Gluosniai ir karklai: nuo kačiukų iki biokuro
Pavasario atėjimas visuomet žymi gamtos pabudimą, o vienas iš ryškiausių jo simbolių - tai gluosnių ir karklų „kačiukai“. Šie augalai, priklausantys plačiai Salix genčiai, žavi ne tik savo ankstyvais žiedynais, bet ir įvairiomis panaudojimo galimybėmis, pradedant dekoratyviniais tikslais ir baigiant biokuro gamyba.
Salix genties įvairovė
Salix gentis yra išties įspūdinga, apimanti daugiau nei 400 rūšių visame pasaulyje. Lietuvoje savaime auga 18 rūšių, kelios iš jų yra retos ir įtrauktos į Raudonąją knygą. Be to, auginamos dešimtys atvežtinių dekoratyvinių veislių.
Lietuvių kalboje šios genties augalai turi net tris pavadinimus: krūmai vadinami karklais, medžiai - gluosniais, o vienas populiariausių - blindė.
Paprastoji blindė (Salix caprea)
Paprastoji blindė, dar žinoma kaip „kačiukai“, yra vienas labiausiai atpažįstamų genties atstovų. Nors tai medis, siekiantis 5-15 metrų aukštį, jis dažnai auga ir kaip krūmas. Savaime paplitusi Europoje ir Azijoje, Lietuvoje ji yra dažnas augalas, mėgstantis drėgnesnes vietas.
„Kačiukai“ yra ne kas kita, kaip augalo žiedynai. Blindė yra dvinamis augalas, turintis atskirus vyriškus ir moteriškus individus. Vyriški žiedynai yra pūkuoti ir, subrendę, tampa geltoni, barsto žiedadulkes. Moteriški žiedynai yra mažiau pūkuoti.
Blindė yra nereikli, greitai auganti, tačiau trumpaamžė (retai sulaukia 50 metų). Dažnai auginamos jos veislės, pavyzdžiui, svyranti ‘Kilmarnock’.
Baltasis gluosnis (S. alba)
Baltasis gluosnis yra žymiai didesnis už blindę, pasiekia 20-25 metrų aukštį. Jo lapai yra siauri, ilgi, žaliai sidabriškos spalvos, o žiedynai - geltonai žali. Kaip ir dauguma gluosnių, mėgsta drėgnesnes vietas, todėl dažnai auga prie vandens telkinių.
Jo žievė pasižymi gydomosiomis savybėmis, nuo seno naudota peršalimo, galvos skausmo ir reumato gydymui. Iš gluosnių žievės gaminamas salicilo spiritas.
Kiti savaiminiai gluosniai ir karklai
- Virbinis gluosnis (S. pentandra): gali augti kaip medis ar krūmas, vėliausiai žydi iš visos genties (gegužės pabaigoje).
- Trapusis gluosnis (S. fragilis): pasižymi trapiomis šakelėmis, mėgsta drėgnas vietas.
- Krantinis gluosnis (S. triandra): dažniausiai auga kaip krūmas šlapynėse.
Svetimžemių gluosnių ir karklų veislės
Lietuvoje auginama daug atvežtinių veislių, kurios stebina savo išvaizda:
- Svyruoklinio gluosnio (S. babylonica, var. pekinensis) veislė ‘Tortuosa’: pasižymi garbanotomis, dekoratyviomis šakelėmis.
- Gluosnio chaenomeloides veislė ‘Mt.Asama’: žavi rožiniais „kačiukais“.
- Stačiašakio gluosnio (S. gracilistyla) ‘Melanostachys’: pasižymi juodais „kačiukais“.
- Dantytalapio gluosnio (S. moupinensis): lapai ir pumpurai primena vyšnios.
- Tikrojo karklo (S. integra) veislė ‘Hakuro Nishiki’: lapeliai margi, atrodo kaip žiedai, dažnai skiepijamas į medelio kamieną.
- Vilnotasis karklas (S. lanata): neaukštas krūmas su pūkuotais lapais ir „kačiukais“.
- Sachalininis karklas (S. udensis) ‘Sekka’: žavi raudonomis, riestomis šakelėmis.
Žilvinis karklas (Salix viminalis) ir jo panaudojimas
Žilvinis karklas, dar vadinamas žilvičiu, yra vienas populiariausių krūmų Lietuvoje. Nuo seno vertinamas dėl lanksčių šakelių, iš kurių pinami krepšiai. Angliškai jis net vadinamas "basket willow" - „krepšio karklas“.
Pastaruoju metu žilvičiai populiarėja kaip biokuro auginimo augalai. Jie auga labai greitai, yra nereiklūs ir gali būti auginami trumpos rotacijos plantacijose, kur derlius nuimamas kas 3-5 metus.
Žilvičio žievėje yra salicino, natūralios medžiagos, iš kurios XIX a. buvo išvesta acetilsalicilo rūgštis (aspirinas). Tad liaudies medicinoje karklo žievės arbata buvo vartojama skausmui malšinti.
Gampre gamybos procesai
Žilvičių auginimas biokurui
Energetinių gluosnių plantacijos, įveistos Lietuvoje, siekia dešimtis ir net šimtus hektarų. Auginami specialūs, greitai augantys gluosnių porūšiai, kurių biomasė po susmulkinimo naudojama kaip kuras kieto kuro katilinėse.
Šių plantacijų auginimas reikalauja priežiūros pirmaisiais metais (piktžolių naikinimas, apsauga nuo ligų ir kenkėjų), tačiau vėliau augalai sustiprėja ir tampa atsparesni.
Pagrindiniai auginimo aspektai:
- Dirvožemis: mėgsta drėgnesnes, bet neužmirkstančias, derlingas dirvas.
- Vieta: saulėta arba dalinai pavėsinga.
- Dauginimas: lengvai dauginami šakelėmis, auginiais ar skiepijant.
- Augimas: beveik visi gluosniai, išskyrus nykštukinius, auga greitai, per metus gali ištįsti iki kelių metrų.
- Derlius: pirmasis derlius nuimamas po 4-5 metų, vėliau - kas 3 metus.
Ekonominiai ir ekologiniai aspektai
Energetinių gluosnių auginimas yra perspektyvi verslo šaka, ypač atsižvelgiant į augančias iškastinio kuro kainas ir ES paramą atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
Ekonominiai privalumai:
- Greitas augimas ir trumpa rotacija.
- Potenciali ES parama.
- Galimybė naudoti nuotekų dumblą tręšimui.
- Didelė paklausa biokurui.
Ekologiniai privalumai:
- Gluosniai per 3 metus pagamina maždaug tiek deguonies, kiek sunaudojama juos deginant.
- Neapkrauna atmosferos šiltnamio efektą skatinančiomis dujomis.
- Gali būti naudojami dirvožemio ir vandens valymui dėl gebėjimo kaupti sunkiuosius metalus.
- Sutvirtina slenkančius šlaitus, ypač prie vandens telkinių.
Retos ir saugomos rūšys
Lietuvoje auga trys itin retos karklų rūšys, įtrauktos į Raudonąją knygą:
- Mėlynialapis karklas (S. myrtilloides): mažas krūmelis (0,5-1 m), auga pelkėse, žydi raudonais žiedeliais.
- Gulsčiasis karklas (S. repens): dar mažesnis (iki 0,5 m), auga pajūrio smėlynuose, žydi raudonais žiedeliais.
- Laplandinis karklas (S. lapponum): reliktinis krūmas, mėgsta pelkes, turi pūkuotus lapus ir „kačiukus“.
Nykštukiniai karklai
Pastaruoju metu auginama įdomi nykštukinių karklų grupė. Šie miniatiūriniai augalai, siekiantys vos 5-15 cm aukštį, primena žoles ir yra prisitaikę augti šaltose ar kalnuotose vietovėse. Jie taip pat žydi pilkais ar raudonais „kačiukais“. Tarp jų paminėtini arktinis (S. arctica), poliarinis (S. polar) ir kiti.
tags: #gluosniai #zilvyciai #sodinukai