Dekoratyvinių augalų dauginimas ir auginimas
Dekoratyvinių augalų dauginimas auginiais yra vienas populiariausių ir efektyviausių vegetatyvinių metodų. Šis būdas leidžia greičiau pasiekti rezultatų, lyginant su sėkliniu dauginimu, ir išsaugoti visas tėvinio augalo dekoratyvines savybes, tokias kaip lapų margumas, lajos forma ar pilnaviduriai žiedai. Be to, dauginimas auginiais yra ypač svarbus augalams, kurie nesubrandina sėklų mūsų klimato sąlygomis arba kurių sėklos neatkuria veislės ypatybių.
Dauginimo auginiais privalumai
Auginiais dauginame tuos augalus, kurių sėklos paprastai neišsaugo dekoratyvinių formų savybių, tokių kaip lapų margumas, koloniškos arba apvalios lajos formos, pilnaviduriai žiedai ir pan. Dauginimas auginiais suteikia greitesnį rezultatą, nei dauginant sėklomis. Taip pat toks būdas tinka sumedėjusiems augalams, ypač kilusiems iš tolimų kraštų, kurie mūsų klimato sąlygomis nesunokina sėklų. Dauguma sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, karklai, gluosniai, krūminės sidabražolės, sedulos, yra lengvai dauginami auginiais ir jiems nereikia jokių specialių sąlygų.
Nors daugumą sumedėjusių augalų galima dauginti auginiais, yra ir išimčių - pušys, lazdynai, magnolijos ar keletas retesnių augalų šiuo metodu dauginti sudėtingiau.
Būdai, kaip dauginti auginius
Auginius galima dauginti dviem pagrindiniais būdais: sumedėjusiais arba žaliaisiais auginiais.
Dauginimas sumedėjusiais auginiais
Šis metodas yra paprastesnis nei dauginimas žaliaisiais auginiais, nes jam reikia mažiau priežiūros ir auginius galima auginti lauke. Pagrindinis trūkumas - dalis auginių gali neprigyti.
Kada ir kokius auginius rinkti?
Šiam dauginimui ypač tinka augalai, kurie išaugina ilgus ūglius, pavyzdžiui, dauguma vijoklinių augalų, tuopos, gluosniai, karklai, serbentai, avietės. Tinkamiausi dauginimui yra jauni sumedėję ūgliai - pirmamečiai arba antramečiai. Šakelių ruošimą galima pradėti nuo vėlyvo rudens, nukritus lapams, taip pat žiemą, kai nėra stiprių šalčių, arba ankstyvą pavasarį. Geriausios šakelės yra tos, kurių storis didesnis nei 0,5 cm.
Kaip paruošti ir laikyti sumedėjusius auginiais?
Jei nupjautų auginių iš karto nesodiname, juos reikėtų surišti į pundelius, pažymėti etiketėmis su augalo pavadinimu, suvynioti į drėgną popierių, audinį, smėlį ar kiminus. Po to įdėti į celofaninį maišelį, bet neužrišti jo sandariai, ir laikyti vėsiame rūsyje arba šaldytuve. Periodiškai reikia tikrinti, ar drėgmė išsilaiko, ir ją atnaujinti. Likus savaitei iki sodinimo, auginiai gali būti pamerkti į vandenį vėsioje patalpoje.
Sodinimas ir priežiūra
Auginius galima sodinti į dirvą anksti pavasarį, kai tik įmanoma dirbti žemę. Prieš sodinant reikia paruošti vietą - lysvę ar dėžutę. Patogiau sodinti dėžutėse, kurias galima perkelti. Taip pat tinka sodinti ir vazonuose. Dirvožemis turi būti purus, lengvas, derlingas, drėgnas ir be piktžolių. Lapuočiams augalams tinkamiausia terpė - neutralios durpės, sumaišytos su smėliu, o spygliuočiams - rūgščios durpės. Paruoštą dirvos paviršių galima apibarstyti 2-3 cm smėlio sluoksniu. Dauguma sumedėjusių auginių neblogai prigyja lauko sąlygomis, tačiau turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir stipraus vėjo.
Prieš pat dauginimą, aštriu sekatoriumi šakeles reikia sukarpyti į 5-15 cm ilgio gabalėlius - auginius, kurių kiekviename turėtų būti 2-3 pumpurai. Jei norima užsiauginti vienstiebį medelį, paliekamas 1 pumpuras. Viršutinis auginio pjūvis daromas tiesus, apatinis - įstrižas. Auginio negalima smeigti tiesiai į žemę - tam reikia padaryti duobutę pagaliuku, kad nebūtų pažeista žievė. Pasodinus eilę, žemė aplink augalus apspaudžiama ir atsargiai palaistoma purškiant. Rekomenduojama sodinti auginius įstrižai pasvirusius į šiaurinę pusę, ypač sunkesniuose dirvožemiuose. Atstumai tarp auginių turėtų būti ne mažesni kaip 3-5 cm, o tarp eilučių - apie 10-15 cm. Jei po pasodinimo nėra lietaus, dirvą nuolat reikia palaikyti drėgną, kol auginiai gerai įsišaknys. Vėlyvą rudenį lysvę nuo šalčio reikia apsaugoti, apdengiant eglišakėmis arba balta agrodanga.
Augalai, dauginami sumedėjusiais auginiais:
- Gluosniai
- Karklai
- Sedulos
- Lanksvos
- Krūminės sidabražolės
- Šilauogės
- Serbentai
- Ožekšniai
- Pūsleniai
- Forsitijos
- Rožės
- Šaltalankiai
- Svarainiai
- Šeivamedžiai
- Ir daugelis kitų sumedėjusių augalų.
Dauginimas žaliaisiais auginiais
Tai vienas efektyviausių dekoratyvinių augalų dauginimo būdų, tačiau jam paprastai reikalingas šiltnamis, kuriame būtina nuolat palaikyti aukštą drėgmę ir tinkamą temperatūrą. Šiuo metodu galima dauginti nuo vėlyvo pavasario iki rudens, kai augalai jau būna išleidę naujus ūglius. Tinkamiausias laikas - vasara, kai augalas pats gamina natūralius augimo skatintojus.
Kada ir kokius auginius rinkti?
Auginiai ruošiami iš stiebų, kurių apačia jau pradėjusi ruduoti, t. y. medėti. Motininiai augalai, iš kurių imami ūgliai, turi būti sveiki. Geriau imti ūglius iš apatinių augalo šakų ir iš labiau apšviestos pusės; geriau šaknijasi ūglio pagrindas nei viršūnė. Tinkamiausias laikas ūglių ėmimui - rytas. Ūglio medienos dalis turi būti storesnė už šerdį. Kai ūglio žievelė pradeda truputį ruduoti, tai ženklas, kad medėjimas prasidėjo (paprastai tai birželio pabaiga-liepos pradžia).
Kaip paruošti ir laikyti žaliuosius auginiais?
Panašiai kaip ir dauginant sumedėjusiais auginiais, pirmiausia reikia paruošti plotą - lysves šiltnamyje. Tinkamiausias gruntas auginiams - durpės, sumaišytos su smėliu. Kartais naudojami vermikulitas, perlitas ir kt. Nupjautas šakeles reikia kuo greičiau sukarpyti į 5-15 cm ilgio auginius; kiekvienas turi turėti 2-3 pumpurus. Jei negalima auginių sodinti iš karto, juos reikia laikyti vėsiai ir drėgnai (pvz., celofaniniame maišelyje šaldytuve).
Kaip ir sumedėjusiems auginiams, viršutinis pjūvis daromas tiesus, apatinis - įstrižas. Žalieji auginiai jau būna su lapais, tad nuo apatinės dalies, kuri bus smeigiama į žemę, reikia nuskinti lapus ar spyglius, nes jie gali sukelti puvinį. Viršutinius lapus ar spyglius sumažinti pusiau ar trečdaliu, kad mažiau garintų drėgmės. Visų lapų pašalinti negalima, nes augalas negalės vykdyti fotosintezės. Tujoms, kėniams, raugerškiams auginio šakelė lupama su „pėdele“, t. y. su ankstesnių metų mediena.
Paruoštus auginius galima apdoroti specialiomis priemonėmis (milteliais, tirpalu ar pasta), skatinančiomis įsišaknijimą, kurias galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse. Taip pat galima pasigaminti natūralių skatintojų iš gluosnio šakelių antpilo, ragų miltų, vitaminų B ir C.
Sodinimas ir priežiūra
Paruoštos gyvašakės sodinamos į kelių centimetrų gylį taip, kad lapai vos liestųsi, tokiais pat atstumais kaip ir sumedėję auginiai. Jei susodinsime per tankiai, augalai labiau sirgs grybelinėmis ligomis. Auginio negalima besti į žemę - jam reikia padaryti duobutę pagaliuku. Pasodinus žemė suspaudžiama ir atsargiai paliejama purškiant. Auginiai sodinami pasvirę į šiaurinę pusę. Sėkmingam įsišaknijimui labai svarbi didelė oro drėgmė. Idealiausia - dirbtinis rūkas, tačiau jį įsirengti gali tik profesionalūs augalų daugintojai. Namų sąlygomis, ypač jei lauke šilta ir saulėta, dirvą teks laistyti keletą kartų per dieną. Svarbu purkšti smulkiais lašeliais, o ne stipria srove.
Norint įsitikinti, ar šiltnamyje tinkamas oro drėgnis, galima atlikti klevo šakos testą: šalia auginių į lysvę įsmeigti klevo šakelę su lapais. Jei klevo lapai nuvysta, oro drėgnumas nepakankamas.
Šaknydinant auginius, svarbi ir šiltnamio dirvos temperatūra - ji turėtų būti apie +21-24 °C, kad augalai intensyviai augintų šaknis. Oro temperatūra turėtų būti keliais laipsniais žemesnė. Po kurio laiko nuo auginių pradės kristi lapai - tai natūralu. Nuokritusius lapus reikia surinkti, kad nepūtų.
Jei norite pasidauginti tik keletą auginių ir neturite šiltnamio, galite pasidaryti mikrošiltnamiuką: pasodintus auginius vazone arba lysvėje apvožkite erdvesniu stiklainiu ar skaidria plastikine dėžute. Dauguma auginių įsišaknyja per 3-4 savaites. Vėliau laistoma vis rečiau, šiltnamis vėdinamas, galima šiek tiek patręšti. Lapuočiai šiltnamyje paprastai auginami 1-2 metus, o spygliuočiai - 2-3 metus. Įsišaknijusius auginius reikia patręšti, vėliau jie persodinami į lauką.
Megaplantas | Dekoratyviniai augalai, apželdinimo paslaugos
Kiti augalų dauginimo būdai
Nors auginiai yra populiarus dauginimo būdas, dekoratyvinius augalus galima dauginti ir kitais vegetatyviniais metodais:
- Dalijant kerą: Tinka augalams, kurie sudaro rozetes ar tankius kerus (pvz., violetinės, kalatėjos, sansevierijos).
- Atžalomis: Kai kurie augalai (pvz., degremona, kalanchoe) formuoja dukterinius augaliukus ties lapų galiukais ar stiebų pamatu.
- Atlankomis: Ilgi ūgliai prispaudžiami prie žemės, kur jie įsišaknija.
- Ūgliais (nuo ūsų): Kai kurie augalai, pvz., chlorofitas, formuoja ūsų, ant kurių atsiranda nauji augaliukai.
- Sluoksniavimu: Panašus į dauginimą atlankomis, bet ūgliai gali būti fiksuojami ir vertikaliai.
- Palikuonimis: Augalai, kurie formuoja svogūnėlius ar dukterinius augaliukus prie pagrindo (pvz., svogūniniai augalai, bromelijos).
- Sporomis: Nors tai ne vegetatyvinis būdas, kai kurie augalai, pvz., paparčiai, dauginami sporomis.
Kiekvienas dauginimo būdas turi savo ypatumus ir tinka skirtingiems augalams. Svarbu pasirinkti tinkamiausią metodą, atsižvelgiant į augalo rūšį ir jo biologines savybes.
tags: #dekoratyvinis #augalu #dauginimas #ir #auginimas