Kaip pasidaryti alpinariumą pačiam
Alpinariumas - tai mažasis kalnų peizažas, kuris harmoningai įsilieja į natūralų landšaftą. Tokie alpinariumai dažniausiai įrengiami prie laiptų į namą, terasos durų, vandens telkinių, ant natūralių šlaitų ar dirbtinai suformuotų kalvų lygiame reljefe.
Ką reikia žinoti prieš įrengiant alpinariumą?
Vietos parinkimas
Alpinariumui įrengti geriausia pasirinkti pietryčių arba pietų sklypo pusę, kurioje daug saulės šviesos. Galima įrengti ir šiaurinėje pusėje, tačiau tokiame alpinariume galės augti tik pusiau pavėsį mėgstantys augalai. Labai status šlaitas natūraliame reljefe yra puiki vieta. Jeigu alpinariumą norite įrengti lygioje vietoje, reikės suformuoti kalną (-elį) arba šlaitą. Lygioje vietoje gražiau atrodytų ne vienas didelis kalnas, bet kelios pereinančios mažesnės kalvelės. Svarbu, kad alpinariumas būtų atviroje, saulėtoje vietoje, nesodinkite jo po medžiais.
Nesutinkama su alpinariumų puošimu įvairiomis nykštukų figūrėlėmis, dirbtiniais grybais ir pan. Rengiant alpinariumą svarbus ir būsimas jo fonas - tai, kas bus už jo (kiti medžiai, krūmai, tvora, pastatai). Jeigu alpinariumo fonas bus tolėliau augantys medžiai ir krūmai, alpinariumas įsilies į jį ir atrodys labai natūraliai. Taip pat tinkamas fonas yra veja arba vandens telkinys. Jeigu norite jį įrengti pavyzdžiui priešais nelabai išvaizdžią tvorą, galima ją paslėpti pasodinus koloniškas tujas.
Grindinio paruošimas ir reljefo formavimas
Prieš įrengiant alpinariumą reikia nukasti esamą velėną su piktžolėmis. Galima patiesti geotekstilės plėvelę, kad mažiau augtų piktžolės. Jeigu alpinariumas įrengiamas ką tik po statybų, kalnelio formavimui galite panaudoti smulkesnes statybines atliekas: stambų gargždą, smėlį, sudužusias plytas ir kitas statybinių medžiagų liekanas. Iš jų ir atsivežtų įvairaus dydžio akmenų sukuriamas būsimo alpinariumo dydis ir reljefas. Didesni naudojamų medžiagų kiekiai ypač aktualu, kai norisi didesnio alpinariumo. Jeigu nusprendėte daryti jį gana didelį, vėliau alpinariumui apžiūrėti ir patogiai jį apeiti galite įrengti laiptelius, takelį, tačiau primenantį gamtą, natūralų, vingiuojantį, o ne statų ir tiesų.
Kai suformuosite reljefą iš akmenų ir statybinių atliekų, tada užpilkite jį bet kokiomis žemėmis (tai gali būti žemė, sumaišyta su smėliu ir smulkiu žvyru). Ji bus panaudota tarpams tarp akmenų užpildyti. Akmenys dedami tada, kai užpilta žemė kalvelėje jau susigulėjusi.
Akmenų parinkimas ir išdėstymas
Akmenys dėliojami grupelėmis, kaip ir natūraliai randami gamtoje. Reikėtų vengti skirtingos kilmės ir struktūros akmenų. Nepatartina naudoti apvalių, taisyklingos formos ir panašaus dydžio akmenų, nes vaizdas bus labai monotoniškas. Akmenų kiekis alpinariume gali būti labai įvairus. Vieniems patinka, kai akmenys dominuoja, kitiems - kai jie yra tik fonas augalams.
Akmenys alpinariume turi būti guldomi ant plačiausios plokštumos, o ne statomi aštriomis briaunomis į viršų. Akmenys reikalingi ne tik alpinariumo estetiniam grožiui, bet ir jame augsiantiems augalams. Jų šešėlyje augalai išsaugo šilumą ir drėgmę. Sudėjus akmenis reikia juos apipilti 10-15 cm storio derlingu dirvožemiu, kuriame sodinsime augalus.
Geriausiai tinka vietinės akmenų rūšys: granitas (pasižymi atsparumu šalčiui ir ilgaamžiškumu), lauko rieduliai (suteikia natūralų Lietuvos kraštovaizdžio charakterį), klintis (kuria šiltą, šviesų atspalvį). Viename alpinariume rekomenduojama naudoti vienos rūšies akmenis. Derinkite tris dydžius: didelius akmenis kaip akcentus, vidutinius kompozicijai užpildyti ir smulkius tarpams tarp augalų. Kiekvieną akmenį įkaskite maždaug trečdaliu į gruntą, kad jis atrodytų natūraliai iškilęs iš žemės.
Akmenys Lietuvos klimate atlieka dar vieną funkciją: dieną jie kaupia šilumą ir vakare ją skleidžia, taip sukurdami šiltesnį mikroklimatą šilumamėgiams augalams. Tinkamus dekoratyvinius akmenis ir upinius akmeniukus rasite specializuotose parduotuvėse.
Augalų parinkimas ir sodinimas
Augalai parenkami priklausomai nuo alpinariumo vietos (pietinėje ar šiaurinėje pusėje). Jeigu alpinariumas nėra didelis, gražiausiai atrodo žemaūgių, kiliminių augalų grupelės. Jeigu didesnis - galite sodinti ir aukštesnius augalus (pvz., spygliuočius). Nereikėtų piktnaudžiauti augalų įvairove, nes tokiame alpinariume nebus tvarkos. Tvarkos įspūdžio nebuvimą gali sudaryti ir augalai, įaugę vieni į kitus. Tad pasistenkite, kad tarp jų grupių būtų tarpelis.
Alpinariumas - tai speciali augalų kompozicija, pasodinta iš žemių suformuotame kalnelyje, kurioje augalai sodinami pagal skirtingus aukštingumus. Alpinariumuose papildomai naudojami akmenukai, skalda ar mulčias, kad alpinariumas atrodytų dar gražesnis.
Alpinariumo augalai turi būti atsparūs ekstremalioms sąlygoms, todėl svarbu pasirinkti tokias rūšis, kurios gerai auga saulėtoje, sausakoje aplinkoje. Be šių augalų, galite pasirinkti ir daugybę kitų, atsižvelgiant į jūsų vietos klimato sąlygas ir norimą stilių.
Augalų grupės alpinariume:
- Kilimus formuojantys augalai: visiškai prigludę prie žemės, šliaužia, neužauga aukšti. Augdami jie suformuoja tankų, minkštą vientisą kilimą, po kuriuo nematyti žemės ploto, o alpinariumuose gali užeiti ir apaugti akmenis. Populiariausi augalai: čiobreliai, acenos, šilokai, darželinė aubretė, puikusis flioksas, alpinė glažutė, šabo gvazdikai, alpinė katpėdė, snapučiai, kalninis laibenis, kai kurios veronikos.
- Daugiamečiai kalnų gėlės: dažniausiai užauga neaukštos, nereiklios dirvai ir drėgmei, atsparios sausrai. Jos pasižymi ilgu žydėjimu, švelniomis žiedų spalvomis. Saulės apšviestose alpinariumo vietose auga katpėdė, alpinė ir vakarinė aguona, kalninė austėja, ilgalapis akantas, pūkuotoji anksta, didžioji astrancija, alpinė cefaliarija, įvairių rūšių gencijonai, pajūrinė ir kupstinė gvaizdė, bestiebė karlina, šilagėlės, karpatinis ir uolinis katilėlis, pontinis ir šmito kietis, kraujažolės, varpotasis liatris, alpinė liūtpėdė, visžalė rudgrūdėlė.
- Svogūninės gėlės: svarbi alpinariumo sudėtinė dalis, nes jos pražysta labai anksti, todėl alpinariumui suteikia gyvybingumo ir atgaivos po žiemos.
Spygliuočiai ir krūmai alpinariumui: žemaūgiai kadagiai, nykštukinės tujos, miniatiūrinės eglės, erikos. Jie suteikia alpinariumui struktūrą ištisus metus.
Optimaliausi sodinimo periodai Lietuvos klimatui yra pavasaris (balandis-gegužė) ir ankstyvasis ruduo (rugsėjis). Pradėkite nuo struktūrinių augalų: žemaūgių kadagių, nykštukinių spygliuočių ir krūmų. Tada tarpus užpildykite kiliminiais ir žydinčiais daugiamečiais augalais. Sodinkite nelyginiu skaičiumi grupėmis po 3, 5 ar 7 vienetus, derindami skirtingas tekstūras ir aukščius. Tarp augalų grupių palikite tarpus, kad akmenys liktų matomi.
Alpinariumo dizaino idėjos ir priežiūra
Alpinariumo dizaino idėjos priklauso nuo vietos sode:
- Alpinariumas prie namo sienos ir terasos: sukuria natūralų perėjimą iš pastato į sodą. Rekomenduojama formuoti 1-2 m pločio juostą.
- Alpinariumas šlaite, kampe ir prie tvoros: šlaitas yra ideali vieta. Kampinė erdvė gali tapti dekoratyviniu akcentu. Prie tvoros alpinariumas suminkština kieto kontūro liniją.
- Modernus alpinariumas su vandens elementu: mažas tvenkinėlis ar upeliukas suteikia alpinariumui gyvybės.
Alpinariumo priežiūra nėra sudėtinga, tačiau reikalauja nuoseklumo:
- Pavasarį: pašalinkite sausas augalų dalis ir lengvai patręškite.
- Vasarą: reguliariai laistykite, ypač sausringais periodais. Lašelinė laistymo sistema gali apsaugoti šaknis nuo perdžiūvimo.
- Rudenį: reguliariai šalinkite nukritusius lapus.
- Žiemą: palikite natūralų sniego sluoksnį, kuris veikia kaip izoliacija.
- Piktžolių kontrolė: geotekstilė po akmenimis ir mulčiavimas žvyru sumažina piktžolių augimą, bet rankinis ravėjimas lieka būtinas.
Dažniausios klaidos įrengiant alpinariumą:
- Per daug augalų rūšių viename alpinariume.
- Netinkamas drenažas.
- Skirtingų akmenų rūšių maišymas.
- Augalų sodinimas per arti vienas kito.
Alpinariumas yra vienas efektyviausių būdų paversti net nedidelę sodo dalį vizualiai įspūdingu kalnų kraštovaizdžio fragmentu, kuris reikalauja minimalios priežiūros.
tags: #kaip #pasidaryti #alpinariuma #paciam