomikta: Daugiausia auginama dėl dekoratyvumo. Lapai margi, žalios, rausvos ir baltos spalvos. Vaisiai nedideli, valgomi.
Lietuvoje ypač populiarios ir gerai mūsų klimate auga margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) lietuviškos veislės, pasižyminčios didesniu atsparumu šalčiui. Tarp jų paminėtinos:
- „Paukštės Šakarva“: Vėlyva, ypač atspari šalčiui veislė, duoda vidutinį derlių (apie 3 kg), uogos stambios, daug vitamino C.
- „Landė“: Ankstyva, labai derlinga (7-8 kg), atspari šalčiui ir sausroms. Uogos stambios, saldžios, daug vitamino C.
- „Lankė“: Vidutinio ankstyvumo, labai derlinga (9-10 kg), atspari šalčiui. Uogos mažos.
- „Laiba“: Vidutinio ankstyvumo, vidutinio derlingumo (5-6 kg). Uogos mažos, atspari šalčiui.
Taip pat auginamos ir rusiškos veislės, pavyzdžiui, „Krupnoplodnaja“ (ankstyva, labai stambiomis uogomis, bet neatspari šalnoms) ar „Pavlovskaja“ (vidutinio ankstyvumo, derlinga, atspari šalčiui, dekoratyvi).

Sodinimas ir tinkama vieta
Aktinidijoms tinkamiausia saulėta, šilta ir nuo vėjų apsaugota vieta. Idealiai tinka pietinė, pietrytinė ar pietvakarinė namo ar tvoros pusė. Nors jos gali augti ir daliniame pavėsyje, tačiau pilna saulė (bent 6-8 valandos per dieną) užtikrina geriausią augimą ir derėjimą.
Dirvožemis: Aktinidijos mėgsta silpnai rūgščias arba neutralias (pH 5.5-7.0), purias, derlingas, gerai aeruojamas ir drėgmę sulaikančias priemolio dirvas su gausiu humusu. Svarbu, kad dirvožemis nebūtų užmirkęs, nes šaknys jautrios drėgmės pertekliui. Venkite perdžiūstančių dirvų.
Sodinimo laikas: Geriausia sodinti pavasarį (kuo anksčiau, balandžio pradžioje, kol nesprogsta pumpurai) arba ankstyvą rudenį. Augalai vazonuose gali būti sodinami visą sezoną.
Atstumas tarp augalų: Dėl vešlaus augimo, aktinidijos sodinamos maždaug 1.5-2.5 metro atstumu viena nuo kitos, priklausomai nuo planuojamo krūmo formavimo. Jei formuojama gyvatvorė ar apželdinama siena, atstumas gali būti 1-1.5 metro.
Apdulkinimas: Dauguma aktinidijų rūšių yra dvinamės, todėl vaisiams užmegzti būtina pasodinti ir moteriškos, ir vyriškos giminės augalus. Paprastai 4-10 moteriškų augalų sodinamas 1 vyriškas augalas. Vyriški augalai skiriasi nuo moteriškų žiedų sandara (turi tik kuokelius).
Duobės paruošimas: Iškasama maždaug 50 cm pločio ir tokio pat gylio duobė. Jei dirva sunkesnė ar yra tikimybė kauptis vandeniui, duobės apačioje rekomenduojama įrengti bent 10 cm drenažą iš skaldos ar žvyro. Duobė užpilama derlingos žemės, komposto ir rupaus smėlio mišiniu, galima pridėti medžio pelenų. Prieš sodinimą duobę rekomenduojama palaistyti.

Sodinukų paruošimas ir sodinimas
Rekomenduojama rinktis 2-3 metų amžiaus sodinukus, nes jie geriau prigyja. Prieš sodinimą, šaknis pravartu pamirkyti dezinfekuojančiame vario sulfato tirpale arba stimuliuojančiame Kelpak ekstrakto tirpale (5 ml : 1 l vandens santykiu 5 minutes).
1. Sodinuką atsargiai įstatykite į paruoštą duobę. Jei šaknys be grumsto, jas ištiesinkite.2. Šaknies kaklelį palikite užkastą apie 2-3 cm po žeme.3. Užpilkite duobę paruoštu žemės mišiniu, švelniai sutvirtindami, kad neliktų oro kišenių.4. Kruopščiai palaistykite sodinuką (2-3 kibirai vandens).5. Aplink augalą mulčiuokite durpėmis, sausa žole ar pjuvenomis (4-5 cm sluoksniu).6. Kad apsaugotumėte šaknis nuo šalčio, gyvūnų ir piktžolių, galima pakloti juodą agroplėvelę aplink kamieną.

Atramos ir formavimas
Aktinidija yra vijoklinis augalas, todėl jai būtinos tvirtos atramos. Tai gali būti grotelės, pavėsinės, tvoros ar specialiai įrengtos atraminės konstrukcijos (pvz., T formos „špaleriai“). Atramas reikia įrengti iškart, nes vėliau sumedėjusį kamieną formuoti bus sunkiau. Augalas linkęs augti horizontaliai, todėl vertikalioms atramoms gali prireikti papildomų horizontalių elementų.
Priežiūra
Laistymas
Aktinidijos jautrios drėgmės stokai, ypač jauni augalai. Reguliariai laistykite, ypač sausringais laikotarpiais, pilant po 6-7 kibirus vandens po kiekvienu krūmu. Rekomenduojama laistyti giliai, kad vanduo pasiektų šaknis. Kartą per savaitę, vakare, galima gausiai palaistyti lapiją. Svarbu vengti laistyti žydėjimo metu, kad netrukdytų apdulkinimui.

Mulčiavimas
Mulčiavimas yra beveik „privaloma“ priemonė aktinidijoms. Organinis mulčias (šienas, durpės, pjuvenos, spygliuočių skuja) padeda išsaugoti drėgmę, slopinti piktžoles ir reguliuoti dirvos temperatūrą.
Tręšimas
Aktinidijoms reikia daug maistinių medžiagų, ypač azoto ir kalio. Tręšti rekomenduojama pavasarį ir rudenį.
- Pavasarį (pradžia vegetacijos): Kompleksinės trąšos (pvz., nitroamofoska - 1 valgomasis šaukštas) arba atskiri elementai: 25-30 g azoto, 18-25 g fosforo, 12-20 g kalio.
- Vasara (formuojantis mezginiams): Minimalus azoto kiekis (16-19 g), daugiau fosforo ir kalio (20-22 g).
- Po derliaus nuėmimo (rugsėjo viduryje): Be azoto trąšų. Superfosfatas (1 valg. šaukštas) ir kalio druska (1 valg. šaukštas) kiekvienam krūmeliui.
Trąšas geriau ištirpinti vandenyje. Svarbu nepertręšti azotu, nes tai skatina per didelį ūglių augimą, kuris nespėja sumedėti iki žiemos.
Genėjimas ir formavimas
Genėjimas yra vienas svarbiausių derlingumo veiksnių. Jį pradėti rekomenduojama nuo ketvirtų sodinuko gyvenimo metų.
- Pirmieji metai: Paliekamas vienas stipriausias stiebas, jo viršūnė patrumpinama iki 30 cm.
- Antrieji metai (pavasaris): Paliekami 4-5 stipriausi ūgliai, patrumpinami virš 8-12 pumpuro. Pašalinamos silpnos, pažeistos ir per tankiai augančios šakos.
- Treti metai (vasara): Trumpinamos stiebų viršūnės. Svarbu nugenėti iki rudens, kad apsaugotų žiedus nuo pavasario šalnų.
- Rudenį (po derliaus nuėmimo arba žiemos ramybės metu): Šalinamos senos (vyresnės nei trejų metų), susiraizgiusios, pažeistos, pašalusios šakos. Trumpinamos derančios šakos.
Genėti rekomenduojama birželio mėnesį arba rudenį, kai nukrinta lapai. Genėjimo žaizdoms užgydyti galima naudoti sodo tepalą.

Apsauga nuo kačių
Aktinidijų šaknų ir ūglių kvapas primena valerijoną, todėl kates labai vilioja šis augalas. Norint apsaugoti jaunus augalus, rekomenduojama aplink juos apjuosti vielinį tinklą arba užkloti juoda plėvele.
Kova su piktžolėmis
Pirmus 4-5 metus po pasodinimo rekomenduojama ravėti piktžoles. Vėliau aplink krūmelius jas galima tiesiog nupjauti.
Derliaus rinkimas
Pirmasis derlius paprastai sulaukiamas trečiais metais po pasodinimo, o didžiausią derlių galima tikėtis šeštais ar septintais metais. Vienas krūmas gali užauginti nuo 1.8 iki 10 kg uogų, o tinkamai prižiūrimas ir periodiškai atjaunintas - net kelias dešimtis kilogramų.
Uogos sunoksta ne vienu metu, todėl derlių gali tekti skinti 2-3 kartus. Neverta skubėti skinti pirmųjų uogų, tačiau ir pernelyg ilgai laukti nereikėtų, nes pernokę vaisiai gali nubyrėti. Ankstyvųjų veislių uogos prinoksta rugpjūčio viduryje, o vėlyvųjų - rugsėjo pabaigoje.
Nuskynus derlių, vijoklius galima patręšti medžio pelenais arba superfosfatu ir kalio druska.

Dažniausios problemos ir sprendimai
- Silpnas augimas, smulkus lapas, menkas žydėjimas: Gali trūkti šviesos, dirva per sunki ir šlapia. Padeda organikos įterpimas, geresnis drenažas, reguliarus mulčiavimas.
- Lapų dėmės, ūglių džiūvimas, lapų deformacija: Koreguoti priežiūros sąlygas: sumažinti azoto kiekį, pagerinti ventiliaciją, sureguliuoti drėkinimą.
- Šalnos: Jaunus augalus pirmus metus po pasodinimo reikėtų pridengti eglišakėmis ar agroplėvele.
- Kenkėjai ir ligos: Aktinidijos atsparios daugumai ligų ir kenkėjų.
tags: #aktinidiju #auginimas #ir #prieziura

