Augalų sėklų susidarymas ir daiginimas
Sėklų daiginimas - tai vienas svarbiausių augalų auginimo etapų, nuo kurio priklauso būsimo augalo sveikata, stiprumas ir derlius. Nors pats procesas atrodo paprastas, jį lemia daugybė veiksnių: drėgmė, temperatūra, šviesa, substratas ir net sėklų paruošimas. Sėklų daiginimas - tai biologinis procesas, kurio metu sėkla, gavusi tinkamas sąlygas, pradeda augti ir išleidžia daigą.
Vanduo pažadina sėklą iš ramybės būsenos. Sėkloms būtinas oras, todėl substratas turi būti purus. Sėklos mirkomos 6-24 val. drungname vandenyje. Reikalingas apšvietimas: 12-16 val. Sėklų daiginimas - tai procesas, reikalaujantis kantrybės, dėmesio ir supratimo apie augalų poreikius. Sudarius tinkamas sąlygas ir vengiant dažniausių klaidų, net maža sėkla gali virsti stipriu, derlingu augalu.
Kas yra sėkla?
Sėkla (lot. semen) - tai specializuotas sėklinių augalų lytinio dauginimosi organas, po apvaisinimo (kartais be apvaisinimo, apomiksės būdu) išsivystantis iš sėklapradžio. Visų dabar augančių augalų sėkla susideda iš gemalo ir luobelės. Gemalą sudaro gemalinis pumpuras, gemalinis stiebas ir gemalinė šaknis (augalų gemalas).
Daugumos augalų sėklose maisto medžiagų atsargos kaupiasi endosperme, perisperme ar vienoje, dviejose arba keliose sėklaskiltėse. Sėklos luobelė susidaro iš sėklapradžio dangalų ir saugo gemalą nuo aplinkos poveikio. Ji gali būti lygi, raukšlėta, su išaugomis arba duobutėmis, vienspalvė, kelių spalvų arba marga, plika, apaugusi įvairaus ilgio plaukeliais, šereliais arba dygliukais.
Luobelę dažnai dengia kutikulė ir vaško sluoksnis. Luobelės paviršiuje dažnai matosi saitavietė - vieta, kurioje prie sėklapradžio, vėliau ir prie sėklos, buvo prisitvirtinęs sėklasaitis. Kartais išlieka mikropilės vieta. Pro saitavietę ir mikropilės liekanas tarp sėklos audinių ir aplinkos vyksta dujų apykaita, į sėklą patenka vanduo.
Kai kurių augalų sėklos visą paviršių arba nemažą jo dalį dengia iš sėklasaičio susidarantis apysėklis. Nedidelė sultinga sėkla išauga vadinamuoju sėklagūbriu.
Sėklų dydis ir gyvybingumas
Sėklos būna įvairaus dydžio. Smulkiausios yra gegužraibinių (0,01 mm skersmens ir 0,0002 g), stambiausios - arekinių šeimos augalų (pvz., lodoicės - 18-23 kg) sėklos. Dauguma sėklų daigios būna 3-10 m., kai kurių (pvz., piktžolių) gyvybingos išlieka 20-80 metų. Trumpiausiai daigios būna smulkios, maisto atsargų neturinčios, beveik vien iš gemalo sudarytos sėklos (pvz., gegužraibinių šeimos augalų).
Seniausia sudygusi yra apie 2000 m. amžiaus datulinio finiko sėkla, rasta Izraelyje vykdant archeologinius kasinėjimus. Vaisiuose subręsta įvairus sėklų skaičius, dažnai nuo 1 iki kelių dešimčių, kartais kelių šimtų ar tūkstančių. Daugiausia sėklų subręsta gegužraibinių šeimos augalų vaisiuose (viename vaisiuje iki 4 mln.).
Sėklų ramybės būsena
Daugelio augalų sėkloms būdinga tam tikrą laiką trunkanti ramybės būsena, kurios metu jos nedygsta. Atsižvelgus į priežastis, sėklos ramybės būsena skirstoma į:
- Morfologinę: sėkla nedygsta, nes gemalas būna nediferencijuotas arba nesubrendęs. Jis subręsta arba užauga tada, kai sėklos išbyra iš vaisių (pvz., kai kurių salierinių, magnolijinių, vėdryninių šeimų augalų).
- Fiziologinę: sėkla nedygsta dėl joje esančių dygimą slopinančių junginių.
- Morfofiziologinę: sėkla nedygsta dėl nesubrendusio gemalo ir jame esančių gemalo brendimą ir dygimą slopinančių junginių poveikio.
- Fizinę: sėklos dangalai į jos vidų nepraleidžia dygimui būtino vandens (pvz., kai kurių pupinių, dedešvinių, vijoklinių šeimų augalų sėklos).
- Kombinuotąją: sėkla nedygsta dėl kelių priežasčių (morfologinių, fiziologinių, fizinių) derinio.
Ramybės būseną gali nutraukti temperatūra, drėgmė arba kiti veiksniai. Kartais skiriama antrinės ramybės būsena, kai sėkla tam tikrą laiką nedygsta paveikta sausros, aukštos arba žemos temperatūros arba kitų veiksnių. Kai kurių augalų sėklos neturi net ir trumpo ramybės periodo, sudygsta iš karto, vos subrendus gemalui (pvz., rizoforų).
Sėklos susidarymo procesas
Sėklos, kaip augalų dauginimosi organo, svarbiausios funkcijos yra maitinti gemalą, saugoti jį nuo nepalankių aplinkos sąlygų ir padėti išplisti į naujas teritorijas.
Megagametofito vystymasis
- Žiedo dalys, kurios dalyvauja dauginimesi - kuokeliai ir piestelė. Dauginimosi procesą galima suskirstyti į megagametofito išsivystymą, mikrogametofito išsivystymą, dvigubą apvaisinimą ir sėklos susidarymą.
- Piestelės pamate esančioje mezginėje yra vienas ar daugiau sėklapradžių.
- Sėklapradyje esantis megasporocitas (motininė megasporos ląstelė) dalijasi mejozės būdu ir susidaro keturios haploidinės megasporos.
- Trys iš šių megasporų sunyksta, lieka viena funkcionuojanti megaspora, kuri dalijasi mitozės būdu.
- Susidaro vienas megagametofitas (gemalinis maišelis), kurį paprastai sudaro aštuoni haploidiniai branduoliai, esantys bendroje citoplazmos masėje. Citoplazma pasidalija į ląsteles, kurių viena - kiaušialąstė, o kita - endospermo ląstelė su dviem vadinamaisiais poliniais branduoliais.
Mikrogametofito vystymasis
- Kotelio viršuje esančioje dulkinėje yra dulkializdžiai, kuriuose yra daugybė mikrosporocitų (mikrosporų motininių ląstelių).
- Kiekvienas mikrosporocitas dalijasi mejozės būdu ir susidaro po keturias haploidines, mikrosporomis vadinamas ląsteles. Kai mikrosopros atsiskiria, kiekviena virsta mikrogametofitu (žiedadulke).
- Tuo metu jaunas mikrogametofitas turi du branduolius: generatyvinės ląstelės ir dulkiadaigio ląstelės. Apdulkinimas įvyksta, kai žiedadulkė pernešama vėjo, vabzdžių ar šikšnosparnių ant tos pačios rūšies augalo purkos.
- Tada žiedadulkė sudygsta ir išleidžia ilgą dulkiadaigį, kuris auga liemenėlio vidumi, kol pasiekia mezginėje esantį sėklapradį. Prieš apvaisinimą generatyvinis branduolys dalijasi mitozės būdu ir susidaro du žiuželių neturintys spermiai. Tokia sudygusi žiedadulkė su dulkiadaigiu ir dviem spermiais yra subrendęs mikrogametofitas.
Dvigubas apvaisinimas
Kai dulkiadaigis pasiekia sėklapradį, iš jo išeina spermiai. Vienas spermis keliauja kiaušialąstės link ir ją apvaisina (susidaro zigota); antrasis susijungia su dviem poliniais branduoliais ir susidaro triploidinis (3n) endospermo branduolys. Endospermo branduolys dalijasi ir ima formuotis endospermas - besivystančio augalo maisto atsargas kaupiantis audinys. Toks dvigubas apvaisinimas būdingas tik gaubtasėkliams.
Sėklos susidarymas
Iš sėklapradžio išsivysto sėklos luobele padengta sėkla, kurioje yra gemalas ir maisto atsargos. Iš mezginės sienelių, o kartais ir iš pagalbinių žiedo dalių išsivysto vaisius, kuris apsupa sėklą.
Praktiniai augalų daiginimo patarimai
Neuž kalnų pavasaris, o su juo prasidės ir visų sodininkų taip itin laukiamas žalumos ir augalų sodinimo metas. Nepatyrusiems ar pirmą kartą žadantiems sodinti žmonėms, pats augalų daiginimas ir užauginimas gali pasirodyti labai ilgas, sudėtingas ir reikalaujantis daug žinių procesas, bet taip tikrai nėra. Užsiimti sodininkyste gali kiekvienas ir tai tikrai nėra sudėtinga! Tam, kad auginimo procesas būtų aiškesnis ir lengvesnis, pateikiame trumpas augalų auginimo instrukcijas.
Paruošiamasis etapas
Augalų daiginimą palengvina specialios daigyklos, kurios skiriasi ne tik dydžiu, bet ir savo funkcijomis. Ruošdamiesi auginti, pasirinkite sau tinkamiausią dydį ir atkreipkite dėmesį, ar daigykloje yra aeracijos angos, drėkinimo sistema. Tam galite naudoti specialų Garland durpių sietelį. Tuomet lengvai apipurškite vandeniu.
Padėkite daigyklą šiltoje vietoje, kur gausu šviesos, tačiau venkite stipraus saulės spindulių, kurie gali pakenkti jaunam daigui. Išdygus sėkloms, palaipsniui atidarydami ventiliacijos angą esančią ant dangtelio, turėtumėte sumažinti drėgmę.
Substrato parinkimas ir paruošimas
Dažnas pradedantysis sodininkas tik apytiksliai žino, kaip pasėti augalų sėklas. Tiesiog paberti kartais neužtenka, norint užtikrinti tolygų dygimą. Geriausias substratas yra tas, kuris savaime yra poringas, be didelių priemaišų, vidutinės frakcijos, idealiu atveju praturtintas mikroelementais bei klintmilčiu. Turint savaime gerą substratą, jis jūsų neapsaugos nuo jūsų pačių klaidų, padarytų daiginimo procese.
Didžiausia klaida yra netinkamas drėgmės reguliavimas. Todėl sėdami augalus, substratą galima sumaišyti 50:50 su smulkios frakcijos vermikulitu. Vermikulitas turi fungicidinių savybių bei absorbuoja perteklinę drėgmę. Jei drėgmės per daug, daigeliai gali numirti per kelias dienas.
Sėjos procesas
Indai sėjimui. Nėra labai didelio skirtumo, kur sėsite sėklas, svarbu, kad indo gylis būtų bent 10 cm ir turėtų apačioje drenažinių skylių. Kuo aukštesnis indas, tuo laistyti reikės rečiau. Užpildykite indą sausu arba vos drėgnu substratu. Pilkite substrato iki krašto arba 2 cm iki viršaus. Paviršių būtinai išlyginkite ranka arba pakračius indą į šonus ir paviršių ranka nestipriai spustelkite, kad susitrombuotų bet kokios oro skylės.
Paimkite pipetę arba vandens purkštuvą, nustatę tiesios srovelės režimą, ir atokiau nuo indo pradėkite jį lieti tolygiai juostelėmis nuo vieno indo krašto iki kito. Po to atskirai apliekite palei indo kraštus. Užtenka tik kartą palieti. Sėklų dygimui nereikia, kad visas substratas būtų drėgnas.
Sėkite sėklas. Stenkitės barstyti taip, kad vienoje vietoje nepribarstytumėte krūvos sėklų - tolygiai. Jei tai smulkios sėklos, pabarstę, lengvai spustelėkite (galima naudoti metalinį stiklainių dangtelį). Jei sėklos stambios, užberkite tiek substrato, kokio skersmens yra sėkla. Spustelėkite substratą. Neesant oro tarpams, sėklos dygs tolygiau.
Kasdien tikrinkite savo sėklas, ar jos nedygsta. Augalai daiginami dažniausiai 20 °C temperatūroje. Prieš sėjant reikia pasidomėti sėjos sąlygomis. Jei neturite pakankamai šiltos vietos, galite naudoti ir augalų daiginimo kilimėlius.
Priežiūra po sudygimo
Išdygus augalams, dažniausiai jiems reikia kuo daugiau šviesos, idealiu atveju net 16 valandų (žinoma, pagal veislę jos gali reikėti ir mažiau). Todėl augalai dažniausiai pradedami daiginti ant palangės, balkone balandžio mėnesį ar vėliau. Tačiau daiginant ilgesnės vegetacijos augalus, jie sėjami anksčiau ir gali prireikti papildomos šviesos. Galima naudoti dienos šviesos lempas, kurias kabinti reikia apie 30 cm virš augalų.
Jei daigeliai ypač maži, plačia ir smulkia srovele iš tolo nuo indo juos papurškite, imituodami dulksną. Kai daigai išleidžia savo antrą porą lapelių (dažniausiai tai būna jų tikrieji lapeliai), galima laistyti ir stipriau purškiant ar netgi liejant su pipete, laistytuvėliu plonu antgaliu. Dažnai galima laistyti ir iš apačios, sudėjus vazonus į vieną padėklą, pripildytą vandens.
Nebijokite atsargiai išrauti daigelių, jei jie silpnesni ar labai tankiai sudygę. Kai daigai yra pakankamai dideli, juos reikia persodinti į vazonėlius ar didesnes daigyklas, kad būtų daugiau vietos jiems augti. Rekomenduojama rinktis ekologiškus, savaime suyrančius vazonėlius, kurie yra pagaminti be jokio plastiko.
Paaugus daigams, dar reikės grūdinimo laikotarpio patalpoje prieš sodinant juos lauke. Tikimės, kad mūsų trumpos sodinimo rekomendacijos Jums padėjo ir vadovaujantis jomis viskas puikiai pavyks.
tags: #augalu #seklu #susidarymas