Braškių tręšimas ir priežiūra gegužę

Pavasarinis braškių paruošimas ir tręšimas

Pavasarį, nutirpus sniegui, kartu su pirmaisiais žiedeliais gėlynuose atgyja ir braškių daigai sode. Pirmiausiai, nutirpus sniegui, būtina aptvarkyti braškes: surinkti nudžiuvusius lapelius bei supuvusias organines liekanas, nes jose gali būti likę parazitų. Braškėms patinka dirva, kuri yra laidi vandeniui ir orui, todėl rekomenduojama išpurenti plotus tarp lysvių, tuomet braškės gaus daugiau oro, kartu išrausite ir įvairias piktžoles. Pasirūpinę senų augalinių liekanų pašalinimu ir dirvos išpurenimu, galite pereiti prie tręšimo.

Nesvarbu, ar tai naujai pasodinti braškių daigai, ar po žiemos atsigavę sodinukai, abiem atvejais braškėms reikalingos tiek mineralinės, tiek organinės trąšos. Daugiausiai ir gausiausiai tręšiama gerai supuvusiu mėšlu (ne iki galo supuvusiame mėšle gali būti likę sveikų piktžolių sėklyčių). Iš mineralinių trąšų braškėms reikalingas azotas - tačiau jokiu būdu ne per daug - kadangi dideli jo kiekiai skatins lapijos vešėjimą ir mažesnes uogas.

Braškių augimo ir vystymosi ciklas prasideda ankstyvą pavasarį, kai tik dirvožemio temperatūra pakyla virš 5-6 °C. Po žiemos ramybės laikotarpio, augalai atnaujina vegetaciją: pradeda augti nauji lapai, formuojami žiedynai, stiprėja šaknų sistema. Braškių šaknų sistema palyginti negili, ji aktyviausiai maisto medžiagas paima iš viršutinių dirvos sluoksnių. Žiemos metu dalis maistinių medžiagų išplaunamos arba augalų sunaudojamos, todėl pavasarį braškėms dažnai pritrūksta azoto, fosforo ir kalio, taip pat mikroelementų (geležies, mangano, cinko).

Tinkamiausias laikas pavasariniam tręšimui - kai tik atšyla žemė ir prasideda naujos vegetacijos požymiai: pasirodo pirmieji nauji lapeliai, pastebimas aktyvus augimas. Daugumos šaltinių teigimu, tai paprastai būna kovo pabaigoje-balandžio pradžioje, priklausomai nuo klimatinių sąlygų.

Tręšimo būdai ir normos

Renkantis trąšas, reikia atsižvelgti į dirvožemio sudėtį, braškių amžių, ankstesnį tręšimą bei augalų būklę. Azotas (N) skatina lapų ir stiebų augimą. Pavasariniam tręšimui labai svarbus ne tik laikas ir trąšų sudėtis, bet ir tręšimo būdas.

  • Rankinis bėrimas: Trąšos išbarstomos vagelėje tarp eilių, aplink šaknis, nepilant tiesiog ant lapų.
  • Skystas tręšimas: Trąšos ištirpinamos vandenyje ir laistomos po šaknimis.
  • Lapų tręšimas: Naudojamas, kai trūksta mikroelementų arba matomi akivaizdūs trūkumų simptomai.

Dozės priklauso nuo trąšų rūšies ir dirvos sudėties. Dažniausiai kompleksinių trąšų norma - apie 30-40 g/m². Azotinių trąšų rekomenduojama neviršyti 15-20 g/m², nes jų perteklius stimuliuoja lapų augimą ir išprovokuoja ligas. Trąšos geriau įsisavinamos į drėgną dirvą.

Braškių sodinimo ir pirminio tręšimo ypatumai

Sodinant braškes (iš Fragaria × ananassa šeimos) vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gausų ir kokybišką derlių - tinkamas tręšimas. Šis procesas ne tik skatina augalų augimą, bet ir gerina uogų skonines bei kvapines savybes. Sėkmingas tręšimas prasideda nuo tinkamai paruoštos dirvos. Braškėms patinka drenuotos, purios, vidutiniškai derlingos rūgščios arba neutralios dirvos (pH 5,5-6,5). Tai svarbiausias etapas, kuris lemia augimo intensyvumą ir derliaus kokybę.

Azotas (N): stimuliuoja augalų vegetacinę masę.

Fosforas (P): reikalingas šaknų vystymuisi, ypač svarbus ir pavasarį.

Kalis (K): skatina uogų formavimąsi, didina jų saldumą ir atsparumą ligoms.

Mikroelementai: boro (B) ir mangano (Mn) trūkumas dažnai pasitaiko braškių auginimo terpėje.

Sodinant būtina braškių daigų šaknis pamerkti į tirpalą, sudarytą iš:

  • Symbivit (mikorizės grybai): 150 gr. / 50 daigų / 2 litrai vandens
  • Biomiks (trichoderma grybai, naudingos rizosferos bakterijos): 1 ml / 1 ltr vandens
  • Vitamins (fitohormonai): 0,1 ml / 1 ltr vandens
scheminė braškių daigo paruošimo sodinimui iliustracija

Braškių tręšimas vegetacijos metu

Po 3 savaičių nuo pasodinimo, braškes rekomenduojama palaistyti tirpalu, paruoštu iš:

  • Pireco Stimuter (dirvos mikroorganizmų maistas): 1 ml / 1 ltr vandens
  • Organic Folium+ (amino rūgštys): 0,1 ml / 1 ltr vandens
  • Granusol WSF Micro High MgO (mikroelementai): 0,5 gr / 1 ltr vandens

Šis tręšimas kartojamas dar du kartus, kas tris savaites.

Tręšimas žydėjimo ir vaisių formavimosi metu

Kai pradeda augti žiedstiebis, naudojamos trąšos su didesniu fosforo ir kalio kiekiu:

  • Granusol WSF 17+10+17+12CaO +mikro+MV10 Green: 1-2 gr.

Kai jau bus žalios braškių uogos, tręšiama su:

  • Granusol WSF 12+7+25+2MgO+8CaO+mikro+MV10 Red: 2-4 gr.

Šis tręšimas atliekamas 1 kartą kas 4-5 dienas, iki derliaus galo.

nuotrauka su prinokusiomis braškėmis ir trąšų maišeliais

Braškių priežiūra po derliaus nuėmimo

Svarbiausias braškių priežiūros laikotarpis prasideda tuoj po derliaus nuėmimo, nes nuo to priklauso kitų metų braškių derlius. Uogoms nokstant, braškių kereliai beveik neauga. Nuėmus derlių, pradeda intensyviai augti nauji lapai, ūsų, šaknys, o vėliau ir nauji rageliai. Kereliai vešliai auga nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Po to augimas sulėtėja ir prasideda žiedinių pumpurų diferenciacija, kuri tęsiasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį.

Purenti tarpueilius, naikinti - ravėti ar purkšti herbicidais - piktžoles, braškes saugoti nuo ligų ir kenkėjų, papildomai tręšti bei laistyti reikia pradėti tuoj po derliaus nuėmimo (liepos viduryje ir antroje mėnesio pusėje). Vėliau paskatinus augimą, lieka mažiau laiko žiedinių pumpurų diferenciacijai, ir kitų metų uogų derlius bus mažesnis.

Nuėmus derlių, braškių kereliai turi išauginti naują, vešlią lapiją, tačiau senų lapų pjauti nebūtina. Lapai pjaunami tik ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose. Pjaunama tuoj po derliaus nuėmimo ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Visi kiti braškyno priežiūros darbai atliekami nupjovus lapus.

Piktžolių naikinimas braškynuose

Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint, purškiant herbicidais ar mulčiuojant dirvą. Tarpueiliuose būna priaugę piktžolių, ūsų, dirvos paviršiuje likę šiaudų mulčio. Nuskynus uogas geriausiai tarpueilius purenti ir šią augalų masę susmulkinti bei įterpti į dirvą su frezomis (tai motoblokai arba specialios traktorinės braškyno frezos). Jei mulčiuota buvo plonu susmulkintų šiaudų sluoksniu, o piktžolių priaugo nedaug, galima tarpueilius purenti specialiais kultivatoriais su retai išdėstytais (kad šiaudai praslystų ir pasiskleistų tarpueiliuose) spyruokliniais noragėliais. Tačiau vyraujant daugiametėms šakniaatžalinėms piktžolėms (usnims, pienėms), būtina naudoti plokščiapjūvius noragėlius, kurie išpjauna piktžoles. Tuoj po derliaus nuėmimo ir vėlai rudenį galima tarpueilius įdirbti ir giliau (8-12 cm). Vėliau tarpueiliai dirbami tik sekliai (5 cm), kad nebūtų pažeidžiamos augančios braškių šaknys.

Jaunuose, rudenį ar pavasarį įveistuose braškynuose liepos ir rugpjūčio mėnesiais intensyviai auga ūsų, todėl labai svarbu, kad tarpueilius dirbant padargais jie būtų nukreipiami į eiles, kad kuo greičiau būtų suformuotos norimo pločio ir tankumo braškių juostos. Kitais metais taip suformuotose juostose derės ne tik pasodinti kereliai, bet ir įsišakniję daigai.

Kaimyninėse šalyse, kur braškės mulčiuojamos plėvele arba žiemai uždengiamos šiaudais (jie pavasarį sutraukiami į tarplysvius), piktžolės ir ūsų naikinami ne dirbant žemę, o kontaktiniu herbicidu reglon turbo, išpurškiant nuo 1,5 iki 3 l/ha.

Herbicidai braškėms

Piktžolėms braškynuose naikinti naudojami herbicidai:

  • Betanalas Progres AM: veikia per lapus ir per dirvą. Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - vienametės miglės, dirvinės smilguolės, šerytės, paprastosios rietmenės; vienametės dviskiltės - baltosios balandos, garstukai, dirviniai ridikai, balandūnės, trikertės žvaginės, rugiagėlės, vaistinės žvirbliarūtės, dirvinės aklės, smulkiažiedės galinsogos, notrelės, dirvinės nemiršėlės, kibieji lipikai, aguonos, vijokliniai rūgčiai, paprastosios žilės, juodosios kiauliauogės, paprastieji kežiai, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, veronikos, dirvinės našlaitės.
  • Goltiksas: sisteminis ir dirvinis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis. Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - vienametės miglės; vienametės dviskiltės - baltosios balandos, trikertės žvaginės, rugiagėlės, smulkiažiedės galinsogos, ramunės, dirvinės nemiršėlės, paprastosios žilės, juodosios kiauliauogės, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, gailiosios dilgėlės, vikiai, našlaitės, dirvinės skaistažiedės. Vidutinio jautrumo: garstukai, dirviniai ridikai, dirvinės aklės, vaistinės žvirbliarūtės, notrelės, rūgčiai, veronikos. Atsparios: kibieji lipikai, tuščiosios avižos ir visos daugiametės piktžolės.
  • Fiuziladas super: atrankinio veikimo sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus. Piktžolės nustoja augusios, paruduoja ir žūva per 10-20 dienų. Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - tuščiosios avižos, dirvinės smilguolės, šerytės, dirsės, paprastosios rietmenės, pirštuotės, svidrės; daugiametės vienaskiltės - paprastieji varpučiai, baltosios smilgos. Atsparios: vienametės miglės.
  • Zelekas super: sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus. Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - paprastosios rietmenės, vienametės miglės, šerytės, tuščiosios avižos, dirsės; daugiametės vienaskiltės - paprastieji varpučiai.
  • Lontrelas: sisteminis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis. Vienas lontrelas naikina nedaug piktžolių rūšių, todėl jį geriausia maišyti su kitais herbicidais. Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - ramunės, rūgčiai, rugiagėlės, paprastosios žilės, vikiai, paprastosios gaivos, smulkiažiedės galinsogos, juodosios kiauliauogės, dirviniai bobramuniai; daugiametės dviskiltės - dirvinės usnys, dirvinės pienės, ankstyvieji šalpusniai, paprastieji kiečiai, rasakilos, laukinės morkos, paprastosios kraujažolės.

Herbicidų purškimo specifika

Betanalas progres AM veikia ką tik sudygusias vienametes piktžoles, kurios yra skilčialapių ar dviejų tikrųjų lapelių tarpsnio. Todėl po derliaus nuėmimo būtina braškiną nuarėti, išpurenti tarpueilius ir tik po to, kai sudygs naujos piktžolės, purkšti šiuo herbicidu.

Goltiksas daugiau veikia kaip dirvinis herbicidas, todėl jis naudojamas tuoj po ravėjimo ir tarpueilių dirbimo, kol naujos besidygsiančios piktžolės pasiekia skilčialapių tarpsnį. Kitus aprašytus herbicidus reikia purkšti ant augančių piktžolių. Tačiau šie herbicidai geriau naikina jau jaunas intensyviai augančias piktžoles, o po derliaus nuėmimo dažnai piktžolės būna pasenusios.

Piktžolėtuose braškynuose patartina pirma nupjauti braškių lapus ir piktžoles, o herbicidais purkšti tik tada, kai pradeda augti naujos daugiametės piktžolės.

Goltiksą reikia naudoti, kai dirva drėgna, o kitus herbicidus purkšti, kai braškių lapai sausi. Saulėtu oru purškiama vakarais. Be to, atskirų veislių braškės būna jautrios herbicidams. Goltiksui jautrios 'Elsanta', betanalui progres AM jautrokos 'Honeyoe', 'Kent', 'Bogota' ir 'Polka'. Prieš purškiant didelius naujų veislių braškynų plotus, būtina išbandyti braškių reakciją į herbicidus. Tuo pačiu metu nereikėtų naudoti herbicidų ir trąšų. Purškiant herbicidais, dažniausiai naudojama 300 l/ha skiedinio norma.

Herbicidus naudoti ekonomiškai apsimoka. Nu purškus herbicidais, uogų savikaina sumažėja nuo 4 iki 16 proc., palyginti su braškynu, kur visai nenaudoti herbicidai, o braškės per vegetaciją ravėtos tris kartus.

Braškių tręšimas po derliaus

Derantis braškynas azoto trąšomis tręšiamas tuoj po derliaus nuėmimo, išberiama po 30-40 kg/ha azoto. Kalio ir fosforo trąšomis nepakankamai prieš braškių sodinimą patręštas plotas pirmaisiais ir antraisiais metais tręšiamas tuoj po derliaus nuėmimo. Beriama po 30-60 kg/ha P2O5 ir po 50-80 kg/ha K2O (v.m.) trąšų.

Tikslesnį trąšų poreikį nustatoma, atlikus dirvos ir braškių lapų chemines analizes.

Braškyną geriau tręšti nors ir brangesnėmis, bet bechlorėmis kalio trąšomis - kalio sulfatu ar kalio magnezija. Ypač tinka kompleksinės trąšos su mikroelementais: Kemira Cropcare (NPK 10-10-20+mikroelementai), Hydrocomplex (NPK 12-11-18+mikroelementai).

Nepalankiomis vegetacijai sąlygomis (dėl drėgmės trūkumo ar perteklius) braškių augimas ir derėjimas skatinamas purškiant kompleksines trąšas ant lapų. Papildomai (2-3 kartus) tręšti per lapus geriausia 0,5 proc. Nutri Foluar (NPK 8-11-35+mikroelementai), 0,7 proc. Kemira Ferticare (NPK 7-27-25+mikroelementai), 0,5 proc. Kristalon (NPK 19-6-20+mikroelementai), 0,5 proc. kalcio salietra.

Šarminėse dirvose, kai sutrinka geležies pasisavinimas, braškės kas septynerios dienos purškiamos 0,1 proc. geležies chelato tirpalu.

Nuėmus derlių braškės laistomos 1-2 kartus, palaikant 70 proc. lauko drėgmės imlumo.

Braškių apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Grybinių ligų, ypač įvairių lapų dėmėtligių, sukėlėjai žiemoja dirvoje, sirgusių augalų liekanose. Kekerinis puvinys žiemoja ant mumifikuotų sergančių uogų, taip pat ant kitų pažeistų augalų dalių. Gali peržiemoti ir dirvoje. Plačiau paplitusi braškių lapų liga - šviesmarbė. Jos sukėlėjo grybienos žiemoja pažeistuose lapuose. Braškių rudmargės sukėlėjo grybienos ir konidijos peržiemoja ant nudžiūvusių ir žalių lapų.

Nu sky n už uogas, nuo šviesmar­gės, rud­mar­gės, ke­ke­ri­nio pu­vi­nio, pa­šak­nio li­gų braš­kės purš­kia­mos euparenu (3,0-3,5 kg/ha), nuo ken­kė­jų pri­de­da­ma fastako (0,2 l/ha, er­kių ne­nai­ki­na), braš­kių dau­gi­ni­mo plo­tuo­se nau­do­ja­mas karatas (0,5 l/ha, nai­ki­na ir er­kes). Nuo mil­tli­gės Len­ki­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se nau­do­ja­mi fun­gi­ci­dai nim­ro­das (2,5 kg/ha), to­paz (0,5 kg/ha), top­si­nas M (2 kg/ha). Pre­pa­ra­tai nau­do­ja­mi 1-2 kar­tus nu­sky­nus uogas.

Apsaugai nuo virusinių ligų naikinami vabzdžiai - ligų pernešėjai, nuolat ravimos piktžolės bei šalinami ūsų. Dauguma kenkėjų žiemoja po nukritusiais lapais, augalų likučiais ar dirvos viršutiniame sluoksnyje. Jei vegetacijos metu kenkėjų buvo gausu, nuskynus uogas purškiama insekticidais. Nuo žemuoginės ir voratinklinės erkės, nuskynus uogas, braškynas purškiamas akaricidais, be to, erkių plitimą stabdo fungicidas euparenas.

Braškių apsaugai nuo kekerinio puvinio ir kitų ligų būtina išpurkšti 1 000-1 500 l/ ha skiedinio. Jeigu ligų ir kenkėjų gausu, pesticidais purkšti du kartus.

iliustracija su braškių lapų ligų pavyzdžiais

Dr. Nobertas USELIS, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas.

tags: #braskiu #tresimas #geguze

Populiarūs įrašai: