Augalai prie vandens telkinių ir jų svarba
Svarbiausi pakrančių augalai
Vandens telkinys - tai nuostabus gamtos kampelis sodyboje, galintis tapti jos pasididžiavimu ir atgaiva. Siekiant, kad pakrantė būtų ne tik tvarkinga, bet ir gyvybinga, spalvinga bei jauki, svarbu pasirinkti tinkamus augalus.
Nors egzistuoja mitų, kad augalai, ypač medžiai ir krūmai, meta lapus ir „šiukšlina“ vandens telkinį, dideliuose vandens telkiniuose (bent 3-4 arai) ekosistema dažnai susitvarko pati. Svarbu užtikrinti, kad dalis vandens paviršiaus būtų pavėsyje, todėl medžių ir krūmų sodinimas prie kūdros yra geras sprendimas. Vandens augalai, tokie kaip lelijos, taip pat atlieka panašią funkciją. Svarbu nepamiršti, kad bent trečdalis vandens paviršiaus turėtų būti šešėlyje, kad būtų išvengta vandens drumstimosi ir „maurojimo“.
Gluosniai - nepakeičiami pakrančių sutvirtintojai
Kaip vienas svarbiausių, tinkamiausių ir geriausiai pritaikomų pakrančių augalų, dažnai minimas **gluosnis** (lot. Salix). Visiems gluosnių genties augalams būdinga gana plati ir stipri šaknų sistema, leidžianti efektyviai sutvirtinti šlaitus. Be to, jie puikiai jaučiasi, jei netrūksta drėgmės.
Baltasis gluosnis (lot. Salix alba) gali užaugti iki 20-25 metrų aukščio. Jo svyrančios šakos, leidžiančios žemyn, sukuria tėkmės pojūtį, harmoningai sujungdamos vandens ir augalų stichijas. Joks kitas medis šio efekto nesukuria taip tobulai.
Karklai ar žilvičiai, nors kartais vengiama dėl agresyvaus plėtimosi, taip pat yra puikūs pakrantės augalai. Šiuolaikinės veislių atrankos dėka yra sukurtos mažiau agresyvios karklų atmainos.
Augalų įvairovė ir jų funkcijos
Svarbu vengti „sintetinės“ pakrantės, kurioje dominuoja tik akmenys, betonas ir veja. Pakrantėje turėtų augti įvairesni augalai, tokie kaip meldai, taip pat augalai, kuriuose galėtų slėptis vabzdžiai ir kurie pritrauktų bites.
Dekoratyvinės žolės ir gėlės drėgnoms vietoms
- Kamasija (lot. Camassia) - mažai populiarūs svogūniniai augalai iš Šiaurės Amerikos, puikiai augantys drėgnose, saulėtose vietose. Jie gali ilgai augti vienoje vietoje, sudarydami didelius kerus ir žydėdami pavasarį. Kamasijos labai tinka natūralizuoti upelių ar tvenkinių pakraščiuose.
- Melvenė (lot. Molinia) - viena iš nedaugelio dekoratyvinių žolių, galinčių augti sezoniškai užmirkstančiose pievose. Melvenės yra nereiklios, ilgaamžės ir auga tvarkingai nuo sezono pradžios iki pabaigos.
- Raudoklė (lot. Lythrum salicaria) - pažįstamas augalas, randamas Lietuvos drėgnose pievose ir paupiuose. Išvestos veislės yra gerokai dekoratyvesnės. Tai itin ilgai žydintys ir nereiklūs augalai, kurie esant reikalui gali prisitaikyti augti ir sausesnėje dirvoje.
- Sibiriniai vilkdalgiai (lot. Iris sibirica) - skirtingai nuo barzdotųjų giminačių, geriau auga drėgnose vietose. Dėl siauros lapijos, primenančios dekoratyvines žoles, jie plačiai naudojami natūralistiniuose želdynuose. Net ir nužydėję sibiriniai vilkdalgiai išlieka dekoratyvūs dėl įdomių sėklaskotelių.
- Kemerai (lot. Eupatorium) - įspūdingi, stotingi augalai, su laiku išaugantys į plačius kerus. Jie puikiai gali augti drėgnose vietose.
- Raudonoji vingiorykštė (lot. Filipendula rubra) - Amerikoje vadinama prerijų karaliene, pasiekia 2 metrų aukštį. Žydi švelniais rožiniais žiedynais, kurie dekoratyvūs ir nužydėję.
- Rūgtys (lot. Polygonum) - visos rūgtys prijaučia drėgnai dirvai. Polygonum polymorpha auga lėtokai, bet su laiku pasiekia 2x2 m dydį. Tai puikus, itin ilgai žydintis augalas.
- Paprastoji gyvatžolė (lot. Bistorta major) - dažnas augalas šlapiose Lietuvos pievose ir pamiškėse. Šios veislės žiedynai yra stambesni ir dekoratyvesni.
Vandens augalų klasifikacija ir svarba
Vandens augalai arba hidrofitai (hidro + gr. phyton - augalas) yra vandens augalai, kurių šaknys ir apatinė stiebo dalis yra po vandeniu. Jie auga vandens telkinių pakrantėse ir skirstomi į kelias grupes:
- Nuolat plaukiojantieji (pvz., plūdena).
- Šaknimis įsitvirtinę į vandens telkinio dugną (pvz., plūdė, plunksnalapė).
- Šaknimis įsitvirtinę į vandens telkinio dugną ir turintieji paviršiuje plūduriuojančius lapus (pvz., lūgnė, viktorija).
- Vandens paviršiuje plūduriuojantieji augalai (pvz., vandenplūkis).
Visiškai po vandeniu esančių hidrofitų lapai neturi žiotelių, o plūduriuojančius lapus turinčių augalų žiotelės yra viršutinėje lapo pusėje. Vandens augalai skirstomi į makrofitus (gerai įžiūrimus plika akimi) ir mikrofitus (įžiūrimus mikroskopo pagalba).
Vandens augalų šaknys, neturėdamos šakniaplaukių arba turėdamos jų labai mažai, atlieka pagrindinę funkciją - įsitvirtinti telkinio dugne ar palaikyti pusiausvyrą, o ne siurbti vandenį su jame ištirpusiomis medžiagomis iš dirvožemio. Be įprastinių vegetatyvinių dauginimosi būdų, jie gali daugintis ir specifiškai, pavyzdžiui, turijonais - žiemojančiais pumpurais. Turijonuose kaupiami angliavandeniai ir mineralinės medžiagos.
Vandens augalai yra gyvybiškai svarbūs vandens telkinių ekosistemoms:
- Jie papildo vandenį deguonimi ir sugeria anglies dioksidą.
- Kai kurie augalai, pavyzdžiui, paprastoji nendrė, akumuliuoja į vandens telkinius patenkančius organinės kilmės teršalus.
- Augalų sąžalynai yra svarbūs žuvų nerštui, juose įsikuria ir kita vandens fauna.
- Vandens augalija silpnina ardomąją bangų veiklą.
Tačiau vandens augalai gali ir užželti ežerus, tvenkinius, melioracijos griovius bei kitus drenažo sistemos įrenginius. Daugelis vandens augalų rūšių pasaulyje yra plačiai paplitę.
Konkretūs vandens ir pakrančių augalai
Pakrančių augalai, augantys ant kranto šalia vandens:
- Vingiorykštė (Filipendula): Geriausiai auga vietinė rūšis - pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria), žydi liepos mėnesį dramblio kaulo spalvos žiedais. Taip pat tinka pievinė vingiorykštė (Filipendula vulgaris 'Plena') ir raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra 'Venusta').
- Vilkdalgis (Iris): Tinka sibiriniai vilkdalgiai ir jų veislės (Iris sibirica, Iris sibirica 'Snow Queen'), kurie gerai žiemoja ir auga drėgnose vietose.
- Gaisrena (Lychnis): Šilkažiedė gaisrena (Lychnis flos-cuculi) - gražus lietuviškas drėgnų pievų augalas, žydi rožiniais žiedeliais birželio-liepos mėnesiais. Yra ir baltažiedė veislė (Lychnis flos-cuculi 'Alba'). Šiuos augalus reikėtų sodinti didesnėmis grupėmis.
- Raudoklė (Lythrum): Natūraliai gamtoje auganti rūšis - paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria), užauga iki 100 cm, žydi ryškiais raudonais žiedais liepą ir rugpjūtį.
- Rūgtis (Polygonum): Rūgtis gyvatžolė (Polygonum bistorta) - gražus vietinis drėgnų pievų augalas, užauga iki 40 cm ir žydi kreminiais žiedeliais birželio-liepos mėnesiais.
- Valerijonas (Valeriana): Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis) - lietuviškas, drėgnų pievų augalas, 100-120 cm aukščio, su baltais arba šviesiai rožiniais skėtiškais žiedynais. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Sodintinas ant kranto, 10-20 cm virš vandens.
- Darmera peltata: Puošnus, plačiais lapais augalas, kilęs iš Indijos. Lietuvoje gerai žiemoja. Lapo skersmuo 30-40 cm. Žydi anksti pavasarį rožiniais žiedais prieš sulapojant. Mėgsta pavėsingas vietas ir drėgną, minkštą, humusingą dirvą. Rudenį lapai labai gražiai parausta.
- Skydinė rodžersija (Rodgersia tabularis): Egzotiškas augalas įspūdingais plačiais lapais (60-70 cm pločio), kilęs iš Šiaurės Kinijos. Mėgsta pavėsingas, drėgnas vietas. Tinka derinti su kitais plačialapiais arba siauralapiais augalais.
Vandens augalai (giliavandeniai, povandeniniai, plaukiojantieji ir augantys ant kranto šalia vandens):
- Ajeras (Acorus calamus): Dekoratyvus, vaistinis, naudingas tvenkinio augalas. Sodinimas nuo 0 iki -30 cm gylyje. Neagresyvus, plečiasi palyginti lėtai.
- Dumblialaiškis (Alisma): Lietuvoje auga trys rūšys (gyslotinis, lancetinis, siauralapis), visos tinka tvenkiniams. Dekoratyvūs žali blizgantys lapai, gražūs žiedai.
- Bėžis (Butomus umbelatus): Puikus dekoratyvinis augalas rožiniais žiedais, žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Augalas būna 80-100 cm dydžio.
- Žinginys (Calla palustris): Lietuvoje aptinkama viena rūšis - pelkinis žinginys. Žiedai ir lapai panašūs į kalijos. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Augalas apie 20 cm aukščio. Sodinamas nuo 0 iki -20 cm gylyje.
- Puriena (Caltha palustris): Lietuvoje paplitęs augalas, balandį žydi geltonai, užauga iki 40 cm. Yra pilnavidurė ir šviesiais žiedais veislės. Sodinama nuo 0 iki -15 cm gylyje.
- Duonis (Eleocharis): Pelkinis ir adatinis duonis - žemi (iki 30 cm) kiliminiai augalai, formuojantys gražius patalus.
- Asiūklis (Equisetum fluviatile): Mūsų krašte paplitęs augalas, išsiskiria įdomios formos lapais. Gali augti nuo -30 cm po vandeniu iki +10 cm ant kranto.
- Monažolė (Glyceria maxima 'Variegata'): Išsiskiria gražiai gelsvai dryžuota lapija. Sodinama nuo -10 po vandeniu iki +10 cm virš vandens.
- Uodeguonė (Hippuris vulgaris): Sodinama -20-50 cm gylyje. Virš vandens suformuoja labai gražius sąžalynus.
- Vilkdalgis (Iris pseudocorus): Geltonžiedis vilkdalgis - mūsų krašte išplitęs augalas, žydi gegužės mėnesį dideliais geltonais žiedais, užauga iki 100 cm. Sodinamas nuo 0 iki -50 gylyje.
- Mėta (Mentha aquatica): Tradicinis lietuviškas, dažnai aptinkamas augalas, žydi nuo birželio iki rugpjūčio rožiniais žiedeliais. Sodinama nuo 0 iki -10 cm gylyje.
- Pupalaiškis (Menyanthes trifoliata): Mūsų krašto augalas, pasižymi įdomios formos sodriai žalia lapija. Sodinamas nuo 0 iki -15 cm gylyje.
- Neužmirštuolė (Myosotis palustris): Lietuvoje dažnas augalas, nuo gegužės iki liepos žydi smulkiais mėlynais žiedeliais. Užauga iki 30 cm.
- Pontederia cordata: Svetimšalis augalas, labai gražiais lapais ir mėlynais žiedais. Lietuvoje gerai žiemoja. Augalas užauga iki 60 cm. Sodinamas -20-50 cm gylyje.
- Rūgštynė (Rumex hydrolapathum): Mūsų krašte paplitęs augalas, užauga iki 80 cm. Labai puošnūs dideli lapai. Sodinama nuo 0 iki -10 cm gylyje.
- Papliauška (Sagittaria sagittifolia): Lietuviškas, labai gražus augalas, ypač dekoratyvūs išskirtinės formos lapai. Užauga iki 60 cm. Žiedai balti, nelabai išvaizdūs. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Sodinama nuo -10 iki -50 cm gylyje.
- Meldas (Scirpus lacustris): Įprastas mūsų krašto vandens augalas. Antžeminė dalis užauga iki 150 cm. Sodinamas nuo 0 iki -50 cm gylyje. Smarkiai plinta, todėl nepatartina sodinti mažuose telkiniuose. Yra veislių su dryžuotais lapais. Pajūrinis liūnmeldis (Scirpus maritimus) ypač dekoratyvus ir tinkamas tvenkiniams papuošti.
- Švendras (Typha latifolia, Typha angustifolia): Plačiai išplitusios dvi rūšys, tačiau abi smarkiai plinta, todėl nepatartina jų auginti tvenkinyje.
- Nendrė (Phragmites australis): Labai smarkiai plečiasi ir išstumia kitus augalus.
- Vandens lelija (Nymphaea alba): Vienintelė rūšis, auganti mūsų krašte. Labai dekoratyvus augalas, tinkamas kiekvienam vandens telkiniui. Žydi baltai nuo birželio iki spalio. Sodinama nuo -50 iki -150 cm gylyje. Yra sukurta daug veislių su įvairių spalvų žiedais.
- Lūgnė (Nuphar pumila 'Variegata'): Mažažiedė lūgnė su geltonais žiedais ir geltonai margais lapais. Sodinama -30-80 cm gylyje.
- Plaumuonė (Nyphoides peltata): Retas ir saugomas mūsų krašto augalas, žydi nedideliais geltonais žiedais nuo birželio iki rugpjūčio. Labai smarkiai plintantis augalas.
- Agaras (Trapa natans): Plūduriuojantysis agaras - svetimšalis augalas.
- Aštrys (Stratiotes aloides): Lietuvoje plačiai paplitęs. Įdomus plaukiojantis augalas, kurio lapai panašūs į alijošiaus.
- Plunksnalapė (Myriophyllum): Lietuvoje aptinkamos trys povandeninio augalo rūšys.
- Elodėja (Elodea canadensis): Lietuvoje paplitęs povandeninis augalas.
- Nertis (Ceratophyllum demersum, Ceratophyllum submersum): Lietuvoje aptinkamos dvi rūšys.
Kambariniai augalai ir jų nauda
Nors pagrindinė tema yra augalai prie vandens telkinių, svarbu paminėti ir kambarinių augalų naudą, ypač jų gebėjimą valyti orą. Kai kurie augalai efektyviai šalina iš oro toksinus, kurie gali sukelti galvos skausmą, sunkinti kvėpavimą, alergines reakcijas ir netgi didinti vėžio riziką.
- Svyruoklinis fikusas (lot. Ficus benjamina): Auginamas gyvenamojoje erdvėje, padeda atsikratyti benzeno, trichloroetileno ir formaldehido.
- Azalija arba Simso rododendras (lot. Rhododendron simsii): Sugeria formaldehidus, kurių būna šiltinimui naudojamose medžiagose.
- Vėzdūnė (lot. Spathiphyllum): Viena iš augalų, geriausiai sugeriančių lakiuosius organinius junginius. Gerai auga netiesioginiuose saulės spinduliuose ir nereikalauja daug priežiūros.
- Stambialapis fikusas (lot. Ficus elastica): Puikiai valo orą ir nereikalauja daug priežiūros. Tinka patalpos, kuriose mažai natūralios šviesos ir nėra labai šilta.
- Sansevjera (lot. Sansevieria trifasciata): Sugeria anglies dvideginį, o naktį išskiria deguonį. Rekomenduojama laikyti miegamajame.
- Kraštuotoji dracaena (lot. Dracaena marginata): Taip pat sugeria ore sklandančias taršias medžiagas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie augalai, tokie kaip vėzdūnė, gebenė, stambialapis fikusas ar azalija, yra nuodingi ir gali pakenkti vaikams ar augintiniams, jei jie jų prarytų.
tags: #augalas #be #vandens #ilgau