Braškių auginimas: nuo sodinimo iki derliaus nuėmimo
Braškių auginimo svarba ir iššūkiai
Braškės yra vienos populiariausių uogų, vertinamos dėl savo skonio, maistingumo ir ankstyvo derėjimo. Lietuvoje braškių auginimo verslas gali būti rentabilus net nedideliuose žemės plotuose, tačiau sėkmė didele dalimi priklauso nuo kokybiškų braškių daigų ir tinkamų auginimo technologijų taikymo. Nors klimatas Lietuvoje palankus braškių auginimui, tačiau vėlyvos pavasario šalnos ir šaltos, be sniego žiemos gali kelti rimtų iššūkių.
Šalnos ir šaltos žiemos braškių augalams
Šaltos žiemos be sniego gali lemti braškių augalų žūtis. Vėlyvos pavasario šalnos, ypač braškių žydėjimo metu, gali pažeisti žiedus. Pažeistų žiedų vidurys pajuoduoja, todėl iš jų uoga neužauga. Dalinai šalčio pažeisti žiedai gali duoti mažas, deformuotas ar blogai išsivysčiusias uogas. Nušalusių lapų kraštai atrodo apdegę, negyvi ir sudžiūvę.
Apsauga nuo šalčių ir šalnos
Siekiant apsaugoti braškes nuo šalnų, rekomenduojama prieš pat žiemą jas dengti šiaudais, geriausiai kviečių. Pavasarį, kai oro temperatūra dienomis pasiekia +5-+10 °C, šiaudus ties braškių kelmais reikia šiek tiek praskirti, kad augalai gautų daugiau šviesos ir pradėtų augti. Taip pat galima dengti agroplėvele, kurios storis turėtų būti ne mažesnis kaip 23 g/m².
Braškių sodinimas: nuo dirvožemio paruošimo iki daigų pasirinkimo
Dirvožemio paruošimas
Prieš pradedant braškių sodinimą, būtina kruopščiai paruošti dirvožemį. Svarbiausia - išnaikinti daugiametes piktžoles ir kitus pašalinius augalus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dirvožemio šarmingumą - optimalus pH braškėms yra 5.5-6.5. Jei dirvožemis neatitinka šių normų, braškių daigas negalės pasisavinti reikiamų maistinių medžiagų, kurios lemia uogų skonį, spalvą ir dydį. Nors braškės nėra itin reiklios dirvožemiui, puresnėje dirvoje susiformuoja stipresnis šaknynas, tačiau tokius augalus reikia dažniau laistyti. Susigulėjusioje žemėje šaknynas neįsiskverbia giliai, todėl drėgmė išlieka ilgiau.
Svarbu: Tose dirvožemio plotuose, kuriuose pastaruosius 4 metus buvo auginamos bulvės ar pomidorai, braškių auginti nerekomenduojama dėl šiuos augalus puolančių ligų ir kenkėjų.
Braškių daigų parinkimas ir sodinimo principai
Braškių augintojai mėgėjai dažnai sodina 2-3 daigus į vieną vietą, tikėdamiesi, kad bent vienas prigis. Toks sodinimas pirmaisiais metais gali atrodyti normaliai, tačiau po pirmojo derliaus krūmas pradeda skursti, konkuruodamas su kitais augalais dėl maistinių medžiagų. Dėl šios priežasties būtina sodinti braškių daigus po vieną, įprastai 30-35 cm atstumu, eilėmis, laikantis šachmatų principo.
Atstumas tarp sodinamų braškių daigų priklauso nuo veislės. Vešlią lapiją turinčios veislės sodinamos kas 30-35 cm. Sodinant daigus, svarbu, kad jie nebūtų užkasti per giliai - šaknies kaklelis turi būti lygiai su dirvos paviršiumi. Sodinant šaldytus (frigo) daigus, negalima užlenkti šaknų. Jei šaknys užsilenkia ir tampa panašios į „J“ raidę, daigas gali neprigyti.
Braškių daigų kokybė ir sistema
Daugelio braškių augintojų nuomone, verslo sėkmę lemia kokybiški braškių daigai. Dažniausiai profesionalūs augintojai perka daigus iš specializuotų ūkių Olandijoje, kurie taiko griežtą elito sistemą (Elite System). Ši sistema garantuoja, kad sodinamoji medžiaga yra šimtu procentų sveika. Daigai pereina kelias dauginimo stadijas (PBM, BM1, BM2, BM3, BM4, BM5) steriliuose šiltnamiuose ir laukuose, kol pasiekia CM (Certificated Material) klasę, kurią perka Europos ūkiai. Henselmans ūkyje, turinčiame daugiau nei 60 metų patirtį, sukurta technologija, leidžianti laukuose auginti daigus vienerius metus, taip sumažinant ligų ir kenkėjų tikimybę.
Perkant nelegalius daigus iš nelegalių augintojų, dažnai įsigyjami silpni, neaiškios kartos ir auginimo sąlygų daigai. Tai lemia mažesnį derlių ir didelę riziką užkrėsti lauką ligomis bei kenkėjais.
Braškių sodinimo būdai ir atstumai
Braškes galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį. Pavasarį sodinama balandžio pabaigoje - gegužės viduryje, rudenį - nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo vidurio. Ankstesnis pasodinimas leidžia tikėtis didesnio derliaus pirmaisiais metais. Vėlai pasodintas braškes reikia gerai uždengti prieš žiemą.
- Viena eilė: tarpueilių plotis - 70-90 cm, atstumas tarp daigų eilėse - 25-30 cm.
- Juostinis būdas: tarp juostų paliekama 70-90 cm.
- Dvieilis juostinis būdas: tarp eilių juostose - 40 cm, tarp augalų eilėse - 25-30 cm.
- Trieilis juostinis būdas: tarp eilių juostose - 40 cm, tarp augalų eilėse - 25-30 cm.
Užmirkstančiose dirvose daromos lysvės, kuriose daigai sodinami dvieiliu arba trieiliu juostiniu būdu. Sodinant svarbu užtikrinti, kad šaknies kaklelis būtų lygiai su dirvos paviršiumi, o šaknys būtų tiesios.
Mulčiavimas ir jo privalumai
Žemės po braškėmis dengimui rekomenduojama naudoti juodą agroplėvelę arba dvispalvę plėvelę (viršus šviesus, apačia juoda). Šios dangos neleidžia veistis piktžolėms, sulaiko drėgmę, stabdo kekerinio puvinio plitimą, palaiko aukštesnę dirvos temperatūrą ir apsaugo uogas nuo susiteršimo. Plėvele mulčiuoti augalai geriau auga, yra vešlesni ir duoda iki 30% didesnį derlių, o uogos pradeda nokti 3-5 dienomis anksčiau.
Tarpueiliai taip pat mulčiuojami, geriausia kviečių šiaudais. Šiaudai trukdo veistis piktžolėms, gerai sulaiko drėgmę ir padeda išlaikyti braškes švarias. Tačiau šviesi šiaudų spalva gali stabdyti dirvos įšilimą pavasarį, todėl vėlyvesnėms veislėms šiaudai labiau tinka. Svarbu naudoti švarius šiaudus, kad nebūtų išplatintos piktžolių sėklos.
Braškių priežiūra vegetacijos metu
Laistymas
Papildomas braškių laistymas yra būtinas visą vegetacijos periodą - nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Be laistymo derlius gali sumažėti apie 30%. Dažniausiai naudojamos lašelinio tipo laistymo sistemos, nes braškių lapai nemėgsta vandens ir laistant iš viršaus labiau serga lapų ligomis. Augimo ir žydėjimo metu laistyti rekomenduojama du kartus per savaitę po 2-3 valandas, vėliau - kartą per savaitę.
Tręšimas
Braškėms reikalingas gerai subalansuotas tręšimas. Rekomenduojama kreiptis į specialistus, kad sudarytų individualų tręšimo planą, atsižvelgiant į dirvožemio būklę ir derliaus iš dirvos ištraukiamų medžiagų kiekį. Naudojamos specialiai braškėms sukurtos trąšos, pavyzdžiui, kontroliuojamo išsiskyrimo (CRF) ir vandenyje tirpios trąšos. Jos užtikrina optimalų maistingų medžiagų išsiskyrimą visu vegetacijos laikotarpiu.
Rekomendacija: 40% trąšų braškės turėtų gauti prieš derlių, o 60% - po derliaus nuėmimo, nes liepos-rugsėjo mėnesiais formuojasi kitų metų žiedynai.
Piktžolių kontrolė
Jei braškės neauginamos su plėvele, būtinas reguliarus purenimas ir ravėjimas. Eilėse purenama 3-4 cm gyliu, tarpueiliuose - 6-8 cm vasarą ir 12-15 cm rudenį. Ravima 4-7 kartus per vegetacijos sezoną, priklausomai nuo drėgmės.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Po derliaus nuėmimo lapus rekomenduojama pašalinti, paliekant apie 5-7 cm ilgio stiebelius. Tai padeda išnešti iki 80% ligų sporų ir kenkėjų kiaušinių, pagerina ventiliaciją. Pjauti vejapjove nerekomenduojama. Jei lapai pažeisti ligų, juos būtina surinkti ir sudeginti. Pirmamečių kerelių pjauti nereikia. Remontantinėms braškėms šalinti tik ūsus ir perteklinius lapus.
Atsiradus šalnai žydėjimo metu, uogas reikia uždengti agro danga. Jei nėra plėvelės, po žiedynais paklojama šiaudų, tačiau jie neapsaugo nuo šalnų. Jei ūsų braškėms trūksta drėgmės ir maistinių medžiagų rugpjūčio mėnesį, kai formuojasi žiedpumpuriai, kitais metais derlius gali sumažėti. Taip pat svarbu pasirinkti pakankamai žiemai atsparias veisles.
Braškių veislės ir jų ypatumai
Renkantis braškių veisles, svarbu atsižvelgti į jų derlių, skonį, atsparumą ligoms, šalčiui, uogų išvaizdą, dydį ir transportabilumą.
Populiarios braškių veislės:
- „Polka“: ankstyva, stipraus augimo, atspari miltligei ir pilkajam puviniui, gerai žiemoja. Uogos vidutinio dydžio, tamsiai raudonos, blizgios, saldžios, aromatingos, tinkamos šaldymui.
- „Rumba“: ankstyva, atspari šalčiui, skanios, kūgio formos, transportabilios uogos. Veislė atspari lapų ir pašaknio ligoms.
- „Sonata“: vidutinio vėlyvumo, derlinga, blizgančios, intensyviai raudonos spalvos uogos, dauguma didelės ir labai didelės.
- „Senga Sengana“: vidutinio vėlyvumo, derlinga, skanios, aromatingos, tamsiai raudonos uogos, tinkamos šaldymui. Atspari šalčiui, sausrai ir pošaknio ligoms.
- „Florence“: vėlyva, stipraus augimo, atspari lapų, pošaknio ligoms ir pilkajam puviniui. Uogos labai didelės, blizgančios, skanios. Tinka ekologiniam auginimui.
- „Malwina“: labai vėlyva, derlinga, atspari šalčiui, ligoms. Uogos labai stambios, transportabilios, desertinės, tamsios spalvos, gero skonio.
- „Azija“: populiari veislė, pasižyminti didelėmis, gražiomis, saldžiomis uogomis.
Braškių verslas Lietuvoje
Lietuvoje braškių auginimui klimatas labai palankus, o verslo rentabilumas - vienas iš didžiausių. 2016 metais braškės augo tik 1200 ha plote, tad yra didelės plėtros galimybės. Sėkmę versle didžia dalimi lemia kokybiški braškių daigai, kurių didžioji dalis importuojama iš Olandijos.
Aukštos daigų auginimo licencijų kainos Olandijoje neleidžia rentabiliai vystyti daigų auginimo verslo Lietuvoje. Tačiau nepaisant to, daugelis augintojų patvirtina, kad investicijos į kokybiškus daigus ir tinkamas auginimo technologijas atsipra-ka.
Viduramžių Rūmai Lenkijoje | Bratosevičių Dvaras | Praeities Žvalgas
tags: #kada #kloti #braskems #siaudus