Sojų auginimas: nuo dirvožemio iki derliaus
Sojų auginimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis dėmesio įvairiems veiksniams, pradedant tinkamo dirvožemio parinkimu ir baigiant derliaus nuėmimu. Šie aliejiniai augalai, priklausantys ankštinių šeimai, reikalauja specifinių sąlygų, kad užtikrintų optimalų augimą ir derlingumą.
Dirvožemio reikalavimai
Sojoms nereiklios dirvožemio savybės, tačiau jos geriausiai auga puriuose, pakankamai laidžiuose ir nerūgščiuose dirvožemiuose, kurie buvo negiliai suarti. Prastai dera sausuose smėlio dirvožemiuose dėl nepakankamos drėgmės, taip pat netinka sunkūs moliai. Rūgščiame dirvožemyje sumažėja biologinio azoto fiksacija ir maisto medžiagų prieinamumas augalui.
Priešsėliai ir piktžolių kontrolė
Sojoms nereiklios ypatingos agrotechninės priemonės priešsėliui. Geriausiais priešsėliais laikomi javai, kaupiamieji augalai ir daugiametės žolės. Reikėtų vengti sėti sojas po rapsų ar pupų. Svarbu užtikrinti, kad dirva būtų nepiktžolėta, ypač daugiametėmis piktžolėmis. Labai piktžolėtose dirvose pravartu prieš auginant sojas laikyti užimtą pūdymą.
Sojos gerai toleruoja atsėliavimą. Kai kurie šaltiniai teigia, kad sojas galima atsėliuoti iki 3 metų, o antri iš jų derlingiausi.
Mitybos poreikiai ir tręšimas
Sojoms reikia nemažai maisto medžiagų. Apytiksliai, 1 tonai sėklų išauginti reikia 75 kg azoto (N), 25 kg fosforo (P), 35 kg kalio (K), 10 kg magnio (Mg), 20 kg kalcio (Ca) ir 4 kg sieros (S).
Daugelyje ūkių tręšimas organinėmis trąšomis nenaudojamas, nes įneštas azoto kiekis gali prailginti vegetaciją ir pavėlinti derliaus dorojimo terminą. Daugiau nei pusę reikalingo azoto sojos gauna iš ant jų šaknų augančių gumbelinių bakterijų, todėl azoto trąšų norma gali būti žymiai sumažinta.
Sėja
Priklausomai nuo oro sąlygų, sojos gali būti sėjamos balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Tačiau optimaliausias metas sėti sojas yra antroje gegužės pusėje, kai nusistovi šiltesni orai, o dirva įšyla iki 10-15 °C.
Įprastai ūkiuose soja auginama 25-35 cm pločio tarpueiliais.
Sėklos norma
Sėklos norma priklauso nuo sėjos būdo, sėklų stambumo ir naudojamų kovos su piktžolėmis metodų. Rekomenduojama sėklos norma yra 120-130 kg/ha. Pageidautina, kad derliaus dorojimo metu 1 m² užaugtų 60-65 augalai. Jeigu planuojama naudoti mechaninį piktžolių naikinimo būdą (akėjimą), sėklos normą reikėtų padidinti 10-15 %.
Sėklų įterpimo gylis
Sojos dygdamos iškelia sėklaskiltes į dirvos paviršių, todėl svarbu jų ne per giliai pasėti. Optimaliausias sėklų įterpimo gylis yra 3-5 cm.
Kova su piktžolėmis
Sojos ypač jautrios piktžolėms pradinėse augimo stadijose, kai formuojasi jų šaknų sistema. Vėliau platūs sojų lapai efektyviai stelbia ir slopina piktžoles. Kovą su piktžolėmis reikia pradėti priešsėjiniu žemės dirbimu bei panaudojant registruotus piktžoles naikinančius produktus.
Sojos palankiai reaguoja ir į nedidelį apkaupimą.
Derliaus nuėmimas
Bręstant sojoms, jų lapai nukrenta. Esant sausam orui, derlių galima kulti jau po savaitės. Pjaunamasis aparatas turėtų būti nustatytas į kuo žemesnę padėtį, kad į kombaino bunkerį patektų ir žemai užsimezgusios ankštys. Kombaino būgno apsisukimai neturėtų viršyti 600 aps./min.
Sojų panaudojimas
Pašarų gamybai labai tinka sojų vegetatyvinė masė, o nuokulos yra vertinga organinė trąša.
Sojos, kaip aliejiniai augalai, naudojamos margarino, majonezo, tekstilės, muilo, dažų, lakų, pokosto, stearino, dyzelinių degalų ir tepalų gamyboje. Farmacijos pramonėje aliejai gaunami iš abrikosų, avokadų, migdolų, persikų, kokospalmių vaisių, kukurūzų. Dauguma augalų, turinčių sėklose aliejų (kalendros, kanapės, kukurūzai, vilnamedžiai, pluoštiniai linai), dažniausiai auginami kitais tikslais, o jų aliejai yra antraeilis produktas.
Aludaris Ramūnas Čižas: alaus gamybos procesas pagal senolių receptą
tags: #aliejinis #augalas #tota