Sfinksų kačių veislė: išsamus aprašymas
Sfinksas - tai plikakailių kačių veislė, kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neįprastai, tačiau yra viena švelniausių ir socialiausių naminių kačių. Šios katės greitai prisiriša prie žmonių, mėgsta bendravimą ir šilumą, o jų oda primena persiko pūkelį ar švelnų zomšą. Sfinksai taip pat pasižymi protingumu, žaismingumu ir lengvu dresiravimu.
Dėl savo stipraus noro bendrauti su šeimininku, būkite pasiruošę netikėtumams - ši veislė gali daryti bet ką, kad atkreiptų jūsų dėmesį. Sfinksai yra itin draugiški, prieraišūs ir protingi. Jie mėgsta būti dėmesio centre, seka šeimininką po namus, noriai dalyvauja šeimos veiklose ir dažnai pasitinka svečius tarsi šuniukai. Dėl ramaus, bet socialaus būdo, jie puikiai prisitaiko prie namų su vaikais ar kitais augintiniais.
Plikakailė katė greitai išmoksta paprastų komandų, mėgsta interaktyvius žaidimus ir „clicker’io“ treniruotes. Daugelis šeimininkų pastebi, kad sfinksai „kalba“ - meiliai murkia, cypčioja ir savo poreikius išreiškia balsu.
Kaip atrodo sfinksai?
Sfinksas yra vidutinio dydžio katė, išsiskirianti savo išvaizda ir beveik plika oda. Jų ausys yra labai didelės, plačios prie pagrindo, atviros ir aukštai pastatytos. Kūnas - raumeningas, stipraus kaulų sudėjimo, su plačia, apvalia krūtine. Kojos proporcingos, užpakalinės truputį ilgesnės už priekines, todėl sfinksai stovi tvirtai. Letenų pagalvėlės storos ir minkštos, pirštai ilgi, tarp jų matyti plėvės - dėl to augintinis puikiai griebia žaislus ir „laiko“ daiktus.
Spalvos ir raštai gali varijuoti nuo vienspalvių iki rainų, vėžlio kiauto ar dūminių variacijų. Sfinksai skirstomi į tris pagrindinius tipus:
- Klasikinė (kanadietiška) linija: turi recesyvinį plikumo geną, dažniausiai oda būna visiškai be plaukų, bet gali turėti ir „persiko pūkelį“.
- Dono sfinksas: plikumo genas yra dominuojantis (skirtingai nei klasikinių sfinksų), pasitaiko atvejų, kada kačiukai gimsta plaukuoti, bet laikui bėgant išplinka. Dažnu atveju dono sfinksai atrodo stambesni su ryškesnėmis raukšlėmis ir itin elastinga oda.
Fizinės savybės ir priežiūra
Šių kačių kūno temperatūra dažnai jaučiasi šiltesnė už kitų veislių, nes trūkstant kailio šiluma greičiau prarandama. Dėl to sfinksas instinktyviai ieško šiltų vietų - ant kelių, po pledu ar prie radiatoriaus.
Būdinga didesnė ausų sieros gamyba. Reguliariai valant ausis su specialiu tirpalu ar antpirščiais ausims, galima išvengti uždegimų. Raukšlės turi būti švarios ir sausos - ten, kur kaupiasi drėgmė ir nešvarumai, greičiau sudirgsta oda.
Daugeliui sfinksų ūsai būna trumpi ar garbanoti, o kai kurie jų visai neturi - tai normalu. Dėl ilgesnių užpakalinių kojų katė šokinėja tarsi maža gazelė. Stiprios letenų pagalvėlės padeda ramiai vaikščioti kietais paviršiais ir suteikia puikų sukibimą lipant ar žaidžiant.
Sfinksas yra vidutinio dydžio, raumeningo ir tvirto sudėjimo katė. Patinai paprastai būna stambesni, o patelės - lieknesnės. Dažniausias šių kačių svoris svyruoja apie 3-6 kg, o dono sfinksas gali pasiekti apie 3,5-7 kg svorį.
Sfinksų gyvenimo trukmė, kaip ir kitų veislių kačių, priklauso nuo daugelio dalykų, tokių kaip mityba, sveikatos būklė, priežiūra ir kiti veiksniai. Vidutiniškai sfinksai gyvena apie 12-15 metų, tad tai gana ilgaamžė kačių veislė.
Mityba ir sveikata
Kadangi kailio beveik nėra, organizmui tenka daugiau dirbti palaikant pastovią kūno temperatūrą. Todėl energijos poreikis gali būti kiek didesnis nei daugeliui kitų veislių kačių. Rekomenduojamas pilnavertis, subalansuotas racionas su aukštos kokybės gyvūniniais baltymais. Tinka tiek drėgnas, tiek sausas ėdalas, tačiau drėgnas padeda palaikyti skysčių balansą ir šlapimo takų sveikatą.
Dažnesnės ir mažesnės porcijos - taip maitindami išvengsite persivalgymo ir svorio šuolių. Suaugusius sfinksus šerkite 2-3 kartus per dieną, kačiukus - 3-5 kartus. Šaltuoju metų laiku, kai katė daugiau šilumos eikvoja termoreguliacijai, nedidelis kalorijų padidinimas yra pagrįstas.
Dažniau pasitaikančios sveikatos problemos:
- Oda: dėl padidėjusio riebalų išsiskyrimo sfinksams gali būti dažnesnės paviršinės bakterinės ar mieliaginės odos problemos, jei katė nereguliariai maudoma arba raukšlės nevalomos.
- Ausys: gausi siera sudaro palankias sąlygas uždegimui.
- Dantys: polinkis į apnašas ir dantenų uždegimą yra gana dažnas.
- Širdis: sfinksai gana dažnai susiduria su paveldima liga - hipertrofine kardiomiopatija. Gyvūnams paveldėjus šią ligą, gali pasireikšti įvairios odos problemos (pvz., mastocitozė).
- Kūno masė: nors šie gyvūnai aktyvūs, per didelis kalorijų kiekis ar mažas krūvis lemia antsvorį.
Veislės istorija ir kilmė
Beplaukės katės, beveik visiškai beplaukės katės, kurių genotipe yra HR (beplaukis) genas, pasaulyje atsirado daug kartų, ką patvirtina daugybė istorinių įrašų. Tokie gyvūnai gimė dėl spontaniškų mutacijų, kurios slopino kailio vystymąsi. Tik XX-ojo amžiaus pabaigoje imtasi tokių kačių veisimo, o felinologai jas pripažino atskira veisle. Laikui bėgant buvo sukurtos ir kelios jų veislės.
Pirmieji dokumentais pagrįsti beplaukių kačių pasakojimai siekia XX a. pradžią. Trumpą laiką buvo auginami gyvūnai, vadinami Meksikos beplaukėmis katėmis. Šiuolaikinės sfinkso veislės atsiradimas prasidėjo 1966 m., kai Toronte, Kanadoje, dėl spontaniškos genetinės mutacijos populiarių trumpaplaukių kačių vadoje gimė plika katė. Augintinis buvo pavadintas Prune (angl. „džiovinta slyva“) ir jis tapo pradiniu kačių, vadinamų „mėnulio“ arba „nuogomis kanadietėmis katėmis“, veisimo tašku.
Legenda byloja, kad per vieną iš felinologų susitikimų plikas katinas sėdėjo ant stalo Egipto sfinkso pozicijoje. Deja, kadangi gyvūnai buvo auginami mažoje asmenų grupėje, netrukus įvyko tolesnės mutacijos ir šis laikotarpis buvo susijęs su rimtų sveikatos problemų atsiradimu. Veisimas buvo nutrauktas tol, kol pasaulyje - šįkart JAV - gimė dar vienas plikas kačiukas, kurio neįprasta išvaizda atsirado dėl spontaniškos mutacijos. Kadangi tuo metu Nyderlanduose įvyko tas pats įvykis, abiejose Atlanto pusėse esantys felinologai nusprendė suvienyti jėgas ir taip buvo sukurta Kanados sfinksų veislė. Jos genotipas apima Devon Rex kačių, Siamo, Rusijos mėlynųjų, įvairių rytietiškų, taip pat Europos ir Amerikos trumpaplaukių kačių genus.
Charakteris ir elgesys
Sfinksas yra protingas, meilus ir labai prieraišus katinas, todėl jam reikalinga kasdienė meilė ir dėmesys. Tinkama rutina ir mityba užtikrins ne tik gražią išvaizdą, bet ir gerą savijautą bei ilgaamžiškumą.
Plikos katės yra labai socialios veislės. Jos nori turėti stiprų ryšį su savo prižiūrėtojais, dažnai tai paaiškinama tuo, kad dėl plaukų trūkumo sfinksai siekia suartėti, norėdami sušilti. Nepaisant to, kas sukelia tokį elgesį, plika katė nėra geriausias pasirinkimas asmeniui, kuris dažnai būna toli nuo namų ir tikisi, kad augintinis eis savo keliais. Sfinksai netolsta nuo namų ir labiausiai noriai lydi savo globėją visose veiklose.
Sfinksai yra nepaprastai protingi. Jie turi švelnų, draugišką charakterį. Tuo pačiu metu jie yra kupini energijos ir mėgsta žaisti. Jie greičiausiai tai darys su globėju, tačiau taip pat būtina jiems suteikti pakankamai intensyvią stimuliaciją įvairiais žaislais. Protingi sfinksai gali išmokti įvairių gudrybių, pavyzdžiui, gaudyti. Plikos katės yra gana šnekios ir gali garsiai balsuoti.
Priežiūros ypatumai
Maudymas: Dauguma sfinksų nebijo vandens ir noriai maudosi. Nepaisant „plikumo“, spalvų gama yra gana plati. Paprastai pakanka maudyti 1-2 kartus per mėnesį naudojant neutralų pH šampūną, skirtą katėms. Tarp maudymų galima nuvalyti kūną drėgnomis, saugiomis gyvūnams servetėlėmis. Sfinksą reikia prausti tiktai ypač švelniu šampūnu. Maudant sfinksą visuomet būtina atkreipti dėmesį į tai, kad gyvūnas neperšaltų. Na, o jei vanduo pateko į katės ausis, nusausinti vatos tamponais. Maudyti rekomenduojama du kartus per mėnesį.
Ausys ir akys: Valykite ausis kas savaitę ar pagal poreikį (naudokite specialius antpirščius ausų valymui). Jei kaupiasi sekretas, akis valykite tam skirtomis priemonėmis (pvz., akių priežiūros pagalvėlėmis). Sfinksai, kitaip nei kitos katės, neturi blakstienų, tad joms lengvai gali patekti dulkių ar kitų nešvarumų. Būtent todėl sfinkso akyse yra gausu ašarų, kurios nešvarumus pašalina akies kampučiuose.
Nagai ir letenos: Galite trumpinti nagus kas 2-3 savaites.
Aplinka: Sfinksai mėgsta šilumą, todėl suteikite jiems šiltą gultą, megztus ar fliso drabužėlius vėsesniems mėnesiams. Tiesioginės saulės kaitros ir skersvėjų venkite.
Dantų priežiūra: Norint užtikrinti tinkamą dantų higieną, naudokite specialią dantų pastą katėms, kramtalus nuo dantų apnašų, ar antpirščius dantų valymui.
Apsauga nuo saulės ir šalčio: Beplaukes kates reikia apsaugoti nuo šalčio ir saulės poveikio. Gyvūnų, neišeinančių iš namų, atveju tai dažniausiai nėra didelė problema, tačiau net sfinksą, vasarą gulintį ant palangės, reikėtų patepti kremu nuo saulės. Niekada nenaudokite žmonėms skirtų saulės kremų, nes jie gali būti toksiški katėms. Jei temperatūra nukrinta, apsirenkite katę megztiniu, kad ji išliktų šilta.
Dažnai užduodami klausimai
Ar sfinksai yra hipoalerginiai?
Nors sfinksai neturi ilgo kailio, kuris sugeria odos aliejus, jie vis tiek gamina baltymą Fel d1 - pagrindinį kačių alergeną, esantį pleiskanose ir seilių išskyrose. Tačiau, kadangi jie nešeriasi taip gausiai kaip kitos veislės, ant baldų ir kilimų lieka mažiau alergenų, todėl kai kurie alergiški žmonės gali toleruoti gyvenimą su jais. Tačiau jie nėra visiškai hipoalerginiai.
Kodėl sfinksai turi būti maudomi?
Sfinksų oda gamina riebalus, kurie apsaugo ją nuo išorinių veiksnių. Kadangi jie neturi kailio, kuris sugertų šiuos riebalus, jie kaupiasi ant odos ir gali sukelti odos problemas arba tiesiog palikti riebias dėmes. Reguliarus maudymas padeda pašalinti šiuos riebalus ir palaikyti odos švarą.
Ar sfinksai gali nudegti saulėje?
Taip, sfinksų oda yra jautri saulės spinduliams ir gali nudegti. Svarbu riboti jų buvimą tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač piko metu, ir apsaugoti juos nuo saulės poveikio.
tags: #beplaukiu #kaciu #veisle