Miškų kirtimo įtaka dirvožemio nykimui ir biologinei įvairovei
Miškų kirtimas yra sudėtingas procesas, turintis įvairiapusį poveikį aplinkai, įskaitant dirvožemio nykimą ir biologinės įvairovės praradimą. Šiame straipsnyje nagrinėjamos miškų naudojimo taisyklės Lietuvoje, miškų kirtimų pasekmės ir jų įtaka gamtai.
Miško kirtimų samprata ir reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje miškų kirtimai yra griežtai reglamentuojami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas taisykles. Yra išskiriami keli pagrindiniai miško kirtimų tipai:
- Grynasis medynas: Medynas, kuriame vienos rūšies medžių tūris sudaro ne mažiau kaip 76 proc.
- Mišrusis medynas: Medynas, kuriame vienos rūšies medžių tūris sudaro mažiau kaip 76 proc.
- Plynojo pagrindinis miško kirtimas: Kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius ir saugomą pomiškį.
- Atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai: Skirstomi į tipinius, supaprastintus ir ilgalaikius, priklausomai nuo medyno būklės ir siekiant savaiminio atžėlimo, pomiškio ar antrojo ardo išsaugojimo.
- Atrankiniai pagrindiniai miško kirtimai: Laisvieji ir grupiniai kirtimai, kuriais siekiama palaipsniui atnaujinti medyną, pašalinant brandžius, pažeistus ar mažo prieaugio medžius.
- Ugdomieji miško kirtimai: Atliekami siekiant formuoti medynų sudėtį, reguliuoti jų tankį, didinti produktyvumą, atsparumą nepalankiems veiksniams ir gerinti miškų funkcijas.
Pagrindiniai miško kirtimai vykdomi siekiant panaudoti brandžių medynų medieną ir sudaryti sąlygas naujų, našių bei atsparių medynų atkūrimui. Kirtimų amžius ir sąlygos priklauso nuo miškų grupės, rūšies ir augavietės.
Plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir jų apribojimai
Plynieji pagrindiniai miško kirtimai turi griežtus apribojimus, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Maksimalūs biržių plotai yra nustatyti taisyklėse, o tam tikrose vietovėse, tokiose kaip vandens telkinių apsaugos zonos su statusiais šlaitais, tokie kirtimai yra visiškai draudžiami.
Biržės formuojamos šiaurės-pietų kryptimi, o jų šliejimo laikas yra apribotas, priklausomai nuo atkuriamos medžių rūšies. Pavyzdžiui, minkštaisiais lapuočiais atkuriant - 4 metai, spygliuočiais ar kietaisiais lapuočiais - 6 metai, o pušynams nenusausintose pelkinėse augavietėse - 10 metų. Praėjus nustatytam laikotarpiui gretima biržė kertama tik tada, kai ankstesnėje biržėje yra atkurta 0,5 m aukščio medynas.
Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami 100 metrų juostose prie magistralinių ir krašto kelių, taip pat atskiruose laukuose, nutolusiuose nuo artimiausio miško daugiau kaip 400 metrų (išskyrus tam tikras medžių rūšis ir plotus).
Atvejiniai ir atrankiniai miško kirtimai
Atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai taikomi įvairiose situacijose. Tipiniai atvejiniai kirtimai skirti medynams be pakankamo pomiškio, siekiant savaiminio atžėlimo, kertant juos per kelis etapus. Supaprastinti kirtimai taikomi medynams su pomiškiu ar antruojuardu, taip pat siekiant sumažinti nepageidaujamų rūšių medžių atauginę galią. Ilgalaikiai kirtimai taikomi brandžiuose mišriuose medynuose, kertant juos per ilgesnį nei 20 metų laikotarpį.
Atrankiniai pagrindiniai miško kirtimai apima laisvuosius ir grupinius kirtimus. Laisvieji kirtimai apima tolygų medžių kirtimą medyne, šalinant brandžius, mažo prieaugio ar pažeistus medžius. Grupiniai kirtimai skirti mažesnėms nei 0,1 ha medžių grupėms iškirsti, dažniausiai pomiškio vietose. Atrankinių kirtimų biržių plotas, plotis ir šliejimo laikas neribojamas, tačiau kirtimai kartojami ne dažniau kaip kas 5 metus, o vienu metu leidžiama iškirsti ne daugiau kaip 30 proc. medyno tūrio.
Biologinės įvairovės išsaugojimui atrankinių kirtimų biržėse privaloma palikti ne mažiau kaip tris brandos amžių pasiekusius medžius 1 ha.
Miškų kirtimų poveikis dirvožemiui ir aplinkai
Nors tiesiogiai straipsnyje nėra detaliai aprašoma miškų kirtimo įtaka dirvožemio nykimui, galima daryti išvadas remiantis bendraisiais gamtos principaisiais ir pateikta informacija apie miškų funkcijas. Miškai atlieka svarbią dirvožemio apsaugos nuo erozijos funkciją. Medžių šaknų sistema stabilizuoja dirvožemį, o medžių lajos sumažina lietaus poveikį, taip apsaugodamos nuo dirvožemio išplovimo. Intensyvūs miškų kirtimai, ypač plynieji, gali sutrikdyti šį balansą, padidinti dirvožemio erozijos riziką, ypač šlaituose ar netinkamose augavietėse.
Miškų kirtimai taip pat daro didelę įtaką vandens ciklui ir vietiniam klimatui. Medžiai dalyvauja vandens garų grąžinime į atmosferą, reguliuoja drėgmės lygį. Kirtimai gali lemti drėgmės sumažėjimą, augalų išdžiūvimą ir padidinti gaisrų riziką. Tai gali turėti pasekmių ir dirvožemio kokybei.
Ainis: 2 operacijos, 8 skylės ir 17 pavasario akimirkų Maskvoje...
Miškų kirtimų įtaka biologinei įvairovei
Dauguma straipsnyje pateiktos informacijos susijusi su miškų kirtimų poveikiu biologinei įvairovei.
- Raudonoji knyga: Lietuvoje į Raudonąją knygą įrašyta beveik 300 miško organizmo rūšių. Beveik 200 saugomų rūšių grėsmę kelia miško kirtimai.
- Teigiamas ir neigiamas poveikis: 39 Raudonosios knygos rūšims kirtimai gali turėti teigiamą poveikį, tačiau 27 joms teigiamą poveikį daro tik rinktiniai kirtimai, o plynieji kirtimai joms yra pražūtingi.
- Paukščiai: Į Raudonąją knygą įrašytos 80 paukščių rūšių, iš kurių 30 rūšių gyvenimas priklauso nuo miško. 21 rūšiai kirtimai veikia neigiamai, 9 rūšims grėsmingas negyvos medienos stygius (ypač geniniai paukščiai ir pelėdos).
- Vabzdžiai: Įrašytos 123 vabzdžių rūšys, per 30 aptinkama miškuose. Trys rūšys (didysis puikiažygis, elniavabalis ir didysis ąžuolinis ūsuotis) laikomos išnykusiomis. Miško kirtimų poveikis vabzdžiams nėra tiesioginis, tačiau negyvos medienos stygius jiems kenkia.
- Augalai: Saugoma 339 augalų rūšys, iš kurių 70 - miškuose. Didžiajai daliai (75 %) didžiausią grėsmę kelia staigus buveinės sąlygų pasikeitimas (pažaidos ar plynieji kirtimai). Lėta miško bendrijų kaita, pomiškio ir trako augimas neigiamai veikia dalies (30 %) saugomų rūšių gausumą, todėl joms gali padėti rinktiniai kirtimai.
- Grybai: Iš 112 Raudonosios knygos grybų rūšių net 103 aptinkami miškuose. Didžioji dalis saugomų grybų yra senųjų miškų reliktai. 70 % jų didžiausią grėsmę kelia brandžių medynų kirtimai, o 35 rūšių egzistavimas priklauso nuo didelio skersmens negyvos medienos.
- Kerpės: Įrašytos 63 kerpių rūšys, 50 iš jų auga miškuose. 80 % joms reikalinga negyva mediena, o 15 % auga ant gamtinę brandą pasiekusių ir viršijusių medžių.
- Bendra svarba: Nuo gamtinę brandą pasiekusių medžių gausos priklauso apie 100 saugomų paukščių, vabzdžių, augalų ir grybų išlikimas. Dar tokiam pat skaičiui svarbi negyva mediena.
Biologinės įvairovės medžių palikimas plynose kirtavietėse, taip pat tarpinių ir sanitarinių kirtimų metu, bei palikimas miške iki visiško suirimo, turėtų teigiamai paveikti biologinę miškų įvairovę. Tokios vietos gali tarnauti kaip laikinas prieglobstis saugomoms rūšims ir gerinti retų organizmų migracijos sąlygas.
Miškų vaidmuo klimato kaitos švelninime ir anglies sekvestracijoje
Mokslininkai teigia, kad miškų indėlis į klimato kaitos švelninimą yra labai įvairus. Vykstant fotosintezei, atmosferos anglies dioksidas (CO2) „susijungia“ su organiniais junginiais medienos biomasėje, o deguonis (O2) išleidžiamas atgal į atmosferą. Medžiai palaiko natūralų deguonies ir anglies dioksido balansą atmosferoje, todėl miškai vadinami "žemės plaučiais".
Jaunystėje medžiai sukaupia mažiau anglies dvideginio nei vidutinio amžiaus medelynai, nes jų energija skiriama augimui. Anglies sekvestracija didėja augant jauniems suaugusiems medžiams ir pasiekia aukščiausią tašką 20-60 m. amžiuje. Vėlesniame amžiuje medžiai kvėpuodami gali išskirti daugiau anglies dvideginio nei sugeria fotosintezės metu.
Didelio masto miškų naikinimas pasaulyje sukelia klimato kaitą, nes sumažina Žemės gebėjimą absorbuoti anglies dvideginį. Pasikeitus žemėsnaudai, pavyzdžiui, miško žemės naudojimas žemės ūkiui, pelkių sausinimas ar medienos deginimas, į dirvą gali išsiskirti didelis anglies dvideginio kiekis. Apie 20 % visų pasaulinių CO2 emisijų siejama su miškų nykimu.
ES priėmė naujas taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos rinkoje parduodami produktai niekur pasaulyje neprisidėjo prie miškų naikinimo ar nykimo. Didžiosios įmonės turės taikyti šį įstatymą nuo 2026 m. gruodžio 30 d., o mažosios - nuo 2027 m.
Miškų kirtimo ir atkūrimo dokumentacija ir reikalavimai
Norint kirsti mišką, būtina įvertinti visas sąlygas ir susipažinti su miško kirtimo ir atkūrimo taisyklėmis. Pirmiausia, svarbu išsiaiškinti, kuriai miškų grupei priklauso miškas, ar jis nėra saugomos teritorijos dalis, ar miške nėra paukščių lizdų ir pan.
Jei miško plotas ne didesnis kaip 3 hektarai, dažniausiai reikalingas tik Valstybinės miškų direkcijos leidimas arba pranešimas apie ketinimą kirsti mišką. Jei miškas didesnis nei 3 hektarai, reikalingas miškotvarkos planas, kuriame apibrėžiama, kokia mediena bus iškirsta, pjovimo būdas, sąlygos ir miško atsodinimas.
Individualioms sausroms ar vėjovartoms leidimo nereikia. Apie iškirstą medieną miškų savininkai gali pranešti tik pagal poreikį Valstybinės miškų direkcijos regioniniam skyriui, tačiau kirtimo kiekis ribojamas: 3 kubiniai metrai medienos iš hektaro arba ne daugiau kaip 15 vnt. medžių per metus.
Miško kirtimo atliekos leidžiama išvežti, krauti į valksmus ar krūvas arba susmulkinus paskleisti kirtavietėje. Tam tikrais atvejais, ypač jei dirvožemis sušalęs ar augavietės specifinės, leidžiama važiuoti ne valksmais, tačiau turi būti išsaugomas gyvybingas pomiškis. Miško kirtimo atliekų draudžiama išvežti iš tam tikrų augaviečių ar miškų grupių.
Kelmų rovimas galimas ne visose miškų grupėse ir augavietėse, išsaugant perspektyvų pomiškį ir užtikrinant dirvos ruošimo bei miško atkūrimo sąlygas.
tags: #kaip #misku #kirtimas #itakoja #dirvozemio #nykima