Vabzdžiai, platinantys augalų ligas

Vabzdžiai, ypač tie, kurie maitinasi augalų sultimis ar audiniais, gali ne tik tiesiogiai kenkti augalams, bet ir pernešti įvairias ligas. Šiame straipsnyje aptarsime keletą svarbiausių vabzdžių grupių, jų daromą žalą ir platinamas ligas.

Amarai - pavojingi augalų kenkėjai

Amarai, dar kitaip vadinami lipniaisiais vabzdžiais, priklauso Homoptera būriui ir yra plačiai paplitę. Suaugę individai ir nimfos dažniausiai sutelkiami ant daržovių sodinukų, švelnių lapų, stiebų bei lapų apatinės pusės, kur siurbia augalų sultis. Taip pat jie mėgsta maitintis ant švelnių vaisių, daržovių lapų, stiebų ir žiedpumpurių.

Augalai, pažeisti amarų, patiria įvairių deformacijų: lapai tampa nelygūs, susiraukšlėję, o tai neigiamai veikia fotosintezę. Sunkiais atvejais amarai gali sukelti žiedų ir vaisių kritimą, o nauji ūgliai - nunykti. Išskiriamas amarų lipčius sudaro terpę suodinei ligai vystytis, kuri silpnina medžių gyvybingumą. Skruzdėlės, traukiamos lipčiaus, taip pat gali trukdyti natūraliems priešams veikti.

Amarai kenkia ištisus metus ir pasižymi itin dideliu reprodukciniu pajėgumu. Optimali jų dauginimosi temperatūra yra apie 29°C. Per metus jie gali susilaukti nuo 10 iki 30 kartų, o kartų sutapimas yra ryškus. Amarų patelės gali daugintis vos joms gimus, o reprodukcija gali vykti ir be patinų (partenogenezė).

Optimali temperatūra amarams veistis yra 16-22°C. Ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį, kai temperatūra žemesnė, generacija trunka apie 10 dienų, o vasarą, esant šiltesnėms sąlygoms - tik 4-5 dienas. Žiemoja amarai dažniausiai kiaušinėlių pavidalu ant pipirmedžių, granatmedžių šakų, tačiau gali žiemoti ir suaugę, saugomose vietose.

Amarai čiulpia augalų sultis, dūrę ir įsiurbę augalo ląsteles savo burnos organais. Tai sukelia mitybos disbalansą, lapų susiraitymą, stabdo augalų augimą, o sunkiais atvejais gali sukelti viso augalo augimo sustojimą. Pastaraisiais metais pastebimas vis didesnis amarų atsparumas pesticidams, o tai kelia rūpesčių ūkininkams.

Chemikalai, naudojami kovojant su amarais, atspariais įprastiems pesticidams:

50% sulfoksafloro vandenyje disperguojamos granulės: efektyvios ir greitos, naikina vabzdžius, atsparius nikotinui, piretroidams, organofosforo ir karbamato pesticidams.
40% sulfoksaflor·spinetosado vandenyje disperguojamos granulės: pasižymi sisteminiu poveikiu ir laidumu, veiksmingos prieš ryžių ruduosius augalus. Kontroliuoja amarus, baltasparnius ir kitus vabzdžius.
20% Flubendiamidas·Pimetrozinas: puikiai kontroliuoja įvairius kenkėjus, veikia kontaktiniu ir sisteminiu būdu.
20% flonikamido vandenyje disperguojamos granulės: veikia kontaktiniu ir skrandžio būdu, pasižymi neurotoksinėmis savybėmis ir greitu maitinimosi stabdymu.
46% flonikamidas·acetamipridas vandenyje disperguojamos granulės: veiksmingos prieš amarus, atsparius organiniams fosfatams, karbamatams ir piretroidams, dėl skirtingo veikimo mechanizmo.
40% flonikamido·tiametoksamo vandenyje disperguojamos granulės: naudojamos lapų purškimui ir dirvožemio šaknų drėkinimui.
Flonikamidas·Dinotefuranas: turi kontaktinį ir skrandžio poveikį, stiprų sisteminį poveikį šaknims, ilgalaikį veikimo laikotarpį (4-8 savaitės).

Schema, kaip amarai siurbia augalo sultis ir deformuoja lapus

Kiti vabzdžiai ir jų platinamos ligos

Be amarų, daugybė kitų vabzdžių gali kelti grėsmę augalų sveikatai ir platinti ligas. Pavyzdžiui, skruzdėlės, nors ir ne tiesiogiai siurbdamos sultis, dažnai bendradarbiauja su amarais, pernešdamos juos į naujas vietas ir taip skatindamos jų plitimą. Juodosios sodo skruzdėlės savo lizdus stato šiltnamiuose, lysvėse ar vejose, dažnai prie augalų, ant kurių perneša amarus.

Vikšrai, priklausantys vabalų grupei, gali būti labai žalingi. Jie maitinasi augalų dalimis, o jų lervos gali graužti šaknis ar kitas augalo dalis. Vabalai žvynabudės, turintys pailgą priekinę galvos dalį, maitinasi pumpurais ir lapų kraštais, o jų lervos graužia augalų šaknis.

Musės, tokios kaip kopūstinė ar svogūninė musės, yra daržovių kenkėjai. Jų lervos apėda šaknis, o suaugusios musės gali dėti kiaušinėlius ant augalų, taip prisidėdamos prie ligų plitimo. Kambarinė musė, nors ir ne tiesiogiai kenkia augalams, yra žinoma kaip daugelio ligų (dizenterijos, vidurių šiltinės) pernešėja, o tai svarbu aplinkos higienai, darančiai įtaką ir augalų sveikatai.

Sparvos (aklės), nors dažniausiai siejamos su gyvūnų ir žmonių kraujo siurbimu, gali platinti įvairias ligas, tokias kaip tuliaremija ar Sibiro opą. Jų įkandimai sukelia uždegimą ir gali sukelti bendrus organizmo negalavimus. Nors jos tiesiogiai neplatina augalų ligų, jų agresyvus elgesys ir platinamos ligos prisideda prie bendro aplinkos sveikatos pablogėjimo.

Uodai, be to, kad yra nemalonūs kraujasiurbiai, platina įvairias ligas, kurios labiau būdingos tropiniams kraštams, tačiau kai kurios, pavyzdžiui, maliarija ar encefalitai, paplitusios ir vidutinio klimato juostoje. Nors jie tiesiogiai nepaveikia augalų, jų platinamos ligos kelia grėsmę bendrai ekosistemai.

Smulkieji mašalai, dar vadinami moskitais, taip pat yra kraujasiurbiai ir gali platinti įvairius virusus, tokius kaip Japonijos encefalitas ar tuliaremija. Jų įkandimai sukelia odos reakcijas ir niežulį.

Blusos, nors ir maitinasi žinduolių ir paukščių krauju, gali platinti ligas, tokias kaip žiurkių dėmėtoji šiltinė. Jos gali patekti į namus su gyvūnais ar kitais būdais ir kelti grėsmę ne tik gyvūnų, bet ir žmonių sveikatai.

Blakės yra ektoparazitai, siurbiantys kraują ir sukeliantys niežtinčius, skausmingus įkandimus. Nors jos tiesiogiai neplatina augalų ligų, jų buvimas namuose rodo prastas higienos sąlygas.

Įvairių vabzdžių, platinančių ligas, iliustracijos

Augalų ligos, susijusios su vabzdžių veikla

Vabzdžių veikla gali prisidėti prie daugelio augalų ligų atsiradimo ir plitimo. Pavyzdžiui:

Suodinė liga: ją sukelia grybai, augantys ant amarų išskiriamo lipčiaus.
Virusinės ligos: daugelis vabzdžių, ypač amarai ir baltasparniai, yra pagrindiniai augalų virusų pernešėjai. Jie siurbdami sultis iš sergančio augalo, kartu su seilėmis perneša virusus į sveikus augalus.
Grybelinės ligos: kai kurie vabzdžiai gali mechaniniu būdu pernešti grybelių sporas ant savo kūno, taip prisidėdami prie grybelinių ligų plitimo. Pavyzdžiui, vabalai žvynabudės, maitindamiesi pumpurais ir lapais, gali platinti grybelines ligas.
Fiziologiniai sutrikimai: nors tai nėra tiesiogiai ligos, vabzdžių sukeltas augalo silpnėjimas ir mitybos sutrikimai gali padaryti augalą jautresnį įvairiems aplinkos veiksniams ir ligoms. Pavyzdžiui, kriaušių kauliukų liga ar obuolių minkštimo parudavimas gali būti susiję su augalo stresu, kurį gali sukelti ir intensyvus vabzdžių antpuolis.

Dažnas sodo kenkėjas

Prevencija ir kontrolė

Siekiant apsisaugoti nuo vabzdžių platinamų ligų, svarbu imtis prevencinių priemonių:

Reguliari augalų apžiūra: anksti pastebėjus kenkėjus, galima imtis greitesnių ir efektyvesnių priemonių.
Tinkama agrotechnika: sveiki, stiprūs augalai yra atsparesni kenkėjams ir ligoms. Tai apima tinkamą tręšimą, laistymą ir dirvožemio priežiūrą.
Biologinės kontrolės metodai: skatinami natūralūs priešai (pvz., boružės, plėšriosios erkės), kurie naikina kenkėjus.
Cheminės priemonės: naudojant insekticidus, svarbu rinktis tuos, kurie yra veiksmingi prieš konkrečius kenkėjus ir kuo mažiau kenkia aplinkai bei naudingiems vabzdžiams. Paminėti cheminiai preparatai, tokie kaip sulfoksafloras, flonikamidas, skirti kovoti su atspariais amarais.
Fizikinės priemonės: naudojamos specialios lempos musioms gaudyti, kurios nekelia pavojaus žmogaus sveikatai.
Repelentai: ypač svarbu naudoti apsaugos priemones nuo kraujasiurbių vabzdžių, siekiant išvengti ligų plitimo ir nemalonių įkandimų.

tags: #vabzdziai #platinantys #augalu #ligas