Kambarinės gėlės, mėgstančios rūgščią dirvą: priežiūra ir auginimas
Kambarinės gėlės, mėgstančios rūgščią dirvą, reikalauja specifinių auginimo sąlygų, kad galėtų vešėti ir džiuginti savo grožiu. Tinkamas dirvožemio pH yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių augalų sveikatą ir spartų augimą. Kai kurios populiarios kambarinės gėlės, pavyzdžiui, azalijos, hortenzijos, kamelijos, dracenos, anturiai, gerberos, kaktusai, puansetijos, cikados ir peperomijos, geriausiai auga ir sparčiau vystosi būtent rūgštesnėje terpėje.
Rūgščios dirvos svarba ir jos paruošimas
Augalams svarbus tinkamas dirvos pH. Kambarinės gėlės, pasodintos į tinkamo rūgštingumo mišinį, auga vešlesnės. pH rodiklis rodo dirvožemio rūgštingumą arba šarmingumą. Kuo žemesnis pH, tuo dirva yra rūgštesnė. Toliau pateikiamas informacinis lentelė su skirtingų augalų pH poreikiais:
| pH diapazonas | Augalai |
|---|---|
| pH 3,5 - 4,5 | Bruknės, šilauogės |
| pH 4 - 6,5 | Kanadinės cūgos, kalninės pušys, vakarinės tujos, karpotieji beržai, mahonijos, putinai, sidabrakrūmiai |
| pH 4 - 4,5 | Rododendrai, viksvuolės, viržiai, azalijos, erikos, hortenzijos, orchidėjos, margeniai |
| pH 4,5 - 5,5 | Mirtos, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, bromeliniai augalai, kamelija, fuksija, anturiai |
| pH 5 - 6 | Lelijos, kalatėjos |
| pH 5 - 7 | Vilkdalgiai |
| pH 5,5 - 6 | Stevija |
| pH 5,5 - 6,5 | Pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių: ciklamenai, pelargonijos, galenis, smidras, begonija, kalceoliarija, raktažolė, tradeskantė, fikusas |
| pH 6 - 6,5 | Meileniai |
| pH 6 - 7 | Narcizai, pelėžirniai, kalijos, žioveiniai |
| pH 6,5 - 7 | Vaškuolės, klivijos, chlorofitai, aspidistros |
| pH 6,5 - 7,5 | Gerberos, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, rožės, skaistažiedės, tulpės, žilės, petunijos |
| pH 6 - 8 | Ratiliai, kardeliai |
| pH 7 - 7,5 | Jurginai |
| pH 7 - 9 | Eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai |
| pH 7 | Bijūnai, pentiniai |
Norint namuose parūgštinti dirvožemį, galima naudoti kelis būdus. Vienas iš paprasčiausių - laistymas šiek tiek parūgštintu vandeniu. Toks skystis gali pakeisti visą laistymą, o stipresnį tirpalą galima naudoti kartą per dvi tris savaites. Tam tikslui tinka:
- Penki gramai citrinos rūgšties, praskiesti dviem litrais karšto vandens.
- Askorbo rūgštis.
- Maišelis su skylutėmis, pripildytas durpių, padėtas ant piltuvėlio dugno.
Mokslininkai nustatė, kad aplink augalus dirvožemį natūraliai rūgština Paracoccus, Beggiatoa ir Nitrosomonas bakterijos. Priemonė „DIRVOŽEMIO RŪGŠTINTOJAS pH4“, įterptas į dirvą, skatina šių bakterijų biologinį aktyvumą, kurio metu, išsiskiriantys vandenilio jonai, rūgština aplinkui augalus esantį dirvožemį.
Bendrieji priežiūros patarimai
Be tinkamo dirvožemio, augalų klestėjimui svarbūs ir kiti veiksniai. Laistymas, apšvietimas ir bendra augalo priežiūra yra esminiai elementai.
Laistymas
Daugumai kambarinių augalų žiemą reikia mažiau vandens. Nors žiemos oras gali būti sausesnis, šaltaisiais mėnesiais gėlės auga lėčiau, o kai kurios net visiškai nurimsta. Perlaistytos jų šaknys gali supūti, todėl žiemos mėnesiais turėtumėte pakeisti laistymo grafiką ir naudojamo vandens kiekį. Kambarinės gėlės laistytinos tik tada, kai dirva išdžiūsta bent 5 cm gylyje. Kiekvieną kartą išdžiūvus dirvožemiui įsitikinkite, kad augalas gerai palaistytas. Paprastai žiemos mėnesiais dirvos paviršius išdžiūsta greičiau, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad kambariniam augalui reikia vandens. Žiemą gėles laistykite taip, kad vazone neliktų vandens pertekliaus. Gėles laistykite gausiai, bet rečiau. Nedidelis vandens kiekis gali pakenkti augalui arba jį pražudyti, nes vanduo nepasieks šaknų ir neskatins sveiko, gilaus augimo. Be to, vazos turėtų būti laikomos atokiau nuo ventiliacijos angų ir skersvėjų.
Optimalu laistyti minkštu arba vidutinio kietumo vandeniu. Netinka chloruotas vandentiekio vanduo. Jei nėra kitos galimybės, galima naudoti ir vandentiekio vandenį. Kai augalai intensyviai auga, naudinga juos laistyti šiltu vandeniu. Vandens temperatūra turėtų būti 5-7 °C aukštesnė už kambario temperatūrą. Jei augalai bus laistomi šaltu vandeniu, stiebai ir šaknys supus, o lapai ir pumpurai gali nukristi. Vėsesnėse vietose augančių ir miegančių augalų negalima laistyti šiltu vandeniu.
Apšvietimas
Norint kambariniams augalams suteikti šviesos, galima kasdien 2-3 valandoms netoli jų įjungti elektros lemputes. Žiemą šviesusis paros metas trumpas, ir tai prasideda jau lapkričio mėnesį. Tai ypač paveikia pelargonijas, rožes, begonijas ir fuksijas. Nuo augalų lapų reikėtų nuvalyti dulkes: švarūs lapai lengviau sugeria šviesą.
Augalai, mėgstantys pavėsį ir mažiau saulės
Kai kurie augalai, pavyzdžiui, sprigės (lot. Impatiens), ne tik toleruoja pavėsį, bet jiems jis yra būtinas. Šios gėlės nebus laimingos, augdamos saulėkaitoje. Tai vienmečiai augalai, kuriuos galima užsiauginti tiek iš sėklų, tiek parduotuvėse įsigyti jau išaugintų augaliukų. Jos taip pat nesunkiai įsišaknija iš nuskintų šakelių. Į lauką spriges išneškite pasibaigus šalnoms. Stebėkite, kad augalas gautų pakankamai vandens. Sausesnėmis dienomis dirvoje auginamas spriges būtina palaistyti. Dirvoje paprastai problemų nebūna, o sodindamos į vazonėlius, galite į žemę įberti žvyro, perlito ar vermikulito. Nesodinkite sprigės į skurdžią žemę - ji mėgsta turtingą maistinėmis medžiagomis dirvožemį. Sprigę tręškite trąšomis, skirtomis žydintiems augalams, pavasarį bei vasarą kas 1-2 savaites.
Fuksijos (lot. Fuchsia hybrida) ne tik nuostabiai žydi, bet ir pasižymi veislių įvairove. Prieš rinkdamosi fuksiją, įvertinkite, kur ją auginsite - lauke dirvoje, pastatomame ar pakabinamame vazone, kadangi šio augalo krūmeliai būna svyrantys, pusiau svyrantys ir statūs. Ji dauginama įšaknydinant šakeles. Iš sėklų jos taip pat gali būti auginamos, tačiau vargu ar pavyks jų rasti prekyboje. Fuksijai reikalinga pavėsinga, tačiau ne ūksminga vieta, kurioje augalas gautų pakankamai filtruotos saulės šviesos ir nebūtų sausa. Saulėtoje, karštoje, sausoje vietoje augalas nusilps, nekraus žiedų, apniks kenkėjai. Nors fuksijos mėgsta drėgmę, jų geriau neperlaistyti, nuo per didelio vandens kiekio pradės pūti šaknys.
Neužuostuolė (lot. Myosotis) yra turbūt viena geriausiai tinkamų gėlių norinčioms suteikti spalvų krūmynuose ar įvairiausiuose drėgnuose, ūksminguose užkampiuose. Neužmirštuolės mėgsta pavėsingas, drėgnas vietas, nors gali prisitaikyti ir prie saulėkaitos. Auginant sausoje vietoje teks pasirūpinti laistymu. Šios gėlytės auginamos iš sėklų, vėliau lengvai užsisėja pačios ir nereikalauja jokios priežiūros.
Gumbinė begonija (lot. Begonia x tuberhybrida) yra dar viena gėlė, kuri žydės ir pavėsingoje vietoje. Visgi per daug tamsi, ūksminga vieta begonijoms netinka. Begonija dauginama gumbais, įšaknydinant šakeles arba sėklomis. Tai vienmetis augalas, kurio gumbus rudenį reikia iškasti, išdžiovinti ir sandėliuoti patalpose, kuriose žiemą laikosi apie 5 laipsnių temperatūra. Gumbus patalpose galima sodinti į žemę jau vasario mėnesį. Praėjus šalnoms gėlės išimamos iš talpų, kuriose augo, ir sodinamos lauke ar išnešamos į balkoną. Begonijų priežiūra nesudėtinga. Jos mėgsta kompostinę žemę, kuri turi būti nuolat drėgna, tačiau nepermirkusi. Nužydėjusius žiedus nuskabykite, taip paskatinsite tolimesnį žydėjimą. Saulėtoje vietoje pietų pusėje begonijų geriau neauginti.
Medetka (Lot. Calendula officinalis) yra gerai žinomas vaistinis augalas, kuris gali būti puikus pasirinkimas vietose su mažai tiesioginės saulės ir prastesne dirva. Medetka lengvai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų, yra nereikli, tačiau dirva, kurioje auginamos medetkos, turi būti įdirbta. Itin skurdžią dirvą galima praturtinti mėšlu ar kompostine žeme. Tai vienmetė sėklomis dauginama gėlė, kuri užsisėja pati ir kitais metais gausiai sudygsta. Medetka nereikalauja jokios priežiūros, tik rekomenduojama nuskabyti nužydėjusius medetkų žiedus, taip paskatinant žydėjimą. Gamtoje galima rasti sulaukėjusių medetkų, kas rodo šių gėlių atsparumą ir nereiklumą.
Brunera (lot. Brunnera macrophylla) nėra balkonams tinkamas augalas, tačiau puikiai tinka apželdinti pavėsingoms, drėgnoms vietoms, po medžiais, aplink vandens telkinių pakraščius. Šis daugiametis augalas pražysta jau balandžio mėnesį mėlynais, neužmirštuoles primenančiais žiedais. Kadangi yra išvesta nemažai dekoratyvių brunerų veislių, peržydėjusios jos toliau puošia aplinką dideliais, margais lapais. Brunera dauginama dalijant kerą, atžalomis. Gali būti dauginama ir sėklomis, tačiau Lietuvoje jų nesubrandina.
Hortenzija (lot. Hydrange) - puikus šiaurinės pusės akcentas. Šis medėjantis krūmas pražysta didžiuliais, apvaliais žiedynais. Dabar prekyboje galima rasti ir hortenzijų rožiniais ar mėlynais žiedais. Jos žydi ant antramečių ūglių, taigi lauke auginamos spalvingos hortenzijos žydės tik po šiltesnių žiemų. Tokias hortenzijas geriau auginti vazonuose, o žiemai išnešti į vėsią patalpą žiemojimui. Hortenzija dauginama auginiais. Ji mėgsta trąšią, nekalkingą dirvą.
Tamsą mėgstantys augalai
Kai kuriems kambariniams augalams nereikia tiesioginės saulės, jie puikiai auga ir tamsesnėse patalpose. Tarp tokių augalų minimi:
- Nuostabioji monstera (lot. Monstera deliciosa): karaliauja tarp populiariausių augalų dėl savo nuostabių žalių lapų ir puikių prisitaikymo galimybių. Monstera gali augti tiek šviesiame, tiek tamsiame kambaryje. Ji „gaudo“ šviesą savo dideliais lapais, todėl kartais verta augalą pasukti, kad lapai augtų tolygiai.
- Aglaonema: šis augalas įtraukiamas į ištvermingiausių ir stipriausių augalų sąrašus. Aglaonema nemėgsta šalto oro.
- Kalatejos (lot. Calathea): būna įvairiausių veislių, jas atskirsite iš apvalių lapų. Įdomu tai, kad saulėlydžio metu kalatėjos lapai susiskleidžia, o patekėjus saulei - išsitiesina.
- Filodendras (lot. Philodendron): ryškiai žalios spalvos lapai papuoš bet kokį interjerą. Tinka auginti tamsesnėse, bet šiltose patalpose.
- Skindapas (lot. Scindapsus arba Epipremnum): yra įvairių veislių, kurios puikiai auga ir tamsesnėse patalpose.
Yra ir augalų, galinčių augti viviškos tamsos sąlygomis, pavyzdžiui, vonioje ar drabužinėje:
- Sansevjera (lot. Sansevieria): šis augalas yra itin atsparus ir gali augti beveik bet kokiomis sąlygomis. Svarbiausia priežiūros taisyklė: jei nėra dienos šviesos, turi beveik nebūti ir vandens.
- Aukštoji aspidistra (Aspidistra elatior): vadinama „geležine ledi“ dėl savo atsparumo net augant netinkamomis sąlygomis. Ji geba augti ne tik visiškoje tamsoje, bet ir vėsioje vietoje, toleruoja vėjo gūsius ir skersvėjus.
Mano TOP 5 kambariniai augalai pradedantiesiems
Kita augalų priežiūra
Nupjaukite nužydėjusių rytinių aguonų žiedstiebius kuo arčiau žemės. Taip pat nupjaukite ir kitų nužydėjusių daugiamečių gėlių žiedynstiebius (bergenijų, laumenių). Jei turite mažų vaikų, dėl saugumo nukirpkite ir nužydėjusias pakalnutės. Nuskinkite tulpių žiedynstiebius, nebent norite užsiauginti sėklų ir užsiimti selekcija. Kai nudžius lapai, svogūnus iškaskite, pusdienį palaikykite saulėje. Neskubėkite iškasti narcizų - tai galima daryti tik lapams nudžiūvus.
Mulčiuokite gėlynus. Ypač daug vandens reikia hortenzijoms, žydėti pradedantiems bijūnams. Į lauką išneškite kambarines geles. Lauke sodinkite pavasarį padaugintus ir gerai įsišaknijusius gėlių ūglius, daigus. Prieš tai gausiai paliekite arba vazonėlius pamerkite į vandenį.
Stebėkite, ar ant gėlių nėra ligų požymių, ar nesuaktyvėjo kenkėjų veikla. Profilaktiškai purkškite fitoncidinių augalų ištraukomis, tabako antpilu. Kai kuriuos kenkėjus (oranžinės spalvos lelijinius čiuželius) galima surinkti ir sunaikinti.
tags: #kambarines #geles #mekstancios #rugscia #dirva