Kaip sėjos laikas veikia derlių
Daržovių sėjos laikas yra itin svarbus veiksnys, lemiantis daigų augimo trukmę ir galutinį derlių. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant daržovės rūšį, jos daigų augimo trukmę bei vietą, kurioje bus auginama.
Sėjos laikas skirtingoms daržovėms
Ankstyvo pavasario gūžinių salotų sėją galima pradėti jau vasario viduryje. Kovo mėnesį, auginant daržoves šildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje, galima užsiauginti įvairių daržovių daigų. Mėnesio pradžioje sėjami ankstyvieji ir žiediniai kopūstai, o mėnesio pabaigoje - vidutinio ankstyvumo kopūstai. Kovo antrą dešimtadienį tinkamas metas sėti salierus, porus, ropinius kopūstus, kvapiuosius bazilikus ir mairūnus. Saldžiosios paprikos, kurios bus auginamos nešildomame šiltnamyje, sėjamos kovo antrą dešimtadienį. Pomidorų sėja priklauso nuo auginimo sąlygų: kovo pradžioje, jei auginami šildomame šiltnamyje, kovo viduryje - nešildomame, o pomidorams, kurie bus sodinami lauke, sėja atliekama kovo pabaigoje.
Įpusėjus kovui, svarbu pradėti ruoštis ankstyvai daržovių sėjai atvirame grunte. Šakniavaisinėms daržovėms auginti tinkamiausios yra lengvesnės, humusingos, nerūgščios (pH 6,0-7,0) dirvos, taip pat pakankamai patręšti ir sukultūrintos durpžemiai (pH 5,5-6,0). Būtinas gilus (30-40 cm) ir purus armens sluoksnis. Parenkami atviri, vėjo prapučiami plotai, esantys kuo toliau nuo spygliuočių augalų. Dauguma šakniavaisinių daržovių, tokių kaip morkos, burokėliai, ridikėliai, yra atsparios šalnoms, todėl gali būti sėjamos anksti pavasarį, kai tik galima įdirbti dirvą. Vasaros ir rudens realizavimui optimalūs sėjos terminai - balandžio antra pusė ir gegužės pradžia.
Ridikėliai gali būti auginami tiek šiltnamyje, tiek lauke. Dauguma šakniavaisinių daržovių (morkų, burokėlių, ridikų, ridikėlių, griežčių ir ropių) sėjamos tiesiai į dirvą. Salierai, dėl ilgos vegetacijos, dažniausiai auginami iš daigų, kurie užauga per 50-60 dienų. Juos galima auginti dėžutėse, polimeriniuose puodeliuose ir daigyklose. Salierus į šildomą šiltnamį reikėtų sėti kovo antrą dešimtadienį.
Prieš šakniavaisinių daržovių sėją ir daigų sodinimą, dirva patręšiama kompleksinėmis arba vienanarėmis pagrindinėmis trąšomis. Vegetacijos metu augalus galima tręšti papildomai, atsižvelgiant į jų būklę ir poreikius.
Vasariniams česnakams svarbus dienos ilgumo pokytis. Česnakai dauginami tik skiltelėmis. Optimali temperatūra skiltelių šaknijimuisi yra 2-6 laipsniai šilumos. Palankiomis sąlygomis skiltelės įsišaknija per 10-18 dienų po pasodinimo, o pradeda dygti po 20-30 dienų.
Svogūnai auginami sėjant sėklas tiesiai į dirvą, sodinant sėjinukus arba daigus. Svogūnai priklauso ilgai dygstančių augalų grupei, todėl auginant iš sėklų nesuvėlinti sėjos laiko yra vienas svarbiausių reikalavimų. Vėliau pasėjus, dėl trumpėjančių dienų vasaros pabaigoje gali nespėti susiformuoti ir subręsti ropelės - jos lieka storais kakleliais ir prasčiau laikosi sandėliuojant. Tačiau sėti labai anksti, kol dirva dar nepakankamai įšilusi, taip pat netikslinga. Šalies klimato sąlygomis optimalus svogūnų sėklų sėjos laikas yra balandžio pirmas ir antras dešimtadienis. Auginant daigais, sėklos šiltnamyje sėjamos kovo antrą dešimtadienį. Sodinimui tinkami daigai turėtų būti apie 15-20 cm aukščio, su 3-4 lapeliais. Prieš persodinant į nuolatinę auginimo vietą, augalus būtina palaipsniui grūdinti ir adaptuoti prie lauko sąlygų.
Žirniai yra nereiklūs augimo sąlygoms ir atsparūs žemai temperatūrai. Sėklos sudygsta esant 1-2 laipsnių temperatūrai, todėl sėjama anksti, kai tik pradžiūva dirva. Optimalus žirnių sėjos laikas - balandžio pirma pusė (pradėjus žaliuoti pievoms). Tačiau reikėtų palaukti, kad žemė įšiltų, nes šaltoje ir drėgnoje dirvoje sėklų dygimas užtrunka, dalis jų gali supūti.
Jauni pupų daigeliai pakenčia net 4 laipsnių šaltį. Optimalus pupų sėjos laikas - balandžio vidurys arba pabaiga (sužaliavus ievoms).
Mėnulio fazių įtaka sėjos laikui
Mėnulio kalendorius sėjos darbams yra populiarus tarp sodininkų ir ūkininkų. Pilnėjant Mėnuliui, tinka sodinti vaistažoles, gėles, sėti šakniavaisines daržoves (ridikėlius, salierus, morkas ir kt.). Tris dienas prieš Mėnulio užtemimą ir po jo geriausia nieko nesodinti ir nepersodinti. Šakniavaisines daržoves patartina sėti per delčią. Šis laikas tinkamas ir genėjimui.
Vaismedžius geriausiai skiepyti per priešpilnį, vadinamosiomis vaisių dienomis, kai Mėnulis būna Avino, Liūto ar Šaulio ženkluose. Tręšti tinka per pilnatį (šaknys gerai pasisavina trąšas) arba šviečiant delčiai. Tik nereikėtų tręšti ką tik persodintų, jaunų augalų - gali pakenkti šaknims.
Jei ketinate turėti darželį ant palangės, persodinti kambarines gėles, rinkitės laiką, kai Mėnulis yra Jaučio, Mergelės ar Ožiaragio ženkluose (ypač gerai, jei jis sutampa su priešpilniu), nes tai - vadinamosios šaknų dienos. Sodinti, persodinti taip pat tinka dvi dienos po jaunaties iki pat pilnaties, išskyrus dieną prieš ją. Pasak astrologų, šiuo laiku gerai prigyja persodinti net seni ar labai lepūs augalai.
Augalų suderinamumas ir įtaka vieni kitiems
Pastebėta, kad augalai daro įtaką vieni kitiems: gali stelbti pasėtų gretimose lysvėse augimą ar jį skatinti, saugoti nuo ligų ir kenkėjų.
- Morkas naudinga auginti eilėmis pakaitomis su svogūnais, tuomet jų nepuls morkinė muselė. Dar geriau morkas saugo salotos ir prieskoninės daržovės: mairūnai, rozmarinai, šalavijai, pastarnokai, gelteklės.
- Burokėliai užauga didesni, jei greta auga pupelės, kopūstai, svogūnai, šalavijai. Netoli burokėlių prasčiau auga bulvės, česnakai, špinatai.
- Daugiau ir sveikesnių ridikėlių užauga greta agurkų, pupelių, morkų, salotų, žirnių, vaistinių ramunėlių, pelynų. Šie augalai atbaido sprages.
- Bulvių kerai mažiau nukenčia nuo koloradų, gumbai - nuo spragšių, kai šalia auga kopūstai, pupos, pupelės, špinatai, česnakai, garstyčios, kukurūzai. Nasturtos, vienmečiai flioksai, krienai, netoli augančios ievos, šermukšniai bulves saugo nuo fuzariozės ir fomozės. Netinkami kaimynai yra saulėgrąžos.
- Salotas reikėtų sėti šalia morkų, agurkų, svogūnų, ridikėlių, braškių. Salotos prasčiau auga šalia žirnių, petražolių.
- Svogūnų neverta sodinti greta pupų, pupelių, žirnių. Fitoncidinės svogūnų medžiagos stabdo jų augimą, bet padeda ridikėliams, ridikams. Nematodus nuo svogūnų ir česnakų veja šalia augančios medetkos, cikorinės salotos.
- Porai geriau auga šalia salotų, salierų, pupelių, morkų, puikiai jaučiasi tarp braškių, šalia serbentų krūmų.
- Agurkus, pomidorus nuo erkių, lapgraužių saugo ridikėliai. Svogūnai, česnakai, bazilikai skatina agurkų augimą, saugo nuo grybelinių ligų, ypač nuo miltligės.
- Pomidorams skirkite vietą šalia morkų, salierų, svogūnų, kopūstų. Didesniu atstumu tegul auga bulvės, ridikėliai, pupos, žirniai, pankoliai.
- Pupeles mažiau puola bakteriozės, kai netoli auga česnakai. Pupelės gerai auga šalia salotų, burokėlių, morkų, agurkų, bet atokiau nuo svogūnų.
- Tarp kopūstų naudinga sėti pelynus, šalavijus, pankolius, anyžius, agurkles. Šalia augdamos medetkos saugo kopūstinių daržovių šaknis nuo puvinio ir fuzariozės.
- Agurkles naudinga sodinti tarp daugelio daržo augalų, taip pat ir greta braškių.
Optimalus sėklų sėjos laikas ir jo apskaičiavimas
Tinkamas sėklų sėjos laikas yra labai svarbus sėkmingam daigų auginimui ir geresniam derliui. Sėklos geriausiai dygsta ir daigai geriausiai vystosi, esant tam tikroms temperatūros ir apšvietimo sąlygoms. Skirtingų rūšių / veislių augalams reikia skirtingos vegetacijos trukmės, kad juos būtų galima persodinti į šiltnamį arba lauką.
Pasirinkus tinkamą sėjos datą, daigai gauna pakankamai šviesos, šilumos ir maistinių medžiagų, kad galėtų tinkamai vystytis. Sėjant sėklas per anksti, gali kilti šalnų pavojus, kuris gali turėti neigiamos įtakos daigų išgyvenimui. Kenkėjų aktyvumas ir augalų ligos skirtingais metų laikais skiriasi. Tinkamo sėjos laiko parinkimas gali padėti išvengti didžiausio kenkėjų ir ligų aktyvumo.
Sėklų sėjos datos apskaičiavimas priklauso nuo keleto veiksnių, pavyzdžiui, nuo augalo rūšies / veislės, klimato sąlygų Jūsų vietovėje ir numatomos paskutinės šalnos datos. Kiekviena augalų rūšis / veislė turi savo dygimo ir auginimo laiką. Sužinokite, kiek dienų reikia, kad sėklos sudygtų ir daigai būtų tinkami sodinimui į pastovią vietą. Šį dienų skaičių atimkite iš paskutinių šalnų datos. Pavyzdžiui, jei Jūsų regione paskutinės šalnos numatomos gegužės 10 d., o sėkloms sudygti ir daigui išaugti iki tinkamo persodinimui reikia 70 dienų, sėjos data bus vasario pabaiga ir kovas.
Sėklų kokybės ir normos svarba
Vienas iš intensyvios javų auginimo technologijos reikalavimų - pasiekti aukštą lauko pasėlių tankumą. Tam įtakos turi daugelis veiksnių, tačiau pagrindiniai: sėklos kokybė, išsėjimo normos tikslumas, produktyvių stiebų skaičius.
Sėklos sėjai naudojamos stambios, sveikos ir daigios. Sėklų daigumas - tai normaliai per nustatytą laiką sudygusių sėklų procentas, esant optimalioms dygimo sąlygoms. Įvairių sėklų daigumo laikas skirtingas. Sėklų daigumą lemia daug išorinių ir vidinių veiksnių. Iš išorinių svarbiausi yra vanduo, dirvos temperatūra, dirvos mechaninė sudėtis, santykinė oro drėgmė. Iš vidinių galima paminėti sėklų drėgnumą, stambumą, ūkinę sėklos vertę, sėklos kokybės vertę.
Daug tiksliau sėklų normą skaičiuoti milijonais vienetų vienam hektarui, tada išsėjamas reikiamas sėklų kiekis ir gaunamas tinkamo tankumo pasėlis. Faktinį sėklų kiekį galima apskaičiuoti pagal formulę:
K = (M x A x 100) / Ūv
Kur K - sėklos kiekis, kg/ha; M - sėklos norma, mln./ha; A - 1 000 sėklų masė, g; Ūv - sėklos ūkinė vertė, proc.
Galutinė sėklų norma neturėtų būti mažesnė kaip 300 grūdų ir ne didesnė kaip 500 viename kvadratiniame metre.
LAMMC Žemdirbystės institutas rekomenduoja derlių planuoti pagal produktyvių stiebų skaičių viename kvadratiniame pasėlio metre. Produktyvių stiebų skaičių labiausiai lemia pirminiai derliaus formavimo veiksniai - sėklų kokybė, sėjos laikas ir norma, dirvos kokybė, jos agrotechniniai duomenys ir meteorologinės sąlygos.
Sėklų išsėjimo normos priklauso nuo sėklų kokybės. Aukštos kokybės sėklinių grūdų lauko daigumas gali būti net 86 proc., bet silpnesnės kokybės sėklų gali būti tik 65 procentai. Esant aukštos kokybės sėkloms, kai pirminis pasėlio tankumas 2,5-3 mln./ha, išsėjimo norma būtų 2,91-3,5 mln./ha daigių sėklų. Jei sėjai naudojame trečios klasės sėklinius grūdus, tai išsėjimo normos bus 3,85-4,62 mln./ha daigių sėklų. Dėl sėklinių grūdų kokybės skirtumo, išsėjimo normų dydžiai gali skirtis net 95 kg/ha.
Dirvožemio tipai ir tinkamiausias sėjos laikas žieminiams javams
Žieminiams kviečiams geriausiai tinka lengvi ir vidutinio sunkumo priemolių dirvožemiai, priesmėliai ant priemolių, kurių reakcija ne žemesnė kaip pH 6, o fosforo ir kalio juose yra daugiau kaip 150 g/kg.
Žieminiai miežiai pirmumą teikia priesmėlių ant priemolių arba lengvų priemolių dirvožemiams. Dirvožemių reakcija turėtų būti > pH 5,6-6. Fosforo ir kalio dirvožemyje turėtų būti ne mažiau kaip 100 mg/kg.
Žieminių kvietrugių poreikis dirvožemių savybėms mažai skiriasi nuo žieminių kviečių, tačiau derlinguose dirvožemiuose sėjami tik jų sėkliniai pasėliai.
Žieminiai rugiai yra tipiniai priesmėlių ant smėlių augalai. Atsparūs dirvų rūgštumui ir drėgmės stygiui juose.
Rudeninė žiemkenčių sėja prasideda dar rugpjūčio pirmoje pusėje nuo žieminių rapsų, o rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį pradedama žieminių miežių ir kvietrugių sėja. Rugsėjo pradžioje sėjami hibridiniai žieminiai kviečiai. Jie pranašesni už linijinės selekcijos žieminius kviečius, nes neblogai dera ir žemesnio našumo dirvožemiuose.
Visų rūšių javų hibridinės veislės sėjamos anksčiau negu linijinės. Nustatyta, kad geriausiai peržiemoja tie linijinių veislių javai, kurie rudens vegetacijos pabaigoje suspėja išauginti 3-4 šalutinius ūglius, iš kurių bent pusė sugeba suformuoti autonominę šaknų sistemą. Šiam tikslui pasiekti didelę reikšmę turi gera sėklų kokybė, laiku atlikta kokybiška sėja ir optimaliai subalansuotas tręšimas.
Sėjos gylio optimizavimas yra svarbi žieminių javų sėjos agrotechnikos sudedamoji dalis. Per gili sėja sukelia daugiau nesklandumų negu per sekli. Žieminius kviečius, miežius ir kvietrugius sėjame 3-5 cm, o žieminius rugius - 2-3 cm gyliu.
Rudens vegetacijos pradžioje žieminių javų pirminio tankumo (praėjus apie 20 parų po sėjos) optimalūs parametrai yra 250-300 vnt./m², o rudens pabaigoje pasėliai pasiekia 800-1 000 vnt./m² ūglių pasėlio tankumą, nemaža dalis per žiemą nunyksta. Tačiau sugebėti pasiekti planuojamą pasėlių tankumą nėra lengva. Pirmiausia, sėklų lauko daigumas tiesiogiai priklauso nuo sėklinių grūdų kokybės, priešsėjinio žemės paruošimo, dirvožemio drėgmės ir temperatūros dygimo metu. Javų krūmijimosi intensyvumą labiausiai lemia sėjos laikas, sėjos gylis, dirvožemio drėgnis ir tręšimo intensyvumas.
tags: #kaip #glitima #itakoja #sejos #laikas