Dirvožemio išsaugojimas ir gerinimas žemės ūkyje
Viskas, kas užauginama ir galiausiai atsiduria ant mūsų stalo, prasideda dirvožemyje. Tinkamas dirvožemio išsaugojimas yra kertinis veiksnys siekiant užtikrinti tvarų žemės ūkį ir gausius derlius. Kaip teigia specialistai, „kai augalai nuo pat sudygimo būna pakankamai aprūpinami maisto medžiagomis, jie tampa atsparesni įvairiems aplinkos veiksniams, todėl galime džiaugtis gausesniu derliumi.“
Pagrindinės dirvožemio degradacijos priežastys ir pasekmės
Viena didžiausių problemų šiuolaikiniame žemės ūkyje yra dirvožemio degradacija, kuri atsiranda dėl netinkamo dirvožemio naudojimo. Intensyvus žemės dirbimas, ypač arimas, stabdo humuso susidarymą ir ardo natūralią dirvožemio struktūrą. Tai neigiamai veikia vandens režimą, todėl augalai nepakankamai aprūpinami drėgme ir gauna mažiau deguonies, o tai tiesiogiai lemia prastesnį augimą.
Agrocheminiai parametrai ir tinkamas tręšimas yra itin svarbūs. Ūkininkai, tręšdami augalus, turėtų atsižvelgti į dirvožemio agrocheminius parametrus ir tręšti tinkamu kiekiu - nei per daug, nei per mažai. Norint nustatyti optimalų trąšų kiekį, būtina atlikti dirvožemio tyrimus. Jie tiksliai parodo, kokių ir kiek maistinių medžiagų trūksta, kad augalai gautų viską, ko jiems reikia. Per mažas trąšų kiekis lemia menkesnį derlių, tačiau dar blogiau yra pernelyg gausus tręšimas. Per didelis trąšų kiekis yra išplaunamas lietaus vandens, patenka į gruntinius vandenis, o galiausiai nuteka į didesnius vandens telkinius, kur sukelia eutrofikaciją (vandens telkinių dumblėjimą).
Viena iš dirvožemio degradacijos formų yra ir dirvožemio suslėgimas. Suslėgimas sumažina oro ir vandens poras dirvoje, augalai prasčiau apsirūpina oru ir vandeniu, o jų šaknų augimas tampa apsunkintas, nes dirvožemis sutankintas ir šaknims sunku augti.
Ankstyvi dirvožemio degradacijos požymiai yra vandens arba vėjo erozija. Vėjo erozija ypač pastebima, kai laukai rudenį ir pavasarį paliekami atidengti, be augalinės dangos. Stipresniam vėjui pučiant, atvirose vietose labai smarkiai nešamas paviršinis dirvožemis, kuris po truputį degraduoja. Vandens sukeliama erozija dažniau pasitaiko kalvotuose regionuose. Su erozija galima kovoti naudojant kitokią žemės dirbimo techniką - žemę dirbti palei šlaitą, o ne žemyn nuo jo, taip augalai sulaikys vandens nutekėjimą.
Dirvožemio gerinimo ir išsaugojimo metodai
Siekiant pagerinti dirvožemio būklę, ūkininkai naudoja įvairias agrotechnines priemones, tokias kaip sėjomaina, tarpiniai pasėliai ir organinių trąšų naudojimas.
Organinės medžiagos ir mėšlo svarba
Reikšmingiausia dirvožemio dalis yra organika. Puiku, kai ūkis turi galimybių dirvožemį praturtinti mėšlu. Būtent mišriuosiuose ūkiuose vyksta natūralus gamtos ciklas - augalai-gyvuliai-augalai. Mėšlas yra vertingas organinės medžiagos šaltinis, praturtinantis dirvožemį maistinėmis medžiagomis ir gerinantis jo struktūrą.
Sėjomaina ir tarpiniai pasėliai
Ūkininkai naudoja sėjomainą ir tarpinius pasėlius. Pavyzdžiui, nukūlę javų derlių, pasėja tarpinius pasėlius ir laiko juos iki vėlyvo rudens, kol sėja žiemkenčius. Arba palieka iki pavasario, o tada išdirba žemę ir sėja vasarinius augalus. Taip dirvožemyje padidėja humuso kiekis, pagausėja fosforo ir kalio.
Tarpiniai pasėliai, ypač auginami po ankstyvųjų kultūrų, padeda apsaugoti dirvožemį nuo erozijos, sumažinti maistinių medžiagų išplovimą ir padidinti organinės medžiagos kiekį. Pavyzdžiui, baltosios garstyčios, pasėtos po javų, rudenį gali būti įterptos į dirvą kaip žalia trąša, pagerindamos anglies ir azoto santykį dirvoje ir spartindamos šiaudų mineralizaciją.
Kalkinimas
Lietuvoje apie 20 % dirvožemių yra rūgštiniai. Tyrimais nustačius, kad dirvožemis yra rūgštus, jį galima pagerinti kalkinimu. Vakarų Lietuvoje didelės dirvožemio rūgštingumo problemos, todėl reikalingas nuolatinis kalkinimas, nes pakalkinus dirvožemį, po kelerių metų jis natūraliai vis rūgštėja, kol grįžta į pradinę rūgštingumo būklę.
Sveiko dirvožemio požymiai
Geras, sveikas dirvožemis yra tas, kuriame vyrauja optimalus maisto medžiagų balansas ir optimalus rūgštingumas, tinkantis daugumai augalų. Vienas iš elementarių ženklų, rodančių sveiką dirvožemį, yra aktyvi mikrobiologinė veikla. Jei pakasus matyti sliekų, dirvožemis yra turtingas maistinių medžiagų. Kuo daugiau sliekų jame, tuo dirvožemis geresnis, sveikesnis.
Alternatyvios žemės dirbimo technologijos
Tradicinis žemės dirbimas, ypač intensyvus arimas, gali turėti neigiamą poveikį dirvožemiui. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama alternatyvioms technologijoms.
Neariminė žemdirbystė (No-Till)
Neariminė žemdirbystė, dar žinoma kaip No-Till technologija, tapo populiari kaip būdas išsaugoti dirvožemio struktūrą, sumažinti eroziją ir taupyti resursus. Šios technologijos esmė - dirvos dirbimas be plūgo (neapverčiant dirvos sluoksnių) ir dirvos augalinių liekanų dangos išlaikymas augalų nevegetacijos laikotarpiu. Tiesioginės sėjos atveju naudojamos specialios sėjamosios ir sėjama tiesiai į ražieną, beveik 100 % dirvos paviršiaus lieka padengtas augalinėmis liekanomis. Tai padeda išsaugoti drėgmę ir mažinti piktžolėtumą.
Neariminė žemdirbystė turi daug privalumų:
- Drėgmės išsaugojimas dirvožemyje: dėl arimo trūkumo drėgmė neišgaruoja, o augalų liekanos veikia kaip mulčias, mažindamos vandens netekimą.
- Dirvožemio derlingumo didinimas: didėja biologinis aktyvumas (kirminai, mikroorganizmai), dirvožemio struktūra nesutrikdoma - gerėja aeravimas ir pralaidumas.
- Sąnaudų mažinimas: mažiau degalų, mažesnis įrangos nusidėvėjimas, galimybė sumažinti įrangos pravažiavimų skaičių lauke.
- Didesnis produktyvumas: sėjamoji sėja vienu važiavimu, greitai ir tiksliai, galima dirbti per trumpą laiką, net ir drėgnoje dirvoje.
- Erozijos mažinimas: viršutinis dirvožemio sluoksnis nedirbamas - mažesnė vėjo ir vandens erozija.
- Aplinkosaugos situacijos gerinimas: sumažintas chemikalų poreikis dėl dengiamųjų augalų, sudarytos sąlygos biologinei piktžolių ir kenkėjų kontrolei plėtotis.
- Sėjomainos lankstumas: lengviau įterpti dengiamuosius augalus ir žaliąsias trąšas, galima įmaišyti biologinių trąšų ir mikorizės.
- Laiko taupymas: viena operacija vietoj kelių - sėja, tręšimas ir, jei reikia, apsauga.
Neariminės žemdirbystės technologijos taikymas reikalauja specifinės technikos, pavyzdžiui, specializuotų sėjamųjų, tokių kaip KASI sėjamoji, kuri skirta sėti į neįdirbtą dirvą. Ši technologija, nors ir reikalauja pradinių žinių ir patirties, ilgainiui gali ženkliai pagerinti dirvožemio kokybę ir sumažinti gamybos sąnaudas.
Tiesioginė sėja ir minimalus žemės dirbimas
Išskiriamos pagrindinės dvi neariminės žemdirbystės technologijos: tiesioginė sėja (angl. direct drill (No-Till)) ir minimalus žemės dirbimas (angl. strip-till, min-till arba mulch-till). Tiesioginės sėjos atveju sėjama tiesiai į ražieną, beveik 100 % dirvos paviršiaus lieka padengtas augalinėmis liekanomis. Minimalaus žemės dirbimo technologijoje naudojami specialūs kultivatoriai, įdirbantys tik tiek dirvos paviršiaus, kad įterptų augalines liekanas, ir sėjama į mulčą.
Giluminiai purentuvai
Giluminiai purentuvai atlieka itin svarbų vaidmenį žemės ūkyje, ypač dirbant su sunkiomis ir suslėgtomis dirvomis. Jų dėka pagerėja dirvos vandens ir oro pralaidumas, suardžius sutankėjusį sluoksnį. Siūlomi giluminiai purentuvai pasižymi aukštos kokybės medžiagomis ir patikima technologija, juos galima pritaikyti įvairiems poreikiams.
Dirvožemio sveikatos gerinimas ir paramos priemonės
Dirvožemio sveikatos palaikymas yra svarbus ne tik ūkininkams, bet ir aplinkai. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane numatyta parama ekologinėms sistemoms, naudingoms klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei.
Parama ariamosios žemės veikloms
Ūkininkai, taikantys tausojamosios žemdirbystės technologijas, gali tikėtis paramos pagal gamybines veiklas:
- „Neariminės žemdirbystės technologijos“: skatinama taikyti neariamąjį žemės dirbimą ir tiesioginę sėją, siekiant didinti dirvožemio derlingumą, apsaugoti jį nuo erozijos ir pagerinti pasėlių atsparumą ligoms. Išmokos dydis siekia 66 Eur/ha.
- „Tarpiniai pasėliai“: skatinama auginti dirvožemį gerinančius augalus, kurie padeda išsaugoti ekologinę pusiausvyrą ir įtraukti maistines medžiagas į biologinį apytakos ratą. Išmoka siekia 139 Eur/ha.
- „Augalų kaita“: skatinama užtikrinti ne mažesnę kaip 4 skirtingų rūšių augalų kaitą, iš kurių bent vienarūšis būtų ankštinių. Tai mažina trąšų naudojimą, azoto išplovimą ir pesticidų poreikį. Išmoka siekia 57 Eur/ha kasmet.
- „Sertifikuotos sėklos naudojimas“: ūkininkai įpareigojami apsėti ne mažesnius kaip 0,5 ha plotus sertifikuota sėkla. Išmoka siekia 16 Eur/ha.
Be to, parama teikiama ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemones, skatinančias inovatyvių technologijų naudojimą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir aplinkos taršos mažinimą.
Dirvožemio sveikatos ir derlingumo didinimo naujovės
Mokslininkų atlikti vertinimai rodo, kad šalyje pažeista apie 75 % žemės ūkio naudmenų dirvožemio. Tausojamosios žemdirbystės priemonės, tokios kaip sėjomaina ar neariminė žemdirbystė, padeda išvengti dirvožemio struktūros pažeidimų, yra veiksmingos priemonės dirvai atstatyti ir paversti ją derlingesne, tuo pačiu prisidedant prie draugiškos aplinkai ir darnios ekosistemos kūrimo.
Ankštiniai augalai sėjomainoje, ypač ekologiniuose ūkiuose, gali žymiai pagerinti dirvožemio kokybę. Jie ne tik praturtina dirvožemį azotu, bet ir gali pakeisti didelį kiekį mineralinių trąšų. Pavyzdžiui, po žirnių ar pupų auginant javus, derlius gali būti toną ar net daugiau didesnis.
Naujausi tyrimai, atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, rodo, kad nuolat įterpiami šiaudai didina dirvožemio pH, organinių medžiagų ir azoto kiekius. Tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi ir žaliosios trąšos įterpimas skatina judriojo fosforo, kalio, organinių medžiagų ir azoto kaupimąsi dirvožemyje.
Viena iš svarbiausių inovacijų yra KASI sėjamosios, skirtos neariminiam žemės dirbimui. Jos užtikrina kokybišką sėją neparuoštoje dirvoje, išlaikant tikslų sėjos gylį ir efektyviai įterpiant sėklas. Šios sėjamosios pasižymi patikima konstrukcija, atsparia dilimui ir aplinkos poveikiui, bei leidžia tiksliai dozuoti sėklas ir trąšas.
Keisčiausi įstatymai pasaulyje, galiojantys iki šiol
Taip pat svarbu pažymėti, kad dirvožemis geba atsikurti pats, tačiau tam reikia laiko. Be žmogaus įsikišimo vyksta tam tikri biologiniai procesai, tačiau humuso susidarymas yra ilgas ir lėtas procesas. Todėl didelė atsakomybė tenka ūkininkui, auginančiam augalus.
tags: #dregmes #issaugojimas #dirvoje