Biologiniai augalų augimo reguliatoriai
Augalų augimas ir vystymasis yra tarpusavyje susiję procesai, kurie lemia derliaus kiekį bei kokybę. Žinant augalų ontogenetinius ypatumus, galima optimaliai juos tręšti, tinkamai panaudoti augalų augimo reguliatorius bei kitus augalų apsaugos produktus, tokius kaip fungicidai, herbicidai, insekticidai ir kt.
Augimo reguliatorių spektras ir naudojimas Lietuvoje
Lietuvoje naudojamų augalų apsaugos produktų spektras yra labai platus. Tačiau profesionaliam naudojimui registruotų augimo reguliatorių yra tik 11. Dauguma jų yra skirti vasariniams bei žieminiams javams. Tik vienas reguliatorius - Caryx - skirtas žieminiams rapsams, o Cuadro 25 EC - daugiametėms žolėms, tokioms kaip svidrės, motiejukai, šunažolės, eraičiniai. Augimo reguliatorių savybėmis pasižymi ir kai kurie žieminiams rapsams naudojami fungicidai, pavyzdžiui, Folicur ir Juventus 90, nes jų sudėtyje yra tų pačių veikliųjų medžiagų - fitohormonų.
Veikliosios medžiagos, esančios preparatuose, naudojamos skirtingais augalų augimo tarpsniais, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms, ir pasižymi nevienodu poveikiu.
Pagrindinės augimo reguliatorių veikliosios medžiagos
1. Chlormekvatchloridas
Ši veiklioji medžiaga sutrikdo augalinių hormonų giberalinų ir auksinų veikimą, tačiau skatina citokininų sintezę. Citokininai skatina ląstelių dalijimąsi ir šoninių ūglių formavimąsi. Panaudojus preparatą, turintį šios veikliosios medžiagos, krūmijimosi tarpsnyje, augalai suformuoja daugiau šoninių ūglių, gausiau žydi ir geriau formuoja varpas. Nupurškus augalams pasiekus BBCH 29-32 stiebo augimo tarpsnį, sutrumpėja apatiniai tarpubambliai. Vėlesniais augalo augimo tarpsniais preparatų su šia veikliąja medžiaga naudoti negalima, nes gali būti pažeidžiamos varpos.
Lietuvoje registruoti augimo reguliatoriai, turintys chlormekvatchlorido: Cycocel 750, CCC, Stabilan 750. Šie preparatai nuo kitų skiriasi tuo, kad jų negalima naudoti prieš numatomas arba praėjusias šalnas bei esant lietingam orui. Nerekomenduojama jų naudoti lengvuose dirvožemiuose. Tinkamu laikotarpiu nupurškus pasėlį, gaunamas 6-7 % didesnis derlius ir pagerėja grūdų kokybė.
2. Mepikvat chloridas
Tai sisteminio veikimo augalų augimo reguliatorius. Apdoroti javai tampa žemesni, juose suintensyvėja maisto medžiagų gamyba, sustiprėja šaknų sistema, skatinamas žydėjimas ir brendimas. Augalai apsaugomi nuo varpų ir stiebų lūžimo. Lietuvoje registruoti preparatai: Medax Top, Terpal 460, Caryx. Nuo kitų preparatų pastarieji skiriasi tuo, kad juos patariama purkšti esant drėgnam orui.
3. Trineksapak etilo
Šią veikliąją medžiagą turintys augimo reguliatoriai naudojami javams. Rekomenduojama jais purkšti pasėlius, kai augalai pasiekę krūmijimosi tarpsnį, iki paskutinio lapo pasirodymo - BBCH 31-37. Šie reguliatoriai slopina giberelinų biosintezę, dėl to mažėja ląstelių ilgis, sustorėja stiebai ir trumpėja tarpubambliai. Šios medžiagos yra Cuadro 25EC, Moddus 250EC, Optimus, Trimaxx preparatų sudėtyje. Lauko augalų auginimo technologijoje, naudojant šias priemones, geriausi rezultatai pasiekiami, kai krūmijimo tarpsnyje naudojami chlormekvatchlorido turintys augimo reguliatoriai, o vėlesniuose tarpsniuose - trineksapak etilo.
4. Etefonas
Etefonu purkšti reikėtų augalams pasiekus krūmijimosi tarpsnį, iki pasirodant vėliaviniui lapui - BBCH 29-37. Ši veiklioji medžiaga didina augalų atsparumą išgulimui, nes neleidžia ilgėti apatiniams tarpubambliams ir sutrumpina viršutinįjį. Stimuliuoja lignino ir celiuliozės susidarymą, sustiprėja stiebo sienelės. Etefono negalima naudoti kartu su skystosiomis trąšomis ir herbicidais.
Augimo reguliatorių grupės ir jų funkcijos
Augimo reguliatoriai yra medžiagos, kurios veikia augalų fiziologinius procesus - kontroliuoja daigumą, augimą, šaknų formavimąsi, žydėjimą, vaisių formavimąsi, nokimą ar augalų audinių senėjimą. Jie gali būti gaunami tiesiogiai iš augalų (vadinamieji augalų hormonai arba fitohormonai), tačiau sodininkystėje dažnai naudojami ir sintetiniai reguliatoriai, kurie imituoja šiuos natūralius hormonus arba blokuoja jų poveikį.
Pagrindinės augimo reguliatorių grupės:
- Auksinai: skatina šaknų augimą ir ląstelių ilgėjimą. Naudojami tokiuose produktuose kaip Stimulax, skirtuose auginti auginius.
- Gibberelinai: skatina daigumą ir augimą į viršų, o kai kuriuose augaluose - ir žydėjimą.
- Citokinai: stimuliuoja ląstelių dalijimąsi ir ūglių formavimąsi. Daugiausia naudojami augalų regeneracijai arba audinių kultūroms.
- Etilenas: žinomas kaip dujos, kurios pagreitina vaisių nokimą. Didesnėmis koncentracijomis gali slopinti augimą ir sukelti lapų kritimą.
- Abscisino rūgštis: sulėtina augimą ir sukelia augalų ramybės stadiją. Svarbi sėklų nokimui ir reakcijai į stresą.
Sodininkystėje augimo reguliatoriai naudojami įvairiose situacijose: greitesniam šaknų įsišaknijimui dauginant augalus, ūglių sutrumpinimui (pvz., pernelyg greitai augančių vienmečių augalų), žydėjimo suderinimui, vaisių užmezgimui pagerinti, nokimo sinchronizavimui ar netgi derliaus laikymo trukmės pratęsimui.
Augimo reguliatoriai nėra trąšos
Svarbu pažymėti, kad augimo reguliatoriai nėra trąšos - jie nesuteikia maistinių medžiagų, bet „nukreipia“ augalą augti ar duoti vaisių pagal augintojo poreikius. Netinkamai naudojami jie gali susilpninti ar netgi pažeisti augalą, todėl itin svarbu laikytis rekomenduojamos dozės ir naudojimo laiko.
tags: #biologinis #augalu #augimo #reguliatorius