Istorija ir dabartis: Tytuvėnų durpių įmonė – 55 metai veiklos
55-erių metų jubiliejus - svarbus etapas
Tytuvėnų durpių įmonė neseniai atšventė 55-erių metų savo gyvavimo jubiliejų. Šis svarbus jubiliejus buvo pažymėtas iškilmingu renginiu, kuris prasidėjo šv. mišiomis. Mišias aukojo klebonas kun. Rimantas Žaromskis, kurių metu buvo aukojama už visus, buvusius ir esamus, gyvus ir mirusius durpių įmonės darbuotojus.
Rožėmis išdabintoje bažnyčioje šv. mišių metu skambėjo Dievo žodis, kurį skaitė Aldutis Prapuolenis ir tikybos mokytoja Regina Vaičiulienė. Klebonas nuoširdžiai dėkojo visiems už jų darbus, skirtus Tytuvėnams, linkėjo Dievo palaimos per visas gyvenimo akimirkas ir gražios šventės džiaugsmo.
Durpių įmonės indėlis į Tytuvėnų gerovę
Miesto seniūnas Romas Čerkauskas, sveikindamas durpininkus, pabrėžė Tytuvėnų durpių įmonės plėtros, jos kapitalo ir darbuotojų svarbą visai miestelio socialinei ir materialinei gerovei. Jo teigimu, būtent šios įmonės veikla lėmė didelę dalį Tytuvėnų pasiekimų.
Pradžia: nuo idėjos iki įmonės įkūrimo
Renginio tęsinys vyko kavinėje „Žara“, kur susitikimą vedė Alfonsas Novikas ir Irena. Pirmojo durpių įmonės direktoriaus prisiminimai leido pažvelgti į įmonės kūrimosi pradžią. Tuomet buvo sudaryta trijų specialistų grupė - buhalterė Onutė Kalasauskienė, inžinierius Jonas Dzimidas ir pats Povilas Jokužis, kuri kontroliavo statybininkų darbus. Tuo pat metu darbininkai ruošė laukus durpių gavybai.
Po parengiamųjų darbų, 1959 metais, buvo įkurta durpių įmonė. Kaip prisiminė durpių gamybos Tytuvėnuose pradininkas, jam nesunku buvo komplektuoti kadrus. Tą laikotarpį palankiai veikė ir tai, kad buvo likviduotas Tytuvėnų rajonas, tad daug tremtinių grįžo į gimtinę ir ieškojo darbo.
P. Jokužis prisiminė buhalterę Jadvygą Diksienę kaip gražų pavyzdį. Moteris tremtyje medienos apdirbimo pramonės įmonėje atliko panašų darbą, o durpių įmonėje užsitarnavo gerą vardą ir dirbo iki įmonės reorganizavimo. „Darbas ir kūryba gyvenime atneša laimę“, - šiais žodžiais pirmojo Tytuvėnų durpių įmonės direktorius apibendrino savo požiūrį į darbą.
Kolektyvas ir karjeros keliai
Onutė Kalasauskienė visą savo gyvenimą paskyrė Tytuvėnų durpių įmonei. Vėliau įmonės direktoriumi tapęs Alfonsas Novikas savo karjerą pradėjo inžinieriumi. Į įmonę šis garbus vyras atėjo 1962 metais, norėdamas dirbti kranistu. Direktorius P. Jokužis priėmė jį mokiniu, paskyrė 40 rublių atlyginimą. Alfonsas Novikas prisimena, kad jau po savaitės perprato aparatūrą ir nuo rampos sėmė durpes. Jam labai patiko ir darbas, ir kolektyvas.
Gamybos baro viršininkė Laima Kandrotienė į durpių įmonę atėjo dar būdama studentė. Ji dirbo iki 1975 metų, po to persikėlė į Šaukotą. Buvęs Seimo narys Jonas Jagminas buvo priimtas šaltkalvio-remontininko mokiniu. Perėjęs daugybę karjeros pakopų - išbandęs traktorininko, ekskavatorininko, žemės ūkio specialisto, kolūkio pirmininko, technikumo direktoriaus, rajono vadovo, viceministro, ministro pareigas - jis teigė galintis puikiai suprasti ir įvertinti dirbančiųjų prakaito kainą. J. Jagminas save palygino su paukščiu, kuris, daug apkeliavęs, galų gale grįžta namo.
Pokyčiai ir dabartinė situacija
Dabartinis UAB „Tytuvėnų durpės“ vadovas Alfredas Asminavičius pateikė skaičių ir faktų, atspindinčių įmonės raidą. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje įmonėje dirbo per pusketvirto šimto darbuotojų. Šiemet sausio 1-ąją įmonėje dirbo aštuoniolika žmonių. Pasak A. Asminavičiaus, Lietuvos rinkai durpių beveik nebereikia, visos produkcijos eksportuojama į užsienį. Durpių aplink Tytuvėnus yra daug - per metus surinkta 60 tūkstančių kubų, o atsargų priskaičiuojama 7 milijonai kubų.
Vadovas džiaugėsi, kad po dešimties metų miesto veidas pakito: buvo pastatyta ir plėtojama durpininkų gyvenvietė, diegiamos naujovės, atsirado ir nauja, tipinė 920 vietų mokykla.
Geografinis ir gamtinis kontekstas
Tytuvėnų apylinkių kraštovaizdis - ledynmečio palikimas. Kai traukėsi ledynai, susiformavo ežerai ir ežeriukai, aplink plėtėsi pelkės, klostėsi durpynai. Prieš antrąjį pasaulinį karą Tytuvėnų miestelio gatvės buvo smėlėtos, greta jų stovėjo mediniai namai. Gyveno apie 1300 gyventojų. Tik vasaros metu jų padaugėdavo keliais šimtais - prie ežerų atvykdavo poilsiautojų.
Pagrindine naujo starto atspirtimi tapo gausūs Tytuvėnų apylinkių miškai ir pelkynai. Keli kilometrai nuo miesto plytėjo klampi 2611 hektarų ploto pelkė, kurioje vietiniai gyventojai spanguoliaudavo. Durpių danga ten siekė 5-6 metrus storio. 1956-1959 metais pelkė buvo nusausinta ir pradėta eksploatuoti. Pirmojo durpyno direktoriumi tapo Povilas Jokužis.
Durpių gavybos specifika ir produkcijos panaudojimas
Nauja įmonė pritraukė daug jaunų darbuotojų. Kauno politechnikos institutas rengė durpynų paruošimo ir eksploatacijos specialistus, tačiau tai nebuvo prestižinė specialybė, nes durpės buvo gaunamos rankomis, nemechanizuotai, reikėjo dirbti purve, šlapynėje arba dulkėse.
Pirmieji gamybos metai buvo labai geri. Vieno iš buvusių direktorių Alfonso Noviko teigimu, tai galbūt buvo geriausi metai per visą įmonės istoriją. Tais metais planuota pagaminti 51 tūkstantį tonų produkcijos, o pagaminta per 70 tūkstančių tonų. Tuo laiku pagrindiniai produkcijos vartotojai buvo energetikai: Petrašiūnų ir Vilniaus šiluminės elektrinės. Vėliau durpės jose buvo pakeistos mazutu ir dujomis. Paskui durpes pradėjo masiškai naudoti ūkininkai: kraikui, trąšoms.
Durpyno darbuotojų vasaros buvo labai užimtos, gavyba priklausė nuo gamtinių sąlygų: durpes galima rinkti tik esant palankiam, sausam orui. Daug blogo padarydavo bebrai, kurie nuolat tvenkdavo sausinimo kanalus.
Įdomu, kad išgaunant durpes rasdavo ypatingos medienos - juodo pelkių ąžuolo, gelmėse gulėjusio ne vieną tūkstantmetį.
Socialinė reikšmė ir nauji horizontai
Tytuvėniškiai džiaugėsi durpių įmonės atsiradimu. 1958 metais buvo panaikintas Tytuvėnų rajonas, daug kvalifikuotų specialistų neteko darbo: buhalteriai, ekonomistai, gamybos organizatoriai ir kiti buvę tarnautojai tapo bedarbiais. Naujojoje įmonėje ne tik vietiniai gavo darbo. Tuo metu daug žmonių grįžo iš Sibiro. Buvusiems tremtiniams įsidarbinti buvo sunku, o durpyne jie buvo labai laukiami. Miestą papildė jauni žmonės, vieni atvyko poromis, kiti porą rado jau dirbdami įmonėje.
UAB „Tytuvėnų durpės“ - dabartinė situacija
Uždaroji akcinė bendrovė „Tytuvėnų durpės“ buvo įkurta 2001-06-04 ir šiuo metu yra įsikūrusi Plekaičių k. 13, Plekaičių k., Kelmės r. Pagrindinė įmonės veikla yra durpių gavyba. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 16 žmonių. 2024 metais bendrovės pardavimo pajamos siekė 879 088 EUR, o grynasis pelnas buvo -76 450 EUR.
Įmonės veiklos tikslai, nurodyti juridinių asmenų registre, yra pelno siekimas, bendrovės ir akcininkų turto didinimas, vykdant teisėtą ūkinę - komercinę veiklą. Didžioji dalis produkcijos eksportuojama, nes Lietuvos rinkai durpių poreikis ženkliai sumažėjęs.
tags: #tytuvenu #durpiu #imone