Gyvatvorių spygliuočiai: Pasirinkimas, auginimas ir priežiūra
Formuojant gyvatvorę, pirmasis svarbus sprendimas yra pasirinkti tarp lapuočių ir spygliuočių augalų. Pasak apželdinimo specialistės L. Liubertaitės, spygliuočiai dažnai tampa pirmuoju pasirinkimu dėl to, kad gyvatvorė išlieka nepersimatomą tiek žiemą, tiek vasarą. Tačiau lapuočiai gali pasiūlyti gerokai daugiau įdomių dizaino galimybių, ką patvirtina ir kraštovaizdžio dizainerių darbai Lietuvoje bei užsienyje, kur lapuočiai dažnai dominuoja.
L. Liubertaitė taip pat pastebi, kad kintant klimatui ir vis labiau populiarėjant kaitai, sezoniškas lapuočių pasikeitimas vis dažniau vertinamas kaip privalumas, o ne trūkumas. Kitas esminis veiksnys - teisingai pasirinktas gyvatvorės aukštis. Jei siekiama, kad kiemas būtų visiškai nepermatomas praeiviams, gyvatvorė turėtų būti ne žemesnė nei 1,70 metro. Tokiu atveju augalų pasirinkimas tampa labiau apibrėžtas: spygliuočių atveju tai gali būti tujos, o lapuočių - skroblai, bukai ar gudobelės.
Yra tam tikra augalų grupė, pavyzdžiui, itin populiarios tujos, kurių sodinukai dažnai perkami maži ir palaipsniui auginami iki pageidaujamo aukščio. Kiti augalai gali būti perkami iškart didesni, tačiau jiems gali prireikti laiko, kol pasieks norimą gyvatvorės tankumą. Apželdinimo kursų organizatorė tikina, kad laukiamas tankis tikrai atsiras.
Priežiūra ir augalų pasirinkimas
L. Liubertaitė pabrėžia, kad nepriklausomai nuo pasirinkto augalo, gyvatvorei vis tiek reikės priežiūros. Gyvatvorė bus graži tik tuomet, kai bus nuolat prižiūrima ir formuojama. Kuo dažniau ji bus formuojama, tuo tankesnės taps šakelės, tuo geriau gyvatvorė atliks savo funkciją ir atrodys estetiškiau.
Nors gyvatvorių augalų pasirinkimuose vyrauja tam tikros mados ir tendencijos, L. Liubertaitė visada siūlo du kartus pagalvoti, jei ketinama gyvatvorę formuoti iš kadagių. Ji pasakoja, kad bukai ir skroblai į Lietuvą atkeliauja kaip mada iš užsienio, nors puikiai auga ir mūsų šalyje, nesukeldami didelių problemų. Skroblai tapo vienu populiariausių augalų aukštoms gyvatvorėms. Kad žmonės nenusiviltų, ji kviečia du kartus pamąstyti, jei norima rinktis kadagius. Prieš dešimtmetį daugelis rinkosi kadagius kaip įdomesnę alternatyvą tujoms, tačiau kadagiai po maždaug dešimties metų gali susirgti, senti, papilkėti, paruduoti, išplisti apačia ir susirgti grybelinėmis ligomis, todėl atrodo nebegražiai. Tokius kadagius galima purkšti fungicidais ir bandyti gydyti, tačiau tai yra sudėtinga. Dėl šių patirčių ji siūlo dukart pagalvoti, ar tikrai verta rinktis kadagius.
Tujų populiarumas: sodinimas ir tręšimas
Siekiantiems ne tik apsisaugoti nuo praeivių smalsumo, bet ir sukurti garso barjerą, L. Liubertaitė siūlo rinktis egles, tačiau joms reikia daug vietos. Eglių gyvatvorė tankėja greitai, tačiau šis augalas reikalauja dažno formavimo. Vis dėlto, kalbant apie patikimus pasirinkimus, išlaikančius puikų kainos ir kokybės santykį, grįžtama prie nesenstančios klasikos - tujų. Nors tai gali skambėti nuobodžiai, tujos yra kantrus ir patikimas augalas Lietuvos klimato sąlygomis. Jos puikiai atlieka savo funkciją, greitai auga ir yra nebrangios, todėl visos sąlygos išlieka populiarios. Vis dėlto, L. Liubertaitė pataria negalvoti apie tujas kaip apie vienintelį sprendimą ir visada pasvarstyti apie kitas alternatyvas.
Sodinant tujas, rekomenduojama laikytis 40-60 cm atstumų, tačiau vienos taisyklės nėra: kuo tankiau susodinamos tujos, tuo greičiau sklypo šeimininkai džiaugsis žalia siena. Apželdinimo specialistė pataria, esant galimybei, geriau iškart rinktis didesnius sodinukus, antraip aukštos, tankios gyvatvorės teks ilgokai laukti.
Kalbant apie gyvatvorių tręšimą, L. Liubertaitė patikina, kad tai yra būtina: skirtumas tarp tręšiamų ir netręšiamų gyvatvorių prieaugio yra itin ženklus.
Greitai augančios gyvatvorės: svajonė ar realybė?
Greitai augančios gyvatvorės yra naujakurių svajonė, nes maži sodinukai kainuoja nedaug, todėl kyla noras pasinaudoti proga sutaupyti. Jei jūsų sklypas dar visai tuščias ir neaišku nuo ko pradėti, kursai „Mano sodo dizainas“ gali suteikti visus sklypo dizaino pagrindus. Net ir pradedantieji sodininkai išmoks sukurti reikšmingus pokyčius savo kieme, o patyrusios lektorės pamokys, kuriose srityse galima ir pataupyti. Šie kursai vyksta tiek gyvai, tiek internetu.
Svarbu žinoti labai svarbią priežiūros taisyklę: kuo greičiau gyvatvorė auga, tuo dažniau ją reikės formuoti. Tai reiškia daugiau darbo valandų. Tujos yra greitai augančios gyvatvorės - nors jos gali atrodyti pabodusios, būtent todėl jos ir išlieka populiarios. Tujos ‘Smaragd’ auga kolonos forma ir nedaug plečiasi į šonus. Tačiau jei norite gyvatvorę turėti greičiau, ‘Brabant’ veislės tujos auga greičiau ir labiau plečiasi į šonus, todėl gyvatvorė atrodys vešlesnė ir efektingesnė. Norint, kad tujos greitai užaugtų, svarbu jas tinkamai prižiūrėti.
Eglės yra rimti medžiai, kurių aukštis gali siekti dešimtis metrų, todėl norint iš jų suformuoti kompaktiškesnę gyvatvorę, kiekvieną kartą teks kovoti su gamta. Lėtai augančios gyvatvorės užtrunka, kol įsibėgėja augti, todėl geriau sodinti iškart didesnius sodinukus. Prieš įsigydami pušis gyvatvorei, galvokite ne tik apie tai, kaip greitai jos auga, bet ir kaip po kelių metų atrodys jų laja. Pušų prigimtis tokia, kad joms augant į viršų, pakyla ir laja, o kamienas lieka plikas. Kukmedžiai yra labai dekoratyvūs spygliuočiai, puikiai tinkantys pavėsiui ir visus metus džiuginantys sodriai žalia spalva.
Pasodinus spygliuočių gyvatvorę, galima laukti, kol ji užaugs, tačiau augimą galima stipriai paspartinti. Skamba paprastai, tačiau skirtumas akivaizdus. Pavyzdžiui, nelaistomos ir netręšiamos tujos per metus gali paaugti vos kelis centimetrus. Tujas gausiai laistykite ir reguliariai patręškite - tuomet jos greičiau užaugs didelės.
Jei augalai atrodo pavargę po žiemos ir matote, kad jų spalva ne tokia ryški, rinkitės trąšas nuo rudavimo, kurios kompensuoja magnio trūkumą. „Baltic Agro“ trąšos tujoms yra kompleksinės, bet chloro jose nėra. Kad gelsvus spyglius turintys spygliuočiai išlaikytų savo charakteringą spalvą, po žiemos naudokite trąšas nuo rudavimo.
Laistymas taip pat yra veiksnys, lemiantis spygliuočių augimo greitį. Įrengus laistymo sistemą, prieaugis bus ženkliai geresnis. Net jei neįrengsite sistemos, nepatingėkite kartais palaistyti, jei norite greitesnio rezultato. Tik ką pasodintai jaunai gyvatvorei pastiprinti galite naudoti humusinių medžiagų ekstraktą „Humistar“, kuris padeda jaunam augalui įsišaknyti. Ši priemonė ypač tinka, jei sodinote iš grunto iškastus sodinukus plikomis šaknimis arba jei spygliuočius pasodinote per sausrą ir matote, kad jiems reikėtų pagalbos prigyjant.
Jau augančiai gyvatvorei, kuri patyrė stresą (šalčiai, sausros, drastiškas genėjimas), pagelbėsite su „Delfan“. Jo sudėtyje yra amino rūgščių, kurios padeda susitvarkyti su negandomis. Antistresinę priemonę „Deflan“ galima naudoti ne tik spygliuočiams, bet ir kitiems dekoratyviniams augalams.
Laistymas ir tręšimas yra esminiai spygliuočių priežiūros elementai, kuriais aprūpinę savo spygliuočius sulauksite geriausio rezultato. „Mano sodo dizainas“ - tai pradedantiesiems skirti kursai, kuriuose susikrausite visą esminį žinių bagažą, kad galėtumėte patys susikurti savo kiemo dizainą.
Augalų pasirinkimas vazonuose ir sodinimo ypatumai
Rekomenduojama rinktis tik vazonėliuose augintus augalus sodinimui su uždara šaknų sistema. Šie augalai daug geriau prigyja, kadangi šaknys yra nežalojamos juos iškasus. Vazonuose auginti augalai, vos pasodinti, pradeda plėstis ir augti, o šaknų sistema sustiprėja ir toliau vystosi. Tuo tarpu grunte augintų ir iškastų augalų, bei patalpintų į vazonus ar džiutą, reikėtų vengti pirkti, ypač jei jie ilgai stovėjo arba sodinami šiltuoju metų laiku. Tokių augalų prigijimas yra žemesnis, nors vizualiai augalai atrodo vešlesni ir patrauklesni, bet jų šaknys dažnai yra pažeistos. Tokius augalus pasisodinus dažnai teks bent dalį augalų persodinti, o tai papildomi kaštai ir laiko, ir pinigų atžvilgiu.
Renkantis vazonėliuose augintus augalus, svarbu atkreipti dėmesį ir į vazono dydį. Augalai auginami didesniuose vazonuose dažnai yra brangesni, kadangi didesnis vazonas reikalauja daugiau resursų augalui užauginti, taip pat tokį augalą sudėtingiau transportuoti ir sandėliuoti.
Tujų veislių ir kitų spygliuočių palyginimas gyvatvorėms
Gyvatvorėms sodinti dažniausiai rekomenduojamos koloninės ‘Smaragd’ arba karpomos ‘Brabant’ tujos. ‘Smaragd’ tujos pasižymi savo kolonine forma ir nereiklumu priežiūrai. Tai atsparios šalčiui tujos, kurios auga 20-30 cm per metus, priklausomai nuo grunto derlingumo ir drėgmės. Jei pageidaujate greičiau augančių tujų, tuomet ‘Brabant’ tujos auga apie 40-50 cm per metus, tačiau jos reikalauja papildomos priežiūros - dažnesnio karpymo.
Tiek tujos ‘Smaragd’, ‘Brabant’, tiek kadagiai ‘Blue Arrow’ yra spygliuočiai, tinkantys formuoti gyvatvores. Tujų gyvatvorės dažnai būna ryškiai žalios spalvos, tuo tarpu kadagiai ‘Blue Arrow’ formuoja pilkšvesnę ir mėlynesnę gyvatvorę. Tujas sodinti rekomenduojama drėgnesniuose ir derlingesniuose dirvožemiuose, taip pat užtikrinti laistymą. Tuo tarpu kadagiai ‘Blue Arrow’ yra pakantesni skurdesniam dirvožemiui, smėliui ir pan. Kadagiai taip pat atsparesni sausroms arba priimtini, jei negalite užtikrinti nuolatinio laistymo.
Tiek tujos, tiek kadagiai, tik pasodinus, reikalauja intensyvesnio laistymo. Žinoma, augalo laistymas priklauso ir nuo sodinimo laiko, bei grunto ar natūralaus lietaus dažnio, tačiau jaunus augalus, ypač šviežiai pasodintus, reikia dažniau ir gausiau laistyti, ypač gegužės-rugsėjo mėnesiais, kuomet lietaus mažai. Nepatingėkite pirmaisiais metais pasodintus augalus laistyti ir vasaros metu, ypač per karščius, nepalikite augalų be priežiūros išvykstant atostogų ar prie jūros ilgesniam laikui. Ne mažiau svarbu yra ir atsižvelgti į grunto sudėtį - molingi ir derlingi dirvožemiai turi būti laistomi negausiai, bet dažniau, kadangi molis turi savybę „užmirkyti” augalo šaknis, todėl reikalinga neperlieti ir duoti vandeniui laiko susigerti. Tuo tarpu smėlingi ir durpingi dirvožemiai gali būti laistomi gausiai ir dažnai.
tags: #greit #augancios #tujos #spygliuotis