Vandens augalai: rūšys, ypatybės ir priežiūra

Vandens augalai, dar kitaip vadinami hidrofitais (iš graikų kalbos hydro - vanduo, phyton - augalas), yra organizmai, prisitaikę augti vandenyje. Šie augalai, nuo sausumos augalų besiskiriantys anatominiais, morfologiniais ir fiziologiniais požymiais, atlieka svarbias funkcijas vandens telkiniuose, nuo deguonies gamybos iki vandens filtravimo ir buveinių kūrimo.

Pagal matomumą plika akimi vandens augalai skirstomi į makrofitus (gerai matomus) ir mikrofitus (matomus tik su mikroskopu). Tarp makrofitų išskiriami hidatofitai - augalai, kurių šaknys ir apatinė stiebo dalis yra po vandeniu, o patys auga vandens telkinių pakrantėse. Taip pat yra laisvai vandenyje plaukiojančių augalų (pvz., mažoji plūdena, vandeninė ričija), įsišaknijančių dugne, ir augalų, kurių tik apatinė dalis yra vandenyje, o stiebas ir žiedai iškyla virš vandens (pvz., nendrės, švendrai).

Augalų prisitaikymas prie vandens aplinkos

Dėl didelio vandens tankio vandens augalų ramstiniai audiniai yra silpnai išsivystę, kartais juos atstoja specialios ląstelės - idioblastai. Dėl deguonies trūkumo lapuose ir stiebuose yra specialus audinys su dideliais tarpląsteliniais tarpais. Mažo šviesos kiekio sąlygomis povandeninių lapų audinys nesiskirsto į statųjį ir purųjį sluoksnius, o chlorofilo randama epidermio ląstelėse.

Medžiagų apykaitai intensyvinti, plaukiojantieji lapai turi žioteles viršutinėje pusėje, o apatinėje - specialias maisto medžiagas aktyviau siurbiančias ląsteles. Povandeninių lapų ir stiebų epidermyje yra ląstelės arba jų grupės, pasižyminčios dideliu vandens pralaidumu.

Šaknys be šakniaplaukių beveik neatlieka siurbiamosios funkcijos; maisto medžiagas vandens augalai siurbia visu savo paviršiumi. Šaknų pagrindinė funkcija - įsitvirtinti telkinio dugne ar palaikyti pusiausvyrą.

Vandens augalams būdinga heterofilija - plaukiojančių ir pasinėrusių lapų skirtinga forma, bei vegetatyvinis dauginimasis augalo dalimis ar specialiomis žiemojančiomis dauginimosi formomis - turijonais. Turijonai, susidarę iš tankiai išaugusių lapų pradmenų ar sutrumpėjusių lapuotų šakelių viršūnėlių, kaupia angliavandenėsius ir mineralines medžiagas.

Klasifikacija ir hidrofitų grupės

Vandens augalai arba hidrofitai skirstomi į kelias pagrindines grupes pagal jų augimo vietą ir būdą:

• Nuolat plaukiojantieji (pvz., plūdena, vandenplūkis): augalai, laisvai judantys vandenyje. Svarbu neperauginti, kad neuždengtų viso vandens paviršiaus.
• Šaknimis įsitvirtinę į vandens telkinio dugną (pvz., plūdė, plunksnalapė): augalai, kurių šaknys yra dugne, o lapai ir žiedai gali būti povandeniniai arba iškelti į paviršių.
• Šaknimis įsitvirtinę į vandens telkinio dugną ir turintys paviršiuje plaukiojančius lapus (pvz., lūgnė, viktorija): šie augalai turi tiek įsišaknijusias šaknis, tiek vandens paviršiuje plaukiojančius lapus.
• Vandens paviršiuje plaukiojantieji augalai (pvz., vandenplūkis): augalai, kurių lapai ir kartais žiedai plaukioja vandens paviršiuje.
• Pakrančių ir seklumų augalai (pvz., nendrės, švendrai): auga vandens telkinių pakrantėse ir sekliose vietose, jų apatinė dalis yra vandenyje, o stiebas ir žiedai iškyla virš vandens.
• Povandeniniai augalai: augalai, kurių lapai neturi žiotelių ir yra visiškai panirę po vandeniu.

Visiškai po vandeniu esančių hidrofitų lapai neturi žiotelių, o plaukiojančius lapus turinčių augalų žiotelės yra viršutinėje lapo pusėje.

Vandens augalų vaidmuo ekosistemoje

Vandens augalai atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas vandens telkiniuose:

• Deguonies gamyba: augalai fotosintezės metu sugeria anglį dvideginį ir išskiria deguonį, kuris būtinas žuvims ir kitoms vandens organizmams. Ypač svarbūs šiuo atžvilgiu deguonį gaminantys augalai (pvz., paprastoji nertis), kurie dažnai neturi šaknų ir gali būti tiesiog įmetami į vandenį.
• Vandens filtravimas: augalai šaknimis siurbia nitratus ir kitas maistines medžiagas iš vandens, taip konkuruodami su vienaląsčiais dumbliais ir stabdydami jų žydėjimą.
• Buveinių kūrimas: vandens augalų sąžalynai tampa svarbia erdve žuvų nerštui ir prieglobsčiu kitai vandens faunai.
• Vandens telkinių apsauga: vandens augalija silpnina ardomąją bangų veiklą, apsaugo krantus nuo erozijos.
• Teršalų absorbcija: kai kurie augalai, pavyzdžiui, paprastoji nendrė, gali akumuliuoti į vandenį patenkančius organinės kilmės teršalus.

Praktiniai aspektai: sodinimas ir priežiūra

Norint džiaugtis gražiu ir sveiku tvenkiniu, svarbu tinkamai parinkti ir sodinti vandens augalus, atsižvelgiant į jų poreikius ir tvenkinio ypatybes.

Tvenkinių zonavimas ir augalų parinkimas

Svarbiausia klaida, kurią daro pradedantieji, yra augalų sodinimas bet kur, neatsižvelgiant į jų biologinius poreikius ir tvenkinio zonas:

• Gilioji zona (80-150 cm): čia karaliauja vandens lelijos (Nymphaea). Svarbu atkreipti dėmesį į veislės augumą: dideliems tvenkiniams tinka stambios, giliai sodinamos rūšys, o mažiems - nykštukinės veislės. Agresyvios veislės gali uždengti visą paviršių, dėl ko vanduo ims rūgti.
• Seklioji zona (20-40 cm): tai svarbi biologinio filtro zona. Geriausias pasirinkimas - geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus) arba pontederija (Pontederia cordata), kurios ne tik valo vandenį, bet ir gražiai žydi.
• Pelkėtoji zona (0-10 cm): tai kranto linija, kurioje augalai auga „kojomis vandenyje“. Čia puikiai tinka purienos, pelkinės neužmirštuolės arba liaunašakiai švendrai, kurie sušvelnina kranto liniją ir paslepia plėvelę.

"Gražuoliai" iš pietų - ar verta rizikuoti?

Pavasarį sodo centruose dažnai parduodami įspūdingai atrodantys plaukiojantys augalai, pavyzdžiui, vandens hiacintas (Eichhornia crassipes) ir vandeninė pistija (Pistia stratiotes). Nors jie puikiai valo vandenį ir suteikia pavėsį, tai yra atogrąžų augalai. Jie žūsta, kai vandens temperatūra nukrenta žemiau +10°C, rudenį supūva ir užteršia vandenį. Juos verta pirkti tik kaip vienmečius augalus sezonui, nebent turite šildomą akvariumą. Investuoti į šiuos augalus tikintis, kad jie peržiemoja tvenkinyje, yra dažna pradedančiųjų klaida.

Sodinimo technologijos: kodėl negalima pilti žemių?

Kritinė klaida - vandens augalų sodinimas į paprastą daržo žemę ar durpes, kurios supilamos ant dugno. Tokios medžiagos lengvos, iškyla į paviršių ir teršia vandenį organika, skatinančia dumblių žydėjimą.

• Krepšiai: visus vandens augalus (išskyrus plaukiojančius) būtina sodinti į specialius ažūrinius krepšius, kurie leidžia vandeniui skalauti šaknis, bet neleidžia augalui nevaldomai plisti.
• Substratas: sodinimui naudokite sunkų molį arba specialų substratą vandens augalams.
• Viršutinis sluoksnis: substrato viršų būtinai užpilkite 2-3 cm žvyro sluoksniu, kad išvengtumėte organikos patekimo į vandenį.

Rekomendacija deguonį gaminantiems augalams: vienam kvadratiniam metrui vandens paviršiaus reikia bent 2-3 ryšulėlių tokių augalų kaip paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum), plūdė (Potamogeton) ar elodėja. Paprastoji nertis yra ypač tinkama Lietuvos sąlygoms, nes ji neturi šaknų ir puikiai žiemoja po ledu.

Vandens augalų bendrijos ir paplitimas Lietuvoje

Lietuvos vandens telkiniuose ir jų pakrantėse auga įvairios augalų bendrijos. Į Lietuvos augalų bendrijų raudonąją knygą įrašytos 20 asociacijų vandens telkinių ir jų pakrančių augalų bendrijos.

Tarp jų ypač svarbios:

• Slepišerinis lobelijynas (Isoeto-Lobelietum)
• Menturlapinis ežerutynas (Hydrilletum verticillati)
• Mažažiedis lūgnynas (Nupharetum pumili)
• Pajūrinis liūnmeldynas (Scirpetum maritimi)

Vandens augalai yra svarbus maisto šaltinis žuvims ir vandens paukščiams. Pagal ežerų ir tvenkinių trofinių tipų skirstymą, galima išskirti būdingus vandens augalus:

• Mezotrofinių ežerų ir tvenkinių augalai: maurabragio genties dumbliai, permautalapė plūdė, blizgančioji plūdė, Berchtoldo plūdė, mažažiedė vandens lelija, paprastoji lūgnė, plūduriuojančioji plūdė.
• Eutrofinių ežerų ir tvenkinių rūšys: mažažiedė vandens lelija, paprastoji lūgnė, plūduriuojančioji plūdė, permautalapė plūdė, blizgančioji plūdė, menturinė plunksnalapė, standžialapė kurklė, mažoji plūdena, plūduriuojantysis vandenplūkis, paprastoji nertis, paprastasis skendenis.
• Distrofinių ežerų ir tvenkinių rūšys: mažažiedė vandens lelija, paprastoji lūgnė, mažasis skendenis.
• Lėtų upių ir upelių rūšys: mažažiedė vandens lelija, paprastoji lūgnė, plūduriuojančioji plūdė, šukinė plūdė, permautalapė plūdė, strėlialapė papliauška, ežerinis meldas.

Lietuvos vandenyse gausu ir žemesniųjų vandens augalų, daugiausia dumbliai, priklausantys įvairioms klasėms, tokioms kaip Lemnetea minoris, Potamogetonetea pectinati, Phragmitetea australis ir kt.

tags: #apie #vandeninio #augalus

Populiarūs įrašai:

• Grožis ir nauda pievų
• Pavasario darbai sode pagal mėnulio kalendorių
• Žalioji arbata su kaktuso žiedais: skonis ir nauda
• Augalų pavadinimų kilmė
• Pušies savybės