Substratai augalų auginimui: pasirinkimas ir ypatumai

Substratas - tai specialiai augalams auginti paruoštas mišinys, sudarytas iš vandens, mineralinių ir organinių medžiagų bei dirvožemio. Nors tai gali atrodyti kaip paprastas produktas, skirtas augalų auginimui, rinkoje siūlomi skirtingi substratų tipai. Specialistai pabrėžia, kad substratas, naudojamas daržovių ir gėlių daigams auginti, turi pasižymėti tinkamu rūgštingumu ir pakankamu maistinių medžiagų kiekiu.

Atsižvelgiant į šias savybes, substratai skirstomi pagal sėjamų augalų rūšis. Taip pat egzistuoja universalūs daržovių ir gėlių substratai. Jei planuojate auginti didelius kiekius vienos rūšies daržovių ar gėlių, rekomenduojama rinktis konkrečiai joms skirtus substratus, pavyzdžiui, pomidorams/paprikoms, agurkams/salotoms, kopūstams, petunijoms ir pan. Tačiau, jei auginate nedidelius kiekius įvairių augalų, verta rinktis universalų substratą.

Optimalios substrato savybės

Optimalus rūgštingumas (pH) daržovių ir gėlių sėkloms daiginti yra 6,0-6,6 pH. Pavyzdžiui, pomidorams tinkamiausias pH yra 6-6,5, o agurkams - 6,2-6,8. Struktūros smulkumas turėtų būti 0-20 mm.

Įsigijus substratą, rekomenduojama jį pravėdinti: paskleiskite jį ir leiskite išsivėdinti, ypač jei durpės yra labai drėgnos. Jei durpės yra per sausos, substratą reikia sudrėkinti.

Schema, iliustruojanti optimalų pH ir struktūros smulkumą daržovių ir gėlių daiginimo substratams

Pavojai maišant substratus

Pasitaiko, kad daržininkai specialius durpių substratus sumaišo su kompostu arba daržo žeme. Toks maišymas didina tikimybę į substratą įnešti ligų sukėlėjų arba kenkėjų, taip pat kenksmingų medžiagų, kurios gali stabdyti augalų augimą. Substratą maišyti galima tik su kaitintu smėliu, perlitu arba kita sterilia medžiaga.

Taip pat rekomenduojama substratus pirkti tik iš patikimų gamintojų arba tiekėjų, kad būtų galima užtikrinti, jog substratas nėra užkrėstas.

Substratas ir sėkmingas augalų auginimas

Taigi, ar sulauksite gausaus ir kokybiško daržovių derliaus, o akis džiugins gausūs gėlių žiedai, iš esmės priklauso ir nuo sėjos pagrindo - durpių substrato. Sėkmingą augalų auginimą įtakoja ne vienas faktorius. Tai ir apšvietimas, aplinkos ir laistymo vandens temperatūra, aplinkos drėgmė, oro cirkuliacija bei, žinoma, auginimo substratas.

Ir turbūt pirmasis veiksnys, dėl kurio kyla klausimų, yra substratas. Kalbant apie visus vabzdžiaėdžius augalus bendrai, dažnai sakoma, kad jiems reikia rūgštaus, skurdaus maisto medžiagomis ir drėgno substrato. Tačiau tai nėra absoliuti tiesa. Daugumai dažniausiai kultūroje auginamų vabzdžiaėdžių augalų (saulašarėms, saracėnijoms) būtent toks substratas ir reikalingas. Tačiau nemaža dalis augalų rūšių natūraliose augimvietėse auga tikrai ne rūgščiame ir ne drėgname dirvožemyje.

Turbūt vienintelė būtina sąlyga substratui, tinkanti visiems vabzdžiaėdžiams augalams - jis turi būti skurdus, t. y., kuo mažiau jame mineralinių druskų ir maisto medžiagų, tuo augalai augs geriau. Skurdaus substrato poreikis yra savybė, susijusi su vabzdžiaėdiškumu. Augalai, medžiodami savo aukas specializuotomis gaudyklėmis, visas reikiamas maisto medžiagas gauna iš suvirškintų aukų.

Toli gražu ne visi augalai auga pelkėse, šlapynėse ar kitokio tipo užmirkusiose vietovėse. Yra augalų, kurie dalį savo vegetacijos periodo praleidžia stiprios sausros sąlygomis. Ne visada substratas, skirtas vabzdžiaėdžiams, turi būti ir rūgštus. Rūgštų substratą mėgsta dažniausiai pelkių ir šlapynių augalai, augantys durpingose augimvietėse. Tačiau yra nemažai rūšių, augančių kalkingame dirvožemyje, ant kalkakmenio skardžių, uolų plyšiuose, kuriuose susikaupęs nukritusių lapų humusas gali būti ir šarminės reakcijos.

Infografika, lyginanti skirtingų vabzdžiaėdžių augalų substrato poreikius (rūgštingumas, drėgmė, maistinės medžiagos)

Substratų komponentai Lietuvoje

Lietuvoje paprasčiausia naudoti substratų mišinius, sudarytus iš lengvai įsigyjamų, prekybininkų dažnai siūlomų paprastų komponentų: natūralių durpių, perlito, vermikulito, smėlio, žvyro ir kitų.

Vandens vabzdžiaėdžiai augalai

Atskirai reikėtų paminėti vandens vabzdžiaėdžius augalus, tokius kaip aldrūnė, kai kurie skendeniai (pavyzdžiui, paprastasis skendenis). Šie augalai auga ir medžioja neišlipdami iš vandens. Į vandens paviršių išnyra tik jų žiedai. Visais atvejais šiems augalams vanduo turi būti minkštas, kuo mažiau druskų - tuo geriau. O jau vandens rūgštingumo ir įvairių maisto medžiagų kiekio poreikis bei tolerancijos ribos priklauso nuo augalo rūšies.

Alytiškės margučiai sulaukia daugybės komplimentų: parodė, kaip juos dažo

Dirvožemis nepažeidžiamas, nesuspaudžiamas jo substratas, šaknys gali giliau įsiskverbti ir augalas gali maistingąsias medžiagas gauti net iš substrato.

tags: #zaliavinis #substratas #substrate

Populiarūs įrašai: