Augalų klasifikacijos rangai ir taksonomija

Taksonomija - tai biologijos mokslų sritis, nagrinėjanti organizmų mokslinių vardų kūrimą ir vartojimą. Ji apima organizmų sistematinį tvarkymą, jų grupių (taksų) nustatymą ir pavadinimų suteikimą pagal tam tikras taisykles. Pagrindinis taksonominis vienetas yra rūšis. Augalų ir gyvūnų sisteminimas padeda tirti organizmų įvairovę ir jų giminystės ryšius. Organizmų klasifikacijos principus, metodus ir taisykles tiria taksonomija.

Mokslinė klasifikacija biologijoje - tai būdas grupuoti ir kategorizuoti gyvų ir išmirusių organizmų rūšis pagal giminingumo ryšius. Augalų sistematika, kaip botanikos šaka, klasifikuoja augalus į taksonus ir taksonų rangus (taksonomines kategorijas), identifikuoja augalus, tiria jų evoliuciją ir filogeniją. Tikslas - aprašyti visas augalų rūšis, kaupti duomenis apie jų sandarą ir sąveiką su aplinka, tirti augalų pasaulio evoliuciją ir nustatyti giminingumo ryšius.

Scheminis augalų taksonomijos rangų pavaizdavimas su lotyniškomis galūnėmis

Pagrindiniai taksonominiai rangai ir nomenklatūra

Augalų ir gyvūnų mokslinių vardų sistema, jos objektai yra taksonai (organizmų sistematinės grupės) ir taksonominės kategorijos (taksonų rangai). Nomenklatūra apima augalų, gyvūnų, grybų, bakterijų taksonų įvardijimą nuo žemiausių (pvz., varietetas, forma) iki aukščiausių (pvz., skyrius, karalystė), įskaitant ir tarpines kategorijas (pvz., poklasis, eilė).

Binarinė nomenklatūra, kurios principus įtvirtino Carlas von Linné, yra plačiausiai naudojamas būdas žymėti organizmus. Pagrindinis taksonominis vienetas yra rūšis. Rūšies pavadinimas sudaromas iš genties vardo ir rūšies epiteto (pvz., *Homo sapiens*). Prie pavadinimo taip pat gali būti pridedama rūšį aprašiusiojo mokslininko pavardė ar jos santrumpa bei aprašymo metai.

Taksonai, kurie hierachinėje sistemoje yra aukščiau už rūšį (pvz., gentis, šeima, eilė, klasė, karalystė), žymimi vienu žodžiu - vienanariu pavadinimu (pvz., *Abies* - kėnis (gentis), *Mammalia* - žinduoliai (klasė)). Gyvūnams kartais vartojami ir trinariai (iš 3 žodžių) pavadinimai, pvz., *Gavia arctica arctica* (juodakaklis naras), kur paskutinis žodis žymi porūšį.

Lotyniškos galūnės ir priesagos

Nomenklatūra padeda išlaikyti tarptautiniu mastu biologų priimtą lotyniškos terminijos vartojimą, organizmų mokslinių vardų vienodumą ir nustatytą taksonų rangų hierarchiją. Pagrindiniams taksonų rangams būdingos standartinės priesagos ir galūnės, tiek lotyniškos, tiek lietuviškos:

  • Skyrius (lot. Divisio, Phylum) - galūnė -phyta (augalams), -phyta (grybams), -phyta (samanūnams, pataisūnams, asiūkliūnams, šertvūnams, magnolijūnams).
  • Klasė (lot. Classis) - galūnė -opsida (augalams), -phyceae (dumbliams).
  • Poklasis (lot. Subclassis) - galūnė -idae.
  • Eilė (lot. Ordo, Ordo) - galūnė -ales (augalams ir grybams).
  • Šeima (lot. Familia) - galūnė -aceae (augalams).
  • Gentis (lot. Genus).
  • Rūšis (lot. Species).
  • Porūšis (lot. Subspecies).
  • Varietetas (lot. Varietas).
  • Forma (lot. Forma).

Organizmo klasifikacijos hierarchija

Klasifikacija biologijoje yra gyvų būtybių suskirstymas į grupes pagal jų bendras savybes. Ji padeda suprasti gyvybės įvairovę ir kaip organizmai yra susiję. Mokslininkai naudoja tokias savybes kaip ląstelės tipas, struktūra ir mitybos būdas, kad juos suskirstytų į didesnes grupes.

Šiuolaikinė klasifikacijos sistema, grindžiama C. von Linné darbais, paprastai apima šiuos pagrindinius rangus:

  1. Domenas (lot. Domain, Superregnum) - aukščiausias sistematinis vienetas. Yra trys domenai: Bakterijos (Bacteria), Archea (Archaea) ir Eukariotai (Eukaryota).
  2. Karalystė (lot. Regnum) - aukščiausias gyvojo pasaulio sistematinis vienetas. Yra šešios karalystės: Gyvūnai (Animalia), Augalai (Plantae), Grybai (Fungi), Protistai (Protista), Bakterijos (Bacteria) ir Archea (Archaea). Pastarosios dvi kartais laikomos ir domenais.
  3. Pokaralystė (lot. Subregnum) - žemesnis už karalystės rangas. Pavyzdžiui, augalų karalystė skirstoma į pokaralystes, kurioms būdinga galūnė -bionta.
  4. Skyrius (lot. Divisio, Phylum) - stambus sistematinis vienetas, apimantis visą augalų ar grybų grupę. Augalams lotyniškai užrašomas su galūne -phyta (pvz., pušūnai - Pinophyta). Gyvūnams atitinka tipas (lot. Phylum).
  5. Klasė (lot. Classis) - apima giminingus būrius (gyvūnų) arba eiles (augalų, grybų). Giminingos klasės, panašios sandaros ir kilmės, jungiamos į tipus (gyvūnai) arba skyrius (augalai).
  6. Poklasis (lot. Subclassis) - žemesnis už klasę rangas.
  7. Eilė (lot. Ordo) - naudojama augalų ir grybų sistematikoje, apima giminingas šeimas.
  8. Būrys (lot. Ordo) - taikoma gyvūnams, apima giminingas šeimas.
  9. Šeima (lot. Familia) - viename klasėje gali būti viena ar daugiau šeimų, o šeimoje - viena ar daugiau genčių.
  10. Gentis (lot. Genus) - apima filogenetiškai artimas rūšis. Genties pavadinimas nurodomas vienu lotynišku pavadinimu.
  11. Rūšis (lot. Species) - pagrindinis taksonominis vienetas, apimantis organizmų grupę, galinčią daugintis ir duoti vaisingų palikuonių.
  12. Porūšis (lot. Subspecies) - žemesnis už rūšį rangas.
  13. Varietetas (lot. Varietas) - žemesnis už porūšį taksonas, apimantis tuos rūšies individus, kurie skiriasi nuo tipinių antraeiliais požymiais.
  14. Forma (lot. Forma) - žemiausias taksonominis rangas.
Dendrograma, iliustruojanti organizmų klasifikacijos hierarchiją nuo domeno iki rūšies

Tarpiniai ir papildomi taksonominiai rangai

Be pagrindinių taksonominių rangų, augalų ir gyvūnų sistematikoje vartojami ir tarpiniai bei papildomi rangai, kurie leidžia detaliau klasifikuoti organizmus. Tarptautiniame kodekse nurodyti 23 taksonominiai vienetai, o šiuo metu augalų sistematikoje vartojami 25 sistematiniai taksonai.

Tarpiniai rangai gali apimti:

  • Antkaralystis (Superregnum, Imperium)
  • Pokaralystis (Subregnum)
  • Poskyris (Subphylum)
  • Poklasis (Subclassis)
  • Eilių grupė (Cohors)
  • Poeilis (Subordo)
  • Pošeimis (Subfamilia)
  • Triba (Tribus)
  • Potriba (Subtribus)
  • Pogentis (Subgenus)
  • Sekcija (Sectio)
  • Posekcija (Subsectio)
  • Serija (Series)
  • Poserija (Subseries)
  • Porūšis (Subspecies)
  • Varietetas (Varietas)
  • Pivarietatis (Subvarietas)
  • Forma (Forma)
  • Poformis (Subforma)
  • Specialioji forma (Forma specialis)
  • Rasė (Race)

Augalų taksonomijos istorija ir principai

Pirmasis bandymą klasifikuoti organizmus atliko Aristotelis, skirstydamas juos į augalus ir gyvūnus. Vėliau, išradus mikroskopą, tapo akivaizdu, kad egzistuoja didelė mikroorganizmų įvairovė. Švedų mokslininkas Karlas Linėjus (1707-1778) sukūrė binarinę nomenklatūrą, kurioje rūšies pavadinimas sudaromas iš dviejų lotyniškų žodžių - genties ir rūšies epiteto.

Nuo 16 iki 18 amžiaus augalai buvo klasifikuojami pagal morfologinius požymius, sudarant dirbtines sistemas. 19 amžiuje pradėtos kurti natūralios augalų sistemos, atsižvelgiant į daugelį požymių. Vėliau, remiantis J. B. de Lamarcko evoliucijos teorija, pradėtos kurti filogenetinės augalų sistemos, pagrįstos organizmų kilme ir giminingumu.

Augalų sistematikos klausimai nagrinėjami Tarptautinės augalų taksonomijos asociacijos leidinyje "Taxon" ir įvairių šalių botanikos leidiniuose. Lietuvių terminijai svarbūs J. Pabrėžos darbai, kuriuo jis sukūrė augalų lietuviškų dvižodžių pavadinimų sistemą.

Dumblių klasifikacija

Dumbliai užima ypatingą vietą augalijos pasaulyje dėl savo svarbos bendrame medžiagų apykaitos procese. Jie yra pirmas etapas vystantis žaliajam augalijos pasauliui. Dumbliai priskiriami protistų karalystei, nors viena grupė (melsvadumbliai) priskiriama prokariotų pokaralystei. Šiuolaikiniai mokslininkai pripažįsta, kad dumbliai nesudaro monolitinės organizmų grupės.

Dėl didelės įvairovės ir skirtingų mokslo požiūrių, nėra visuotinai priimtos dumblių klasifikacijos. Pagrindiniai dumblių skyriai ir jiems priskiriamos klasės apima:

  • Klasė 1. Melsvadumbliai (Cyanophyceae) - laikomi seniausiais autotrofiniais augalais, artimi bakterijoms.
  • Klasė 3. Raudondumbliai (Rhodophyceae) - daugiausia daugialąsčiai jūros augalai, augantys iki 100-200 m gilumoje.
  • Klasė 4. Auksadumbliai (Chrysophyceae) - paplitę švariuose gėluose vandenyse, gamina organinę medžiagą.
  • Klasė 5. ... Diumbalgiai
  • Klasė 6. Gelsvadumbliai (Xanthophyceae) - vienaląsčiai ir daugialąsčiai, paplitę visame pasaulyje, svarbus maisto šaltinis.
  • Klasė 7. ... Rudadumbliai
  • Klasė 8. Titnagdumbliai (Bacillariophyceae) - mikroskopiniai vienaląsčiai organizmai su silicio dioksido apvalkalais, gyvenantys visur.
  • Klasė 10. Rudieji dumbliai (Phaeophyceae) - daugiausia jūriniai augalai, sudarantys pagrindinį organinės medžiagos šaltinį priekrantinėje zonoje.
  • Klasė 14. Žalieji dumbliai (Chlorophyceae) - didžiausias dumblių skyrius, pasižymintis didžiausia morfologine įvairove.

Dumblių vegetatyvinis kūnas vadinamas gniužulu, kuris neturi tikrų audinių, stiebo, lapų ir šaknų. Dumbliai labai įvairuoja kūno sandaros atžvilgiu: vienaląsčiai, daugialąsčiai, neląsteliniai ir kolonijiniai. Jie dauginasi vegetatyvinėmis ląstelėmis, sporomis (nelytinis dauginimasis) ir gametomis (lytinis dauginimasis).

Iliustracija, vaizduojanti skirtingas dumblių morfologines sandaras (pvz., vienaląstę, siūlinę, plokštelinę)

Augalų klasifikacijos pavyzdys

Paprastosios pušies (*Pinus sylvestris*) padėtis augalų karalystės sistemoje yra tokia:

  • Skyrius - Pušūnai (Pinophyta)
  • Klasė - Pušainiai (Pinopsida)
  • Eilė - Pušiečiai (Pinales)
  • Šeima - Pušiniai (Pinaceae)
  • Gentis - Pušis (Pinus)
  • Rūšis - Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)

Šis pavyzdys iliustruoja hierarchinę taksonų rangų sistemą, kuri padeda mokslininkams visame pasaulyje suprasti ir bendrauti apie organizmų klasifikaciją.

tags: #augalu #klasifikacijos #rangai

Populiarūs įrašai: