Dekoratyvinių augalų priežiūra ir auginimas
Dekoratyviniai augalai - tai neatsiejama bet kurio sodo ar kraštovaizdžio dizaino dalis. Jie suteikia spalvų, formų ir struktūros visais metų laikais, puošdami aplinką nuo pavasarinių žiedų iki rudens lapijos ar žiemą išliekančių elementų. Augalai - tai gyvi organizmai, kuriems reikalinga tam tikra priežiūra. Nors dekoratyvinių augalų priežiūra priklauso nuo rūšies, dauguma jų gerai jaučiasi saulėtose ar dalinai pavėsingose vietose, derlingame ir gerai drenuotame dirvožemyje. Supratimas apie skirtingų augalų poreikius yra esminis norint sukurti sveiką ir gražų sodą.
Pagrindiniai dekoratyvinių augalų priežiūros aspektai
Tinkama priežiūra apima kelis svarbius elementus: genėjimą, tręšimą, laistymą, apsaugą nuo ligų ir kenkėjų bei piktžolių kontrolę.
Genėjimas
Genėjimas yra svarbus sanitarinis ir dekoratyvinis veiksmas, padedantis formuoti augalo lają, skatinti augimą ir pašalinti pažeistas šakas. Spygliuočius geriausia genėti vasarą, o visžalius augalus - pavasarį, prieš prasidedant vegetacijos laikotarpiui, nes jie yra jautresni nei vasaržaliai. Jų genėjimas turėtų būti neintensyvus. Spygliuočių gyvatvores galima karpyti ir formuoti pavasarį, kol neišaugo ūgliai, arba rudenį, kai ūgliai jau nebeauga. Pasodinus spygliuočių krūmų gyvatvorę, viršūninius ūglius reikia genėti, kad paskatintume šoninių ūglių augimą.
Genėjimui būtina naudoti dezinfekuotus, aštrius įrankius, užtikrinančius lygų žaizdų paviršių. Kirpti reikia įstrižai, taip, kad pjūvis būtų viename lygyje su pumpuro pamatu ir baigtųsi 4-5 mm virš viršūnės. Svarbu žinoti, kad nupjovus šakutę virš pumpuro, kuris yra vidinėje pusėje, nauja šaka augs į lajos vidų, o jei pumpuras bus išorinėje pusėje - šaka augs į išorę.
Daugelis augalų, pavyzdžiui, tujos, paprastai genimos ramybės laikotarpiu - žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, tačiau tinka ir ruduo. Kadangi tujų žaizdos gerai gyja, reikalui esant, jas galima genėti ir vasarą (liepą-rugpjūtį), tačiau tai daryti reikia tik sausu ir giedru oru. Paprastai karpomi tiek viršus, tiek šonai, formuojant pageidaujamo aukščio ir pločio tują ar gyvatvorę.
Azalijų žiedų grupės iškirptinos iškart po žydėjimo.
Tręšimas
Augalams svarbiausi yra pagrindiniai elementai - azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Azotas (N) yra būtinas vegetatyvinių organų, ypač ūglių ir lapų, augimui. Kalio (K) daugiausiai naudoja žydintys medžiai bei krūmai. Augalams taip pat reikia kalcio, magnio ir sieros. Kalcio bei sieros trūkumas pasireiškia panašiai kaip ir azoto stoka - silpnu augimu ir blyškia lapų spalva.
Tinkamiems spygliuočiams, tokiems kaip tujos ar šliaužiantys kadagiai, turintiems labai ryškius spalvotus atspalvius, rekomenduojama naudoti tirpias vandenyje trąšas su mikroelementais. Mikroelementines trąšas sudaro tokie junginiai kaip boras, varis, cinkas, geležis, molibdenas, manganas ir kiti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad perkamos trąšos būtų be chloro. Trąšos su mikroelementais padeda atsigauti dekoratyviniams augalams po žiemos šalčių ar pavasarinių šalnų, skatina augalo medžiagų pasisavinimo procesus ir apsaugo nuo įvairių sporinių ligų. Naudojant mikroelementus rudenį, skatinami augalo medėjimo procesai.
Pušys tręšiamos balandžio pabaigoje ir birželio pradžioje kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Azalijoms ir rododendrams naudojamos specialios trąšos. Jeigu naudojamos ilgai tirpstančios (granuliuotos) trąšos, tręšti reikėtų 3 kartus: anksti pavasarį, iškart po žydėjimo ir vasaros pabaigoje.
Magnolijoms reikalingas rūgštus substratas, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo. Jas verta tręšti bent du kartus per metus, naudojant paruoštą mišinį, skirtą rododendrams ir azalijoms. Laistyti šiuo tirpalu rekomenduojama balandžio mėnesį ir birželio pabaigoje. Netręšiama po liepos 20 d., kad augalas sutelktų dėmesį į lignifikaciją, kuri padės jam lengviau išgyventi žiemą. Per daug tręšiant trąšomis, kuriose yra daug azoto, skatinamas naujų ūglių augimas rudenį, o nesumedėję jauni ūgliai gali žiemą apšalti. Padidėjusi druskos koncentracija dirvožemyje trukdo tinkamai įsisavinti maistines medžiagas; tokiu atveju rekomenduojama gausiai palaistyti augalą, kad druska išsiplautų į dirvą.
Raugerškiai papildomai tręšiami antrais metais po pasodinimo azoto trąšomis (20-30 g karbamido kibirui vandens), vėliau - kartą per 3-4 metus. Teigiamai reaguoja į trąšas su mikroelementais.
Tujų sodinukams, ypač jei žemė prasta, galima patręšti mineralinių kompleksinių trąšų tirpalu (20-30g/10 l vandens). Tinka specialiai skirtos spygliuočiams, kompleksinės arba vienanarės azoto trąšos, taip pat ir tik tujoms skirtos trąšos. Standartinė norma 1 kv.m - apie 30-50 g trąšų. Vasaros antroje pusėje ir rudenį negalima tręšti azotu, o vėlų rudenį barstomos tik kalio ir fosforo trąšos.
Laistymas
Laistymas yra vienas svarbiausių priežiūros elementų. Niekada negalima leisti šaknims išdžiūti. Azalijos ir rododendrai reikalauja nuolat drėgno, bet neužmirkusio dirvožemio. Vandens poreikis yra svarbus ir magnolijoms, ypač jaunų sodinukų (iki 2-3 metų sode) atveju, vasarą, kai sausa ir karšta, juos reikia kruopščiai laistyti.
Tinkamai palaikyti drėgną, bet neužmirkusį dirvožemį yra būtina. Per dvi paras užmirkusiame arba perdžiūvusiame dirvožemyje augalas žus. Ar ne per daug sausa ar pernelyg drėgna, galima nustatyti suspaudus saujoje dirvožemį (paimtą iš 10-20 cm gylio): jeigu suspaudus stipriai sunkiasi vanduo - dirvožemis per drėgnas, jeigu subyra - per sausas.
Jeigu orai sausi, po pasodinimo tujas reikia laistyti gausiai, 3-5 kartus. Rudenį pasodintus spygliuočius iki užšąlant reikia nuolat gausiai laistyti.
Dirvožemis ir vieta
Dauguma dekoratyvinių augalų gerai jaučiasi derlingame ir gerai drenuotame dirvožemyje. Kai kuriems augalams svarbus dirvožemio rūgštingumas. Pavyzdžiui, azalijoms ir rododendrams būtinas geras dirvožemio drenažas ir rūgštus dirvožemis (pH nuo 4,5 iki 5,5). Siekiant sumažinti pH, į dirvožemį galima įpilti sieros arba geležies sulfato. Norint pakelti pH, į dirvožemį įpilama kalkakmenio ar kalkių. Geriausias dirvožemio mišinys joms yra 1/3 rūgščių durpių, 1/3 lapų komposto ar kalkių neturinčio komposto ir 1/3 dirvožemio iš sodinimo duobės.
Japoninėms azalijoms reikalingas lengvas, pralaidus dirvožemis, kuris yra rūgštus, nuolat drėgnas (bet neužmirkęs), o taip pat derlingas. Sodinimui ruošiama bent 3-4 kartus didesnė duobė, negu augalo šaknys. Jeigu sodinama užmirkstančioje, šlapioje dirvoje, duobės dugne įrengiamas apie 10 cm drenažas, naudojant stambesnės frakcijos žvirgždo ar degto molio granules. Sodinti rekomenduojama į kaupą (kalnelį), pakeltą nuo žemės paviršiaus apie 10-20 cm.
Magnolijoms taip pat reikalingas rūgštus, derlingas, humusingas ir pakankamai drėgnas dirvožemis. Šaknys gali būti jautrios žemai temperatūrai, blogam dirvožemiui ar vandens pertekliui. Magnolijos turėtų augti saulėtoje ir apsaugotoje nuo vėjų vietoje. Sodinimui į substratą reikia įpilti rūgščių durpių, o jei dirvožemis yra labai smėlingas, pridėti šiek tiek molio vandeniui sulaikyti.
Pušims nereikia ypatingos dirvos, geriausiai auga priesmėlio ar priemolio, silpnai rūgščiose ir kalkingose dirvose. Svarbu, kad pušys nemėgsta užmirkimo - joms labiausiai tinkamas smėlingas, gerai besidrenuojantis dirvožemis. Ilgesnio kaip dviejų-trijų savaičių trukmės užmirkimo pušys paprastai neatlaiko ir suserga arba žūva.
Japoninės lanksvos sodinimui labiausiai tinka gerai nusausintas, pralaidus dirvožemis - gali būti ir rūgštinis, ir šarminis, taip pat šis augalas augs ir kalkingame dirvožemyje. Jokiu būdu nesodinkite raugerškio labai drėgnoje vietoje, nes jis prastai augs.
Tujos yra nereiklios auginimo sąlygoms, puikiai pakenčia įvairų dirvožemį, apšviestumą, užterštą orą, atsparios žiemą, retai puolamos ligų ir kenkėjų, nesunkiai ištveria persodinimą. Jei sodinate prastoje dirvoje, būtina iškasti didesnę duobę, į dugną priberti derlingos žemės. Į paruoštą sodinti duobę įdedama drėgnų durpių, jos sumaišomos su žeme, durpėmis ar kompostu. Negalima į duobę dėti šviežio mėšlo. Lengvose smėlio ir sausose dirvose galima sodinti ir giliau.
Vieta dekoratyviniams augalams turėtų būti parinkta atsižvelgiant į jų poreikius - saulėta ar pavėsinga. Daugelis dekoratyvinių augalų gerai jaučiasi saulėtose ar dalinai pavėsingose vietose. Kai kuriems augalams, pavyzdžiui, kai kurioms azalijų rūšims, palankiausias variantas - rytinė saulė su popietės šešėliu. Augalai gerai jaučiasi į šiaurę ar rytus nukreiptuose šlaituose. Kai kurių rūšių augalų žiedų spalva saulėkaitoje greičiau peržydi ir išblunka, o lapai gali apdegti karštą vasaros popietę.
Ligos ir kenkėjai
Augalai gali sirgti dėl dviejų priežasčių:
- Neinfekcinės ligos - augalo pažeidimai atsiranda dėl netinkamų aplinkos sąlygų, tokių kaip per didelė dirvos drėgmė, sausra, pagrindinių maisto medžiagų ir mikroelementų trūkumas ar perteklius.
- Infekcinės augalų ligos - jas sukelia įvairūs mikroorganizmai: virusai, bakterijos ir grybai, esantys augale arba ant jo ir mintantys jo medžiagomis.
Augalams taip pat kenkia šliužai, erkės, kirmėlės, įvairūs graužikai.
Tujos retai puolamos ligų ir kenkėjų. Jei tujų augimo vieta yra dažnai mirkstanti, sunki žemė - gali pradėti pūti šaknys, o pats augalas nykti. Tokiu atveju reikėtų jas atsargiai iškasti, pradėjusias pūti šaknis išpjauti, paliekant tik sveikąsias, trumpam pamirkyti į fungicidų tirpalą ir pasodinti į kitą, tinkamesnę vietą. Esant itin sausam orui, vertėtų palieti vandeniu ne tik po tuja, bet ir apipurkšti vandeniu patį augalą.
Jeigu norite tinkamai pasirūpinti dekoratyviniais augalais, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokios sąlygos būtinos jiems augti. Vienos rūšys geriausiai jaučiasi pavėsyje, kur daugiau drėgmės, kitos mėgsta saulės spindulius ir nebijo sausrų.
Piktžolių naikinimas
Labai svarbus veiksmas prižiūrint augalus yra piktžolių naikinimas. Vienas iš paprasčiausių ir saugiausių būdų yra ravėjimas. Piktžoles patariama rauti po lietaus, su visomis šaknimis. Kad piktžolės neįsitvirtintų ir neataugtų, patariama viršutinį dirvos sluoksnį nuolat lengvai papurenti, pageidautina kas dvi savaites.
Tarpus tarp augalų taip pat reikėtų mulčiuoti. Tam geriausiai tinka pušų žievė, skiedros, lapai, pjuvenos, durpės. Didelių augalų priežiūrai tinka ir žaliasis mulčias - tai kiliminiai, šliaužiantys augalai, čiobreliai, levandos, notros ir kt. Mulčiavimas stabdo piktžolių augimą ir padeda išlaikyti drėgmę dirvožemyje.
Uždenkite žemę - pamirškite piktžoles. Tuščia dirva graži tik nuotraukose, realybėje ji reiškia nuolatinį ravėjimą. To išvengti padės kiliminiai augalai, tokie kaip žiemė ar šliaužiančioji vaisgina. Kitas sprendimas - mulčiavimas žieve, skiedromis ar dekoratyvine skaldele. Tai ne tik stabdo piktžoles, bet ir padeda išlaikyti drėgmę dirvoje.
Dekoratyvinių augalų grupės ir jų ypatumai
Dekoratyvinių augalų pasirinkimas priklauso nuo sodo stiliaus, mikroklimato ir dirvožemio. Vienus augalus žavi žiedų gausa, kitus - lapų spalvos ar įdomi forma.
Dekoratyviniai krūmai
Hortenzijos, lanksvos, rododendrai, forsitijos - tai tik keli iš populiarių krūmų, kurie džiugina ne tik žiedais, bet ir lapų spalvomis ar įdomia forma. Dauguma jų puikiai tinka gyvatvorėms, soliteriams ar spalviniams akcentams.
Japoninė lanksva pasižymi universalumu, atsparumu sausrai, šalčiui, karščiui. Didelė įvairovė leidžia pasirinkti augalus nuo 20 cm iki 2 metrų aukščio, su žaliais, geltonais ar raudonais lapais, ir žiedais nuo baltos iki tamsiai raudonos spalvos. Žydėjimo laikas taip pat skiriasi. Japoninė lanksva turi labai platų panaudojimo spektrą, tinka gyvatvorėms ir dekoratyvinėms tvorelėms, dėl tankaus šakojimosi. Pasižymi itin paprasta priežiūra.
Dekoratyviniai medžiai
Žemaūgiai ar vidutinio dydžio dekoratyviniai medžiai - japoniniai klevai, magnolijos, verkiantys gluosniai - puikiai tinka tiek alpinariumams, tiek reprezentaciniam sodo centrui. Jie formuoja vertikalią struktūrą, suteikia pavėsį ir dažnai keičia spalvą skirtingais sezonais.
Magnolijos - tai sodo karalienės, kurios nekenčia persodinimo. Jei persodinimas būtinas, jį reikia atlikti kuo greičiau, ankstyvą pavasarį, kai pumpurai yra pabrinkę. Prieš persodinant visus ūglius reikia sutrumpinti 2/3 ilgio, padengiant žaizdas sodo tepalu. Pasodinus ar persodinus, augalo mėnesį netręšiame, nes trąšos gali sudeginti pažeistas šaknis.
Pušys - svarbu parinkti tinkamas rūšis ir formas sodybos sąlygoms ir priežiūros galimybėms bei tinkamai jas pasodinti. Grupėse pušys puikiai dera su rododendrais, viržiais, azalijomis, erikomis, magnolijomis, raugerškiais, kiliminėmis daugiametėmis gėlėmis. Pušų sodinimas: kad ir kokio dydžio būtų sodinukas, iškasama 1×1 m duobė. Naujai pasodintam augalui reikia purios ir lengvos žemės. Auginimo vieta gerinama komposto ir smėlio mišiniu. Svarbu pušies nepasodinti per giliai - sodinama iki šaknies kaklelio. Jeigu pasodinama per giliai, augalas skurs ir augs lėtai.
Tujos plačiai auginamos dėl nereiklumo auginimo sąlygoms, puikiai pakenčia įvairų dirvožemį, apšviestumą, užterštą orą, atsparios žiemą, retai puolamos ligų ir kenkėjų, nesunkiai ištveria persodinimą. Tinka auginti po vieną, grupėmis, idealūs augalai gyvatvorėms. Vazonuose užaugintas tujas galima sodinti visą sezoną. O iš lysvės iškasti augalai sodinami ankstyvą rudenį (rugpjūčio-rugsėjo mėn.) arba pavasarį - balandžio mėnesį ir pirmoje gegužės pusėje. Sodinant reikėtų saugoti plikas šaknis nuo sudžiūvimo. Kai trūksta šviesos, tujos išretėja. Jei sodinate gyvatvorę - atstumas turėtų būti ne mažesnis nei 60-70 cm.
Gėlės
Vienmetės, dvimetės ir daugiametės gėlės suteikia spalvinį dinamiškumą. Jas galima keisti kasmet, derinti pagal sezono žydėjimą arba pasirinkti ilgaamžes rūšis, kurios žydės kiekvienais metais. Gėlės yra pagrindinė gėlynų dalis ir leidžia lengvai eksperimentuoti su spalvomis bei formomis.
Rinkdamiesi „savarankiškus“ augalus, kurie auga be nuolatinės kontrolės, pavasarį galima sodinti krokus, žydres, narcizus, tulpes. Pasodinus vieną kartą, jie patys dygsta kasmet.
Daugiamečiai augalai leidžia pasirinkti paprastesnį kelią - pasodinti ir ilgai džiaugtis. Puikiai tinka melsvės, astilbės, viendienės, ežiuolės. Jos plečiasi pačios ir natūraliai užpildo erdvę.
Varpiniai augalai
Smilgos, miskantai, lendrūnai ar eraičinai suteikia lengvumo ir organiškumo sodo kompozicijoms. Jie puikiai dera su daugiamečiais žoliniais augalais, ypač gamtiško stiliaus gėlynuose. Varpiniai augalai žavi savo šnarėjimu vėjyje ir sezoniniu dekoratyvumu net žiemą.
Sezoninis dekoratyvumas ir universalumas
Tinkamai suplanuotas gėlynas gali būti dekoratyvus visus metus:
- Pavasarį - tulpės, krokai, žydintys krūmai.
- Vasarą - gėlės, varpiniai, lapuočiai.
- Rudenį - rudeninės spalvos, uogos, vėlyvieji žiedai.
- Žiemą - dekoratyvios šakos, sausieji žiedynai, visžaliai augalai.
Sezonų įvairovė suteikia sodui gyvybingumo net be žydėjimo.
Vaismedžiai ir vaiskrūmiai - ne tik derlius, bet ir dekoratyvumas
Kai kurie vaismedžiai ir vaiskrūmiai gali tapti ne tik praktišku, bet ir estetišku sodo elementu. Jų pavasarinis žydėjimas, vasaros žaluma, rudens lapų spalvos ar net žiemą išsilaikantys vaisiai praturtina kompoziciją ištisus metus.
Vaismedžiai, tokie kaip obelys, vyšnios ar slyvos, pavasarį pasipuošia gausybe žiedų, o rudenį stebina vaisių spalvomis. Tinkamai formuojami jie gali būti sodinami ne tik vaismedžių sode, bet ir kaip pagrindiniai akcentai dekoratyviniuose gėlynuose.
Vaiskrūmiai, tokie kaip serbentai, agrastai, šilauogės ar aronijos - taip pat turi puikių dekoratyvinių savybių. Jie dažnai žydi ryškiais žiedais, o vėliau pasidengia kontrastingos spalvos uogomis. Daugelis jų tinka žemoms gyvatvorėms ar spalviniams akcentams sode.
Projektinis darbas: „Dekoratyvinių augalų priežiūros kortelės“
5 klasės mokiniai, norėdami geriau susipažinti su dekoratyviniais augalais ir jų auginimo, priežiūros sąlygomis, atliko projektinį darbą „Dekoratyvinių augalų priežiūros kortelės“. Mokiniai pasirinko artimiausioje aplinkoje augantį dekoratyvinį augalą, ieškojo informacijos apie jo kilmę, klimato sąlygas, augimo reikalavimus. Parengė šio augalo priežiūros kortelę ir pristatė klasės draugams.
AUGALŲ RŪPESTIS | Tia ir tofu | Ugdykite gerus vaikų įpročius | Mokykitės su @kidshut
Pabaigai
Dekoratyviniai augalai - tai galimybė sukurti gyvą meno kūrinį savo sode. Tinkamai pasirinkus augalus, atsižvelgiant į jų poreikius ir tarpusavio derėjimą, jūsų kiemas ar sodas taps estetiška ir jauki erdve, džiuginančia ištisus metus. Pradėkite nuo pagrindinių augalų grupių, eksperimentuokite su formomis ir sezonais, ir nepamirškite - net vaiskrūmiai ar vaismedžiai gali tapti įspūdinga dekoratyvine dalimi.
tags: #dekoratyviniai #augalai #ir #ju #prieziura