Ansambliai su ilgamete istorija: tradicijos ir inovacijos

Mišrus vokalinis ansamblis „Jovaras“ - šventės ir sveikinimai

Sekmadienio popietę mišrus vokalinis ansamblis „Jovaras“ surengė šventę Pilviškių kultūros namuose, į kurią sukvietė gausų būrį žmonių. Renginys prasidėjo ansamblio atliekama daina „Čia prie Pilvės ir Šešupės“. Šventėje dalyvavo daug svečių, kurie tarė sveikinimo žodžius ir dovanojo gėlių puokštes. Vilkaviškio kultūros centro direktorė Renata Medelienė linkėjo ansamblio nariams sveikatos. Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys Juozas Janušaitis įteikė šaulių padėkas ansambliui ir jo vadovei Nemyrai Gardauskienei. Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas, bendruomenės pirmininkė Loreta Bieliukienė ir kiti svečiai linkėjo ansambliui džiuginti savo dainomis ne tik Pilviškių gyventojus, bet ir visą Vilkaviškio rajoną. Renginyje skambėjo dainos, eilės, juokas ir aplodismentai. Be jubiliejų švenčiančio „Jovaro“, dainavo ir kiti ansambliai: „Barzdai“, „Rudenėlis“, „Šypsena“.

Ansamblio „Jovaras“ istorija ir šiuolaikinė interpretacija

Viena iš ansamblio narių, Janina Kinkienė, dainuojanti jame 20 metų, trumpai priminė „Jovaro“ istoriją. Ansamblis susibūrė 1995 metais nedidelio būrio pilviškiečių iniciatyva. Iš pradžių ansamblis susidūrė su patalpų trūkumu repeticijoms ir kitais sunkumais.

Tuo tarpu, kitame kontekste, ambicinga jaunoji karta, žvelgdama į praeitį ir liaudies žanro kūrybos raidą, pristato šokio ir muzikos performansą „Siūbuojanti žemė“. Šio performanso premjera įvyks lapkričio 18 d. Vilniuje, Šokio teatre. Ansamblis „Lietuva“ pakvietė jaunus menininkus savaip interpretuoti savo repertuarą, siūlydami išgyventi kūrybinį eksperimentą - muzikinių stilių, laikmečių ir jiems būdingų išgyvenimų sintezę. Šiuolaikinio šokio asociacijos pirmininkė L. Puodžiukaitė-Lanauskienė, dėstanti šokį LMTA, teigia, kad „Savu laiku lietuvių liaudies sceninis šokis buvo sukurtas tam, kad iš principo atitiktų tuometinius poreikius. Ir visuomet kėliau klausimą, kaip į liaudies šokį ir apskritai tautinį meną galima pažvelgti naujai. Mūsų tikslas - jį priartini dabartiniam žiūrovui, sudominti šiuolaikinį jaunimą. Kurdami performansą pasižiūrėjome į tai, kas buvo ansamblio repertuare, iš to panaudojome, mūsų nuomone, aktualiausias temas ir idėjas, o vėliau joms suteikėme šiuolaikinę prizmę. Tokios programos turėtų itin sudominti žiūrovus ir kartu atjauninti „Lietuvos“ ansamblio auditoriją“.

Jaunųjų menininkų kūrybines dirbtuves, kurių rezultatas - unikalus ansamblio „Lietuva“ performansas, subūrė perspektyvius kūrėjus iš Lietuvos ir užsienio. Ansamblio „Lietuva“ meno vadovas ir performanso muzikinės dalies koordinatorius Giedrius Svilainis pabrėžia, kad ši programa - visiškai naujas reiškinys ansamblyje. „Viskas prasidėjo nuo idėjos įtraukti kuo daugiau jaunų, talentingų žmonių. Režisierės Lina ir Agnija pradėjo gvildenti šią viziją, ir galiausiai nusprendėm įgyvendinti kūrybines dirbtuves. Pakvietėme po keturis kompozitorius ir choreografus, kurie į šį projektą pasižiūrėjo visai kitu kampu. Pats kūrybinis procesas, tarpusavio bendravimas vyko apie metus, o kadangi buvo karantinas, daugiausiai dirbome nuotoliniais skambučiais ir konsultacijomis. Jaunieji kūrėjai pasiskirstė duetais, kartu brandino idėjas, jas pateikė mums, ir po bendrų diskusijų gimė štai toks kūrybinis rezultatas. Organizavome liaudies šokio seminarą, kurį vedė prof. Muzikinių permainų fone performansas kvies pokalbiui su liaudies sceninį meną kūrusiais žmonėmis.

Viena iš programos režisierių, choreografė A. Šeiko, įsitikinusi, kad performanse svarbus ir kiekvieno asmeninis santykis su jį supančia aplinka. „Prie ansamblio praeities ir viso kūrybinio palikimo siekiame prieiti individualiai - per „Lietuvos“ atlikėjus ir ten kūrusius žmones. Ansamblis visą laiką buvo pristatomas kaip grupė, tačiau mažai kalbama apie pačius žmones. Ne veltui šiame projekte turėsime daug skirtingų solistų, besikeičiančias sudėtis. Čia svarbūs kiekvieno išgyvenimai, asmeninis santykis su liaudies ir šiuolaikiniu šokiu, muzika, tradicijomis ar pačiu ansambliu. To ieškojome kūrybinių dirbtuvių metu. Kūrybinis performansas tarsi kasa „supintas“ iš istorijų bei lietuvių liaudies sceninės kūrybos šiuolaikinių interpretacijų. Čia atsiskleis ir aktualios visuomenei temos - meilė, intymumas, darbas, moters padėtis visuomenėje ir besiformuojančioje valstybėje. Performanso „Siūbuojanti žemė“ scenarijaus autorė - Sondra Simana, taip pat kūrusi modernaus šokio spektakliui „Dėdės ir dėdienės“ pagal J. Tumą-Vaižgantą. Kostiumų dailininkė - garsi dizainerė, festivalio „Mados infekcija“ sumanytoja Sandra Straukaitė, du kartus apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Ansamblio „Šviesa“ - 70 metų istorija ir pasiekimai

Per savo veiklos istoriją ansamblis „Šviesa“ ne kartą keitėsi, prie kolektyvo prisijungdavo nauji studentai, o į gyvenimą po studijų baigimo būdavo išleidžiami daugybė dabartinių mokytojų ir kitų švietimo sektoriuje dirbančių specialistų. Ansamblio vadovė J. Kisielytė-Sadauskienė, „Šviesos“ vadovaujanti nuo 1996 m., dalinasi šiltais prisiminimais.

Istoriniai pasiekimai ir apdovanojimai

1965 m. - suteiktas Lietuvos Pavyzdinio kolektyvo vardas ir patvirtintas pavadinimas „Šviesa“ už ilgametę veiklą ir kūrybinius laimėjimus.
1976 m. - ansambliui suteiktas Lietuvos nusipelniusio kolektyvo garbės vardas. Tuo metu ansamblyje dalyvavo per 100 dainininkų, muzikantų ir šokėjų.
1980 m. - įvyko ansamblio tūkstantasis koncertas.
2003 m. - ansamblis įsteigė pirmąjį studentų tautinės muzikos kolektyvų festivalį „Linksminkimos“, vėliau tapusį tarptautiniu.
2004 m. - kolektyvas nominuotas „Aukso paukšte“, pripažintas geriausiu 2003 metų dainų ir šokių ansambliu ir vadovu.

Per 7 veiklos dešimtmečius ansamblis surengė gausybę išvykų ir gastrolių į įvairias užsienio šalis, tokias kaip Graikija, Turkija, Ispanija, Italija, Olandija, Rumunija, Norvegija, Ukraina, Lenkija ir kitos. Nors ne sykį keitėsi ansamblio vadovai, dabartinė meno vadovė J. Kisielytė-Sadauskienė kolektyvo „vairą“ į rankas paėmė 1996 m. Kolektyvo choreografė yra L. Putvinskaitė-Vičienė, chormeisteris - V. Tavoras, o liaudies instrumentų orkestro vadovas - A. Žigaitytė.

Ansamblio vadovė J. Kisielytė-Sadauskienė pasakoja: „Su „Šviesa“ susipažinau dar būdama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) paskutinio kurso studentė - tapau ansamblio choro grupės chormeisterė. Pritapau prie kolektyvo, o po kelerių metų susidėjusios aplinkybės mane pastūmėjo į ansamblio meno vadovės poziciją. Tas „likimo sprigtas“ mane iš akademinės muzikos pasaulio įtraukė į tautinės muzikos žanrą - anksčiau mažai pažinto sceninio folkloro gelmes.“

Vadovė džiaugiasi nuveiktais darbais: „Per tuos metus surengėme daugybę koncertų, naujų programų, išvykų į užsienius, dalyvavome visose Dainų šventėse, „Gaudeamus“ ir regioninėse to žanro šventėse. Tačiau mieliausi ir laukiamiausi - pavasariniai „Šviesos“ ansamblio koncertai, studentų vadinami „šviesadieniais“. Tai ansamblio didžiosios bendruomenės renginys, kurio laukia šimtai buvusių „šviesiečių“, jų šeimos, buvę ansamblio vadovai, ansambliečių draugai. Be galo smagu staiga patirti, kokį svarbų, daug kam reikalingą darbą atlikome ir atliekame.“

Buvusi „šviesietė“, Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžia ansamblio išskirtinumą: „Labiausiai linkiu ansambliui išlikti ir nešti tą pačią žinutę, tą pačią kultūrą, nes šitas kolektyvas yra kur kas daugiau nei tik šokiai, grojimas ar dainavimas. Tai yra bendruomenė, kuri ugdo vertybes, pasaulėžiūrą, ir, žinoma, leidžia patirti neįtikėtinų išgyvenimų - kai dalyvauji ar „Gaudeamus“, ar Dainų šventėje, ar kituose formatuose. Tokiuose renginiuose patiriama išties didžiulė emocinė galia ir bendrystė - o tai išlieka visam gyvenimui.“

Vicemerė S. Bieliūnė prisimena laiką ansamblyje itin šiltai, juk būtent „Šviesoje“ sutiko savo būsimą vyrą. Ji pabrėžia ansamblyje vyraujantį bendruomeniškumo jausmą: „Priklausydamas „Šviesai“ jautiesi ne tik lankantis kažką, kas tau yra neformalaus švietimo veikla, bet jautiesi esantis bendruomenės nariu. Ansamblis tampa šeima, draugų grupe, su kuria tu gali pasidžiaugti savo laimėjimais ar pasidalinti tuo, kas tave neramina, ir sulaukti rūpesčio, užuojautos ir supratimo. Tai visada „Šviesoje“ buvo gyva ir tas jaučiais ir dabar, po daug metų, kai jau nebesame kolektyvo dalis - kai kasmet ar kas dvejus metus susitinkam koncertuose, atrodo, tarsi kalbėtum su tais pačiais žmonėm lygiai taip pat atvirai, nuoširdžiai. Tai išskirtinumas, kurį ne visiems kolektyvams pavyksta pasiekti.“

Per 70 veiklos metų VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių kolektyvas „Šviesa“ nuveikė ir pasiekė itin daug. Svarbiausia - į gyvenimą išleido daugybę smalsių, kūrybingų ir gabių mokytojų. Tikimasi, kad festivalis gyvuos dar mažiausiai tiek pat metų ir toliau džiugins tautiečius savo šokiais, dainomis ir nuostabiais ansamblio nariais.

Artimiausi koncertai:

Lapkričio 16 d. 16.00 val. Vilniuje, Vilniaus kolegijos aktų salėje (Studentų g.).
Lapkričio 23 d. 16.00 val. Kaune, VDU ŽŪA Iškilmių salėje (Studentų g.).

Valstybinis ansamblis „Lietuva“: istorijos perkėlimas į sceną

Rugsėjo 24 d. 19 val. Kauno sporto halėje įvyksianti premjera atvers unikalią istoriją apie Antano Gustaičio ir mūsų visų troškimą atsiplėšti nuo žemės. Šį sezoną „Lietuva“ tęsia savo misiją - į profesionalią sceną perkelti gyvą šalies istoriją ir toliau kvies vienytis, primindama, kad turime kuo didžiuotis.

Sezoną pradedančio „Dangaus konstruktoriaus“ sumanytojų vizijoje - vaizdo, technologijų ir muzikos sintezė, kviečianti pažinti aviacijos ištakas ir pažvelgti į kuriantį žmogų. „Tai nėra istorija vien apie A. Gustaitį - veikiau apie kiekvieno žmogaus prigimtį atrasti nepažįstamą ir peržengti tai, kas žmogiška. Originalaus formato renginiui susibūrė patyrusi scenos kūrėjų komanda: režisierius Dalius Abaris, kompozitorius Kipras Mašanauskas, scenarijaus autorius Mindaugas Nastaravičius, muzikos aranžuotojas Jievaras Jasinskis ir kiti. Koncerte dalyvaus gausus būrys atlikėjų - valstybinio ansamblio „Lietuva“ choro ir šokio grupės atlikėjai, kviestiniai instrumentalistai, scenoje gyvai gros du orkestrai - „Lietuvos“ nacionalinių instrumentų orkestras, vadovaujamas vyr. dirigento Egidijaus Kavecko ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento.

„Iš nuolat pasikartojančios skrydžio trajektorijos, iš kasdienių mūsų kelionių aukštyn ir žemyn, - ir begalybės ženklas, primenantis aštuonetą - būtent tiek skirtingų ANBO modelių ir buvo sukurta. Koncerto dramaturgijoje atsispindės ANBO istorija: tarpukario kontekstas, aviacijos inžinieriaus, lakūno ir brigados generolo A. Gustaičio vizijos, kurias susiejame su paties skrydžio ir judėjimo danguje istorija“, - sakė koncepcijos autorius, režisierius D. Abaris, dirbantis su didžiausiais šalies renginiais.

„Dangaus konstruktorius“ - tai muzikinė kelionė laike ir erdvėje, kai ištirpsta riba tarp simfoninio ir elektroninio skambesio, kai etniškumas grįžta moderniu pavidalu, kai viskas tampa lengvu prisilietimu prie erdvės, prie dangaus, prie begalybės. Videografinis koncertas, kurį mes pateiksime žiūrovui, tikrai bus netikėtas ir nematytas. O LVSO galingas skambesys, papildytas mano išieškotais elektroniniais garsais, nukels į kitą dimensiją. Beje, su ansambliu „Lietuva“ dar neteko dirbti. Šis kolektyvas turi labai didelį potencialą ir unikalią, gražią istoriją. Manau, kad mūsų kuriamas bendras darbas bus abipusiai reikšminga ir įdomi patirtis“, - atskleidė K. Mašanauskas.

Koncerte solines partijas atliks pianistas Paulius Zdanavičius, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, trimitininkas Laurynas Lapė, kanklininkė Lauryna Labutytė, birbynininkas Arvydas Jankus, obojininkas Viktoras Palej, elektroniniais instrumentais gros pats K. Mašanauskas. Įspūdingą scenovaizdžio dalį kuria D. Abaris ir Andrius Stasiulis, video grafiką - Lukas Miceika, šviesų dailininkas - A. Stasiulis, judesio koordinatorė - Aušra Krasauskaitė.

Ansamblis „Lietuva“ ne tik pasitelkia šiuolaikines scenos meno formas ar suburia vienus stipriausių scenos meistrų. Kuriant naujas programas, toliau bendradarbiaujama su istorikais, savo sričių ekspertais ir bendruomenėmis, stiprinamas pilietinis ugdymas. „Pilietiškumas prasideda nuo savo istorijos pažinimo. Minėdami lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus mes ne tik prisimename iškilius Lietuvos aviatorius, bet ir parodome, kokį potencialą turėjo ir tebeturi Lietuva. Šie pasiekimai moko pasitikėti savo jėgomis, o jų pavyzdys gali tapti svarbia motyvacija visiems kūrėjams. Antanas Gustaitis, turėdamas ribotus išteklius ir stipriai pamatuotas talentingo inžinieriaus ambicijas, sukūrė lietuviškus lėktuvus ANBO, kurie buvo vertinami ir užsienyje, o jų skrydžiai demonstravo ne tik tam metui puikias technines savybes, bet ir didelę mažos nepriklausomos valstybės drąsą.“

„Iš pavasarį vykusio susitikimo su organizatoriais, kūrybine grupe tapo aišku, kad kelias nuo idėjos iki jos įgyvendinimo nebus labai paprastas. 1918-1940 m. Lietuvos aviacijos istorija turtinga įvykių ir asmenybių, kurie verti atskiro dėmesio: A. Gustaitis su ANBO, Jurgis Dobkevičius su DOBI, Darius ir Girėnas su „Lituanica“, Feliksas Vaitkus su „Lithuanica II“, skrydžiai per Atlantą ir aplink Europą. 1925 m. liepos 14 d. į orą pakilo pirmasis iš A. Gustaičio kūrinių - ANBO I. Šiemet minime skrydžio šimtmetį, todėl 2025-ieji yra paskelbti lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.

„Spektaklio, o ypač miuziklo kūrimas - ilgas procesas, reikia ne tik pajausti asmenybę, bet ir suvokti istorinį kontekstą, kuriame ši asmenybė skleidėsi. Tik tuomet išjausti ją pasakojimu, muzika, šokiu. Kartais negalime pakankamai įvertinti jų indėlio į pasaulio meno ar bet kurios kitos srities istoriją, dėl sąmoningos ir ilgus metus trukusius okupantų politikos - menkinti Lietuvą kūrusius žmones ir nuvertinti jų nuveiktus darbus. Labai sąmoningai atsigręžiame į tuos, kurie jau seniai turėjo būti neatsiejami mūsų pasididžiavimo būti lietuviu dalis. Svarbu ir tai, kad ansamblis, atliepdamas Lietuvos kultūros politikos strategiją - profesionalios kultūros sklaidą regionuose, dideli dėmesį skiria aprėpti kuo platesnę auditoriją, kuo įvairesnę regionų dalį, kad lietuviškos legendos skambėtų dar plačiau“, - pasakojo G. Svilainis.

85-ajame „Lietuvos“ sezone laukia daugiau premjerų, apie kurias bus skelbiama ateityje. Legendines laisvės dainas nauju skambesiu kvies prisiminti koncertinė programa „Dainuojanti laisvė“, dedikuota Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui. Valstybinis ansamblis „Lietuva“ tęsia kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“ ir kviečia vienytis per bendrą mūsų visų istoriją.

Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis: projektas „METAI“

„METAI“ - tai VU dainų ir šokių ansamblio studentų bei vadovų kūrybinis projektas, kuriuo siekta įprasminti lietuvių liaudies kūrinius kiek kitaip, netradiciškai, pristatyti juos šiuolaikine forma. Prasidėjęs nuo nedidelės kūrybinės idėjos, galiausiai jis virto trumpametražiu meniniu filmu.

„Projektas METAI yra ansamblio bendrystės ir kūrybos išraiška, jo praeities ir dabarties santaka. Pats filmo kūrimo procesas jau yra ansambliečių bičiulystės įrodymas ir pavyzdys. Tokie darbai sujungia VU bendruomenę ir iškelia tai, ką labiausiai, mano manymu, pats VU augina ir vertina. Kartu tai ir nauja, kitokia sceninio tautinio meno išraiška“, - pasakoja VU dainų ir šokių ansamblio meno vadovas Eugenijus Čiplys.

Jam pritaria ir filmo kūrėjai, ansamblio nariai režisierė Laura Dičiūnaitė ir operatorius Jokūbas Savodnikas: „Vaizdo formatą pasirinkome tam, kad lietuvių liaudies meną pristatytume šiuolaikiniam žmogui patrauklia forma, prieinama visur. Kartais mūsų koncertai pasimeta tarp Vilniuje vykstančių renginių. Mums atrodė, kad tai turi būti pasiekiama kiekvienam.“

Neatsitiktinai pasirinkta simboliška rudens dalies filmavimo vieta - VU centrinių rūmų Didysis kiemas. Prisimindama ansamblyje praleistą laiką, filmo režisierė L. Dičiūnaitė sako norėjosi įamžinti metus ansamblyje ir tą laiką sustabdyti. „Kino filmas tikriausiai yra vienas gražiausių būdų tai padaryti.“

Po ilgų ieškojimų kūrybinė komanda nusprendė rudens laiką perteikti kūriniu, kviečiančiu susibėgti ir švęsti, todėl VU Didžiajame kieme įvairios ansamblio narių kartos atliko „Subatvakarį“. VU dainų ir šokių ansamblio šokių grupės vadovė Indrė Alaburdienė pasakoja: „Kaip ir senosiose lietuvių liaudies tradicijose, kai visas kaimas susirenka rudenį į „pabaigtuves“, „derliaus šventes“, taip ir mes susirenkame į šio projekto „pabaigtuves“ - paskutinį kūrinį atliekame kartu, tarsi susitikę atšvęsti to didelio darbo pabaigos.“

„Šis projektas yra dovana ir palikimas ne tik dalyvavusiems dabar, bet ir ateities kartoms, universitetui. Studentų dėka filme įamžinta istorija, tai, kokie aktyvūs, kūrybingi studentai susirenka būtent į Vilniaus universitetą“, - priduria I. Alaburdienė.

Lietuvos choreografų asociacijos liūdna žinia

Lietuvos choreografų asociacija pasidalino liūdna žinia - mirė LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės liaudiškų šokių ansamblio „Neris“ ilgametė meno vadovė Nijolė Ritvienė. „Netekome LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės liaudiškų šokių ansamblio „Neris“ ilgametės meno vadovės, ansamblio sielos ir puoselėtojos Nijolės Ritvienės“, - rašoma pranešime.

Atsisveikinimas vyks Vilniaus laidojimo rūmuose, adresu Olandų g. 22, Vilnius. Salė Nr. 6 (didžioji). Rugpjūčio 20 dieną nuo 17 iki 20 val. Rugpjūčio 21 dieną nuo 9 iki 12 val. Urna išnešama 08.21 12:00 val. Bus laidojama Antakalnio kapinėse, menininkų kalnelyje.

tags: #ansamblis #turi #daugiamete #istorija